Aktualijos

Vytautas Žeimantas

Yra dalykų, kurių negalima apeiti. Pradėjęs redaguoti LŽS internetinę svetainę, pastebėjau, kad liko nepaminėtas vienas gana reikšmingas įvykis. Todėl, nors ir pavėlavus, noriu mūsų žurnalistinei šeimai pranešti gerą žinią - mūsų kolega, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis apdovanotas Petro Babicko premija.

Kolega Vidas tapo antruoju Petro Babicko premijos laureatu. Pernai ši premija buvo įteikta žinomam Lietuvos radijo žurnalistui Benui Rupeikai.

Premiją skiria Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija.

Įdomi premijos atsiradimo istorija. Iš pradžių tai buvo bendras LŽS Kauno apskrities skyriaus ir Kauno rajono savivaldybės projektas. LŽS Kauno apskrities skyrius, pritarus Lietuvos žurnalistų sąjungai ir Nacionalinei žurnalistų kūrėjų asociacijai, drauge su Kauno rajono savivaldybe įsteigė pirmojo Lietuvos radijo pranešėjo ir programų vedėjo Petro Babicko, premiją, kuri turėjo būti skiriama radijo ir televizijos žurnalistams už brandžius eterio kūrinius, transliuotus per praėjusius metus.

Bendradarbiavimo sutartyje įrašyta, kad skatinant elektroninės žiniasklaidos žurnalistus, kasmet bus skiriama 3000 litų Petro Babicko premija.Ji bus įteikiama per Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, kurią kasmet Kauno žurnalistai pasitinka šauniu spaudos baliumi - žurnalistine tradicija, atėjusia dar iš prieškarinės Lietuvos.

Pasirašant bendradarbiavimo sutartį, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pažymėjo, kad ryškų pėdsaką, ir ne tik 1991-ųjų sausio įvykių dienomis, Lietuvos istorijoje paliko Kauno rajone esantys Sitkūnai, kur jau daug metų veikia radijo stotis ir Juragių televizijos retransliacijos centras. Jis pasidžiaugė eterio žurnalistais, kurie neaplenkia Kauno rajono, nes čia gyvena daug talentingų, darbščių ir savo kraštą mylinčių žmonių.

Kauniečiai gerai apmąstė įvardindami šį kūrybinį apdovanojimą kaip Petro Babicko premiją. Petras Babickas - Lietuvos radijo žurnalistikos pradininkas, publicistas, rašytojas, vertėjas, diplomatas, kraštotyrininkas, keliautojas, fotografas. Nuo 1926 m. jis pradėjo dirbti Kauno radiofone, buvo pirmasis radijo pranešėjas, programų vedėjas. Vedė ir vaikų valandėles, buvo populiarusis „Radijo dėdė".

Susidomėjęs menine fotografija, tapo vienu jos pradininkų Lietuvoje. 1932 m. Kaune surengė pirmąją Lietuvoje personalinę meninės fotografijos parodą, kurioje eksponavo daugiau nei 300 nuotraukų. Jis vienas iš pirmųjų Lietuvos leidiniuose ėmė rengti fotoreportažus. 1933 m. įkūrė Lietuvos fotomėgėjų sąjungą. 1933-1934 m. buvo žurnalo „Foto mėgėjas" redaktorius. 1936-1938 m. žurnalo „Mūsų Vilnius" oficialusis redaktorius. 1937 m. eksponavo savo fotografijas Paryžiaus pasaulinėje meno ir technikos parodoje, kur buvo apdovanotas aukso medaliu. Organizavo Švietimo ministerijos filmoteką, rengė pažintinius filmus apie Lietuvą, pagamino filmus apie M. Jankų, J. Šliūpą, A. Jakštą-Dambrauską, G. Petkevičaitę-Bitę, generolą J. Bulotą. Daug keliavo po pasaulį - Vakarų Europą, Mažąją Aziją, Šiaurės Afriką, Amerikos žemyną, mokėjo aštuonias užsienio kalbas.

SSRS okupavus Lietuvą, buvo atleistas iš radiofono. Vokiečių okupacijos metais paskirtas radiofono direktoriumi. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, 1949 m. apsigyveno Brazilijoje, Rio de Žaneire, kur aktyviai reiškėsi vietos lietuvių bendruomenėje. 1950-1965 m. buvo Lietuvos pasiuntinybės Brazilijoje sekretorius, kultūros skyriaus vedėjas ir spaudos atašė. Nuo 1958 m. per Rio de Žaneiro radiją vedė savaitinę valandėlę portugalų kalba „Lietuvos balsas".

Išleido daug autorinių knygų. Vaikams ir jaunimui: „Gyvenimas - laimė", „Nuostabi Jonuko kelionė", „Tra-ta-ta", „Murziukas", poezijos rinkinius „Geltona ir juoda" (1930), „Žmogaus remontas" (1934.), „Toli nuo tėvynės" (1945, 1992), „Svetimoj padangėj (1947), rinktinę „Dramblio kojos" (1957), nuotraukomis iliustruotus apybraižų rinkinius „Gintaro krantas" (1932, 1938, 1958) ir „Marių pasakos" (1933), publicistikos knygą „Gyvenimas - laimė" (1940), parašė novelių rinkinę „Vakar" (1931), kelionių apybraižų knygą „Elada" (1939). Parengė informacinių leidinių apie Lietuvą užsienio kalbomis: ispanų kalba - „Lituania antiqua", portugalų kalba - „Lihtuania iliustrada", anglų, ispanų ir lietuvių kalbomis - „Picturesque Lithuania".

Mirė 1991 m., buvo palaidotas Rio de Žaneire. 2006 m, Lietuvos radijo 80-mečio proga, radijo ir televizijos žurnalistų iniciatyva, jo palaikai buvo parvežti iš Brazilijos ir perlaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse. Taip jis sugrįžo į Tėvynę, kurią labai mylėjo, kiek galėdamas garsino.

Džiugu, kad šiemet Petro Babicko premija buvo įteikta kolegai Vidui Mačiuliui. Jis, galima sakyti, televizijos žmogus. Baigęs Vilniaus universitete žurnalistiką, tik kelis metus dirbo spaudoje. Nuo 1968 metu jis jau Lietuvos televizijoje Kauno skyriuje. Iš pradžių kolegai Vidui kūrybinis kelias nebuvo lengvas. Buvo net laikas, kai valdžia buvo užsimojusi uždaryti Kauno skyrių, nes ten dirbę žurnalistai pradėjo per laisvai traktuoti kai kuriuos dalykus. Teko minti įvairius slenksčius, įtikinėti, kad Kauno be savos televizijos palikti negalima.

Kolega Vidas nuo jaunystės pasižymėjo darbštumu, kūrybingumu, nebijodavo imtis įvairų temų. Jis rengė televizijos žurnalus „Kaunas", „"Studijų dienos", informacines publicistines laidas „Savaitės aidai", „Sekmadienio rytą". Kūrė ir filmus: „Žiedai prie Tedongano", „Kokia tu, Indija?", „Šri lankos palvos". Ypač man įsiminė jo dokumentinis filmas „Sekmadienio rytą... Sausio 13-osios naktį".

Nuo 1991 metų kolega Vidas pradeda rengti savaitinę laidą „Krepšinio pasaulyje". Čia atsiveria nauji jo galimybių horizontai. Greitai jo vedama laida tampa labai populiaria. Ją noriai žiūri ir senas, ir jaunas. Žiūrovus traukia ne tik krepšinio populiarumas, bet ir laidos vedėjo profesionalumas, betarpiškumas, ir, sakyčiau, atviras, nuoširdus požiūris į visą tai, kas supa krepšinį.

Negalima nepaminėti ir dar vienos kolegos Vido gyvenimo sferos - jo visuomeninės veiklos Lietuvos žurnalistų sąjungoje ir ypač jos Kauno skyriuje, kuriam jis jau vadovauja nuo 1990 metų. Jo iniciatyva buvo atkurti Kauno žurnalistų namai, prieš karą vykę Spaudos baliai, įdomi ir jo vedama Kauno skyriaus internetinė svetainė.

Antroji Petro Babicko premija rado tikrai tinkamą adresatą. Sveikinam kolegą Vidą!

Aktualijų rubrika yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projketo dalis.