XX amžius į istoriją atsinešė vieną baisiausių žmonijos nusikaltimų - genocidą. Tai atsitiko daugelyje šalių, tačiau tokio masto, kurį pasiekė represinės Sovietų Sąjungos struktūros neprilygo nei vienai šaliai. Okupavus Baltijos nepriklausomas valstybes, prasidėjo masiniai trėmimai, be jokio teismo, nusinešę ištisų tautų šviesiausius ir pažangiausius protus. Buvo siekiama sunaikinti mūsų šalies mentalitetą, o Sovietinės imperijos klestėjimą pagrįsti vergovine santvarka. Tremtiniai ir kaliniai dirbo kasyklose, statė didžiąsias hidroelektrines, kasė kanalus ir tiesė kelius. Visoje šioje maišatyje be teismo į Sibirą buvo ištremtas ir Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Tai vienintelis prezidentas, nepasitraukęs nuo okupacijos į Vakarus ir praėjęs visus Gulago lagerių žiaurumus, praradęs sveikatą vis dėlto grįžo iš tremties į Lietuvą ir 1969 m. savo dienas baigė Kaune.

Lietuvoje prezidento Aleksandro Stulginskio vardas nėra pamirštas, jo vardu pavadintos net keturios šalies mokyklos, viena iš jų aukštoji. Lietuvos miestuose jo vardu pavadintos gatvės primena Didįjį lietuvių demokratą, net Europos mastu. Jo nuopelnai ir darbai Lietuvai nepamiršti ir įamžinti, tačiau pagarbos per daug nebūna. Už skriaudas, kurias patyrė ir Aleksandras Stulginskis, ir visa lietuvių tauta, visuomet priminsime Rusijos valstybei, kaip tiesioginei Sovietų Sąjungos teisių ir pareigų perėmėjai. Žalos atlyginimas už okupaciją ir genocido padarinius Lietuvai neatlyginta bus dar ilgą laiką. Tačiau Lietuvos reikalavimams senaties terminas negalioja.

Ne viena „Misija Sibiras" ekspedicija, vyko į tremties vietas tvarkyti apleistų lietuvių kapų, ne vienas tremtinių žygis parsivežant tėvų ar senelių palaikus į Lietuvą buvo skirtas vis priminti Rusijai ir pasauliui, kad genocidą neužklos laiko dulkės, jis visą laiką išliks mūsų atmintyje.

2012 metais rugpjūčio 16 - 28 dienomis į Krasnojarsko kraštą išvyksta „Kraslagas‘ 12 Prezidento A. Stulginskio tremčiai atminti" ekspedicija, kurios tikslas buvo priminti visuomenei vieną ryškiausių demokratų Lietuvoje ir Europoje, 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarą, Respublikos Prezidentą - Aleksandrą Stulginskį, buvusį Gulago kalinį. (1885 - 1969) Kadangi A. Stulginskis buvo vienas iš Krikščionių demokratų partijos kūrėjas, todėl mintis surengti šią ekspediciją kilo Krikščionių demokratų bendrijos nariams, kurie ir šiandien dalyvauja politiniame Lietuvos gyvenime, tai - Žilvinas Leleiva, Kęstutis Salickas, Jonas Šimėnas ir Paulius Saudargas. Į ekspediciją vyksta devyni nariai, jos vadovas Gerimantas Statinis - Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių klubo pirmininkas.

Ekspediciją ir filmo apie Aleksandrą Stulginskį kūrimą parėmė Popiežiaus Leono XIII paramos fondas ir jo valdytojas Pranas Povilaitis, uniformomis remia UAB „ Greater Outdoors", o projektą vykdo visuomeninė organizacija „Už pilietinę visuomenę".

Tai pirmoji ekspedicija, skirta prezidento A. Stulginskio tremčiai paminėti, tačiau tose vietose ne kartą lankėsi lietuviai, nes ten palaidota daug mūsų tautiečių tėvų ir senelių. Sužinoję apie ekspediciją, Lapteviečių brolijos nariai Marija ir Jonas Puodžiai lageriuose kentėjusiųjų ir žuvusiųjų atminimui dovanojo Ignalinos tautodailininko Teofilio Potiejūno sukurtą Rūpintojėlį, kuris liks Nižnij Ingašo muziejuje. A. Stulginskio vardo Lietuvos žemės ūkio universiteto vardu rektorius prof. dr. Antanas Maziliauskas įteikė nuvežti į muziejų tautinę juostą su universiteto regalijomis. Signatarų namų vedėja Meilė Peikštenienė paruošė Aleksandro Stulginskio portretą, kuris taip pat pasiliks kaip muziejaus eksponatas. Vokalo profesorius Vytautas Juozapaitis perdavė relikviją, kurią paliksime jo senelio žūties vietoje Revučyje. Laišką parašė Saulius Augustinas Kubilius - Vatikano radijo redaktorius, kad Kraslago žiaurumus kartu praėjo ir A. Stulginskio bendražygis, jo senelis Stasys Šilingas, todėl prašė nepamiršti ir šios sentencijos.

Pasiruošimas ekspedicijai ir filmo kūrimas pradėtas prieš gerą pusmetį. Susisiekėme ir aplankėme buvusį Kraslago tremtinį Aloyzą Pupinį, gyvenantį Raudondvaryje, Kauno rajone, kuris Rešotuose buvo kartu susitikęs prezidentą A.S tulginskį. Aplankėme prezidento kapą Kaune, lankėmės jo tėviškėje Kutaliuose Šilalės rajone, o taip pat Jokūbave, kur A. Stulginskis turėjo dvarą. Susirašinėjome su prezidento dukra ponia Aldona Stulginskaite-Juozevičiene - ji ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė tapo ekspedicijos globėjomis.

Ekspedicijos „Krasnojarskas‘ 12" Prezidento A. Stulginskio tremčiai atminti" dalyviai vyks į Rešotų gyvenvietę Krasnojarsko srityje, aplankys Revučyj lagerio, kuriame kalėjo Prezidentas A. Stulginskis liekanas, rajono centre Nižnij Ingašo krašto muziejuj padovanos informacinės medžiagos apie prezidentą A. Stulginskį, o taip pat jo atminčiai skirtus suvenyrus. Ekspedicijos dalyviai aplankys lietuvių tremtinių kapus, susitiks su Krasnojarsko regioninės lietuvių tautinės kultūrinės autonomijos „Lietuva" pirmininku Antanu Rasiuliu, valdžios ir žiniasklaidos atstovais.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2012-08-20 10:48

Atgal