Dialogai apie žiniasklaidą

Apie lietuvių kalbos problemas skaitytojas dalijasi mintimis: "Nesu abejingas dabartinei lietuvių kalbos būklei, remdamasis surinktais pavyzdžiais ("auksinėmis mintimis"), pats kai ką esu rašęs, bet labai dažnai apima neviltis: kiek berašytum, bekalbėtum, o tie kalbos šiukšlintojai, tie lietuvių kalbos modernintojai neskaito, negirdi, neklauso..."

Gal todėl kai kurios kalbos klaidos pasikartoja metai iš metų. Atrodo, kad žiniasklaidoje rašiniai, pastabos kalbos temomis skirti kam tik nori, bet ne patiems kalbos skriaudėjams, kurie kalbos reikalus ne kitaip, kaip nukiša į užpečkį. Matyt jiems svarbu apginti ar įtvirtinti tai, už ką susilaukia pastabų, kritikos.

Daugelis žmonių tiesiog baisisi svetimybėmis, užplūdusiomis gimtąją kalbą: nuo svetimų raidžių iki svetimų sulenkintų moteriškų pavardžių. Tokia šiuolaikinė realija. Pasak vieno ūkininko, ką girdi per žiniasklaidą, tai ir supranta kaip normą, kaip kokį gimtosios kalbos naujinimą. Ir jo apylinkėse pasitaiko atvejų, kai iš pavardės nebesuprasi ar tai vyras, ar moteris. Šiais laikais svarbiausia esą materialūs dalykai, ir žmonės net prasižioję klauso žadėtojų, juk malonu girdėti vilties teikimą.

Per susitikimą kaimietis pasakojo, jog jam svarbu pamaitinti šeimą, kad nematytų alkanų vaikų akelių, o kalbos dalykai, žinoma, svarbūs, todėl pasitiki žiniasklaida, naujųjų laikų kaimiečių mokytoja. O ką girdi per radiją ar televiziją priima už gryną pinigą, nes įsigilinti, suprasti ir kritiškai vertinti jie ne tai kad nenori, o paprasčiausiai neturi laiko, gal stokoja žinių. Prie mikrofono žmogus jiems autoritetas, galutinė kalbos perdavimo instancija. O kad tas autoritetas kitą kartą neteisus, net būna, kad nusišneka, tai esąs kitų, o ne kaimiečių reikalas. Pritariama nuomonei, kad apskritai šalyje, ypač per žiniasklaidą, perkrautą slavizmais, jaučiamas slavėjimas... Kur Tu, Tėvyne, kur Tu, Lietuva?

Bendraujant su jaunimu, kuris sutinka, kad dabartinis Lietuvos kaimas vargu ar išgelbės lietuvių kalbą, išsikristalizavo mintis: lietuvių kalba išgelbės, išsaugos lietuvius, jeigu lietuviai išgelbės, išsaugos lietuvių kalbą. Žinoma, galėtų būti aktyvesnės valstybinės kalbos reikalais užsiimančios institucijos.

Džiugu, kad yra neabejingų lietuvių kalbai. Tačiau jiems ir ne tik jiems, didelį nerimą sukėlė šalies įtakingos politikės, nelietuvės, noras sumenkinti valstybinės lietuvių kalbos institucijų reikšmę šalies gyvenime, gal net per reformas jų, nevertinant kaip svarbių, reikalingų institucijų, visiškai atsisakyti.

 

Visaginas