Dialogai apie žiniasklaidą

Norėtume apžvelgti kai kurias popiežiaus Pranciškaus nesenai išsakytas mintis, skirtas žiniasklaidos santykiui su visuomenės ir Bažnyčios gyvenimu. Šiuo atžvilgiu svarbus rugsėjo 18 dieną įvykęs Šventojo Tėvo susitikimas su Vatikane jį aplankiusiais Belgijoje flamandų kalba leidžiamo katalikų savaitraščio „Tertio", šiemet paminėjusio 20-ąsias gyvavimo metines, redakcijos darbuotojais. Šiame, palyginus nedideliame periodiniame leidinyje (6000 egzempliorių), kuriam Šventasis Tėvas yra davęs interviu, be kita ko, pristatydamas savo mokymą apie Bažnyčios sinodiškumą, yra apžvelgiami socialiniai įvykiai, juos interpretuojant iš tvirtos krikščioniškos perspektyvos. 2000 jubiliejiniais metais pradėtam leisti savaitraščiui pavadinimas „Tertio" buvo parinktas pagal popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtą apaštalinį laišką „Tertio millennio adveniente" („Trečiajam tūkstantmečiui artėjant"), skirtą pasirengti tam Didžiajam jubiliejui. Dabar, minint 100-ąsias popiežiaus Jono Pauliaus II gimimo metines galima prisiminti, kad minėtame unikaliame ir įkvepiančiame dokumente buvo užfiksuota katalikiškai žiniasklaidai aktuali užduotis - „iš naujo atrasti teologinę vilties dorybę". Ji turi skatinti krikščionis neišleisti iš akių galutinio amžinybės tikslo, „atėjimo Dievo karalystės, kurią diena po dienos turime kurti savo širdies gelmėse krikščioniškoje bendruomenėje ir socialinėje aplinkoje". Tai suteikia tvirtą ir gilų pagrindą kasdieniniam įsipareigojimui pagal Dievo sumanymą kurti pasaulio istorijoje susiformavusią politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo realybę.

Pabrėždamas poreikį „įvardyti ir giliau apmąstyti naujojo tūkstantmečio išvakarėse iškilusios vilties ženklus", tame dokumente popiežius Jonas Paulius II pilietinio gyvenimo srityje paminėjo mokslo ir technikos, pirmiausia medicinos, pasiekimus, kurie turi tarnauti žmogui ir jo gyvybei. Buvo nurodytas išaugęs ekologinis sąmoningumas, pastangos atkurti taiką ir teisingumą, būtini įvairių tautų susitaikymo siekiai, atsižvelgiant į sudėtingą bei prieštaringą istorinį paveldą. Bažnytinio gyvenimo srityje Šventojo Tėvo nuomone, viltį stiprina atidesnis įsiklausymas į Šventosios Dvasios balsą „atsiveriant charizmoms, pripažįstant ir skatinant pasauliečių veiklą, nuoširdų pasiaukojimą krikščionių vienybei ir vis platesnį dialogą su kitomis religijomis bei šiuolaikine kultūra". Tačiau minėtame 1994 metais paskelbtame laiške, kreipdamasis į vyskupus, kunigus ir visus tikinčiuosius, popiežius Jonas Paulius II pranašiškai paragino ištirti šiuolaikinės Bažnyčios ir visų krikščionių sąžinę, apsvarstyti atsakomybę už neigiamus reiškinius, susitelkti atgailai ne tik už praeities, bet ir už mūsų laikų blogį. „Kaip pavyzdžiui, galima nutylėti paplitusį religinį abejingumą, dėl kurio daugelis žmonių gyvena, lyg Dievo visai nebūtų arba pasitenkina neapibrėžtu religingumu, kuris nekelia tiesos klausimo ir nereikalauja dorovinio nuoseklumo", - rašė Šventasis Tėvas. Jis nurodė daugelio prarastą antgamtinės žmogaus gyvenimo prasmės supratimą, susidariusią etinę painiavą netgi gyvybės ir šeimos dalykuose, pripažino, kad už plintantį sekuliarizmą ir moralinį reliatyvizmą yra iš dalies atsakingos su prieštaringa moderniąja kultūra susijusios klaidinančios teologinės nuomonės, „kurioms plisti padeda susidariusi paklusnumo Bažnyčios mokymui krizė".

Sąžinės sąskaita turi apimti ir iš II Vatikano Susirinkimo mokymo kylantį suvokimą bei įgyvendinimą, pavyzdžiui, liturgijos atsinaujinimo ir bažnytinės tarnystės vystymo klausimuose. Ar liturgija vis dar yra Bažnyčios gyvenimo šaltinis ir kulminacija, kaip moko Susirinkimo konstitucija „Sacrosanctum Concilium", klausė popiežius Jonas Paulius II. „Ar plėtojant įvairias Dievo Tautos aktyvios veiklos formas ir charizmas buvo išvengta pigaus demokratizmo ir sociologizavimo, kurie neatsispindi nei tikrosios Susirinkimo dvasios, nei Bažnyčios katalikiškosios vizijos?" Pasak Šventojo Tėvo, tai aktualu ir krikščionių politinei bei ekonominei veiklai, kurioje susiduriama prieštaringomis tendencijomis. Skaudu, jog daugelis krikščionių nesugebėjo ar net nepanoro įžvelgti žmogaus teisių pažeidimo totalitarinėse valstybėse ir siekdami sau naudos kolaboravo su nusikalstamais režimais. „Negalima neapverkti fakto, jog daug krikščionių prisidėjo ir prisideda prie neteisingumo ir socialinės priespaudos, - rašė popiežius Jonas Paulius II. - Todėl būtina paklausti, kiek jų tikrai yra susipažinę su Bažnyčios socialiniu mokymu ir nuosekliai jo laikosi". Tarptautinių santykių srityje pasidžiaugęs taikiai įvykusiomis didžiosiomis 1989 metų permainomis (Berlyno sienos griuvimas), jis išreiškė nerimą, kad žlugus komunizmui buvusio Rytų bloko šalyse iškilo nauja nacionalizmo ir revanšizmo grėsmė. „Tai turėtų skatinti didžiąsias Europos valstybes atlikti rimtą sąžinės sąskaitą ir pripažinti ekonomikos bei politikos klaidas ir istorines kaltes prieš tautas, kurių teises nuolat pažeisdavo šio ir praėjusio šimtmečio imperializmas", - tvirtino Šventasis Tėvas.

Kalbėdamas audiencijoje priimtiems „Tertio" laikraščio redakcijos darbuotojams, popiežius Pranciškus pripažino jų sprendimą savo leidinį pavadinti pagal jo pirmtako minėtą istorinį dokumentą taip įsipareigojant siekti, kad skaitytojų širdys „būtų labiau pasirengusios priimti Kristų ir Jo išlaisvinančią žinią" prasidėjusiame naujame tūkstantmetyje. Tai yra svarbus išeities taškas, kadangi apaštalinis laiškas „Tertio millennio adveniente" ne tik stiprina viltį bei pabrėžia atsakomybės suvokimą, bet ir skatina poreikį pristatyti atsinaujinusios Bažnyčios ir krikščionių intelektualų balsą, kad jis būtų išgirstas vis labiau sekuliarizuotoje žiniasklaidoje. Ši aplinka yra praturtinama konstruktyviais apmąstymais, pateikiant pozityvų ir objektyvų požiūrį į žmones ir faktus, atmetant išankstines priešiškas nuostatas bei ideologinius prietarus. Popiežius Pranciškus sakė, kad žiniasklaidoje yra svarbu skatinti susitikimo kultūrą, dalijimąsi įvairiomis nuomonėmis bei vertinimais, nes tuomet įmanoma geriau pažinti tikrovę, stebėti ją pasitikinčiu žvilgsniu ir atitinkamai darbuotis. Jis priminė, kad visuomenė, kurioje dabar mums tenka gyventi, dažnai vadinama informacine, nes sklindantis žinių srautas yra tapęs svarbia kasdienybės dalimi. „Jeigu ta informacija aukštos kokybės, ji įgalina mus geriau suprasti problemas ir iššūkius, kurių akivaizdoje atsidūręs pasaulis, įkvepia pozityvią individų, šeimų ir visuomenės veiklą", - sakė Šventasis Tėvas. Šiuo atžvilgiu labai svarbi krikščioniška žiniasklaida, nes ji, pateikdama išsamią ir kokybišką informaciją apie Bažnyčios mokymą, gyvenimą ir veiklą šiuolaikiniame pasaulyje, gali vertingai prisidėti prie žmonių sąžinės ir sąmoningumo formavimo.

Svarbu pripažinti reikšmingą krikščioniškos žiniasklaidos vaidmenį atnaujinto tikinčiųjų bendruomenių gyvenimo stiliaus ugdymui, siekiant, kad jis būtų išlaisvintas nuo perdėto uždarumo, įtarumo, nepagrįsto susipriešinimo. Pasak popiežiaus Pranciškaus, apkalbos ir įvairaus pobūdžio gandai užsklendžia širdis bendruomeniškumui, atitolina brolius ir seseris, ardo Bažnyčios vieningumą sekuliarizmo grėsmių akivaizdoje. Gandų ir apkalbų skleidėjas, liežuvautojas veikia kaip velnio tarnas, kuris bando melagystėmis suskaldyti ir susilpninti Bažnyčią, atskirti tikinčiuosius vienus nuo kitų, kad jie negalėtų kurti vieningos bendruomenės. 2016 metais duotame interviu „Tertio" savaitraščiui, kalbėdamas šmeižto skleidimo žiniasklaidoje klausimu, Šventasis Tėvas pabrėžė, jog tai aktualu ir politiniame bei socialiniame gyvenime, pavyzdžiui, kai siekiama susilpninti asmens reputaciją priminus ankstesnio gyvenimo trūkumus, kai turėjo problemų šeimoje ar santykiuose su teisėsauga. Galbūt tie faktai yra teisingi, bet tai - jau praeitis, už tai užmokėta bauda ar kalėjimo bausme ir kelti dabar į šviesą šmeižto tikslu, siekiant sužlugdyti, yra žalinga ir nuodėminga, aiškino popiežius Pranciškus. Jis nurodė, kad didelę žalą neša klaidinanti informacija, kai pristatant įvykį ar situaciją, pasakoma ne visa, o tik dalis tiesos, kitą sąmoningai nutylint. Tada skaitytojas, klausytojas ar žiūrovas negali teisingai vertinti, formuojama vienpusiška nuomonė, kuri trukdo priimti reikalingus sprendimus. Šventasis Tėvas pabrėžė, kad žiniasklaida, besistengdama būti skaidri, turi vengti dar vienos klaidos - netapti nesveikos koprofilijos (graikų kalba kopros - atmatos, philia - pomėgis) auka. Tai reikštų perdėtą potraukį iškelti pasibjaurėtinus, skandalingus dalykus, nes ši tendencija neleidžia ugdyti gėrio ir grožio suvokimo. Žmonės turi teisę žinoti tiesą, tačiau, jeigu visą laiką matys tik blogį ir bjaurastį, ims viską smerkti ir negalės tarpusavyje bendrauti kaip broliai ir seserys, pirmenybę teikdami gerumui.

„Veikimas per žiniasklaidą yra svarbi Bažnyčios misija", - sakė popiežius Pranciškus laikraščio „Tertio" žurnalistams. Krikščionys, veikiantys šioje srityje, yra pašaukti efektyviai ir konkrečiu būdu priimti apaštališką Viešpaties kvietimą: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai" (Mk 16, 15). Turėdamas teisingai suformuotą savo asmeninę ir profesinę sąžinę, krikščionis žurnalistas gebės pristatyti tikrą liudijimą pasauliui, neslėpdamas tiesos ir nebandydamas ideologiškai manipuliuoti perteikiama informacija. Šventojo Tėvo įsitikinimu, prieštaringoje balsų ir žinių įvairovėje reikia tikrai žmogiško pasakojimo (naratyvo), kuris kalbėtų apie gėrį ir grožį, švelniu ir nuoširdžiu žvilgsniu matant tai, kas vyksta pasaulyje. Katalikai žiniasklaidos profesionalai turi skleisti tokį naratyvą, nešti viltį ir pasitikėjimą ateitimi, nes „jeigu ateitis suvokiama kaip pozityvi tikrovė, ji tampa gyvybinga". Tokie svarstymai ypač reikalingi dabar koronaviruso pandemijos apimtoje aplinkoje, nes socialinės komunikacijos priemonės turi padėti žmonėms nepasiduoti vienišumui, priimti paguodos žinią ir palaikyti geresnio rytojaus viltį. „Brangūs draugai, noriu dar kartą padrąsinti jūsų pastangas ir padėkoti Dievui už jūsų jau 20 metų trunkantį liudijimą, kuris laikraščiui „Tertio" sukūrė gerą reputaciją", - baigdamas pokalbį sakė popiežius Pranciškus. Priminęs popiežiaus Jono Pauliaus II išsakytą kvietimą katalikų žiniasklaidos atstovams interpretuoti laikmetį skelbiant Evangeliją šiandienos žmogui suprantama protui ir jausmams kalba, jis patikėjo krikščionių žurnalistų tarnystę Švč. Mergelės Marijos globai, kad jie savo profesijoje būtų ištikimi jos Sūnaus mokiniai.

Žiniasklaidai yra svarbus sveikinamasis Šventojo Tėvo laiškas, pasiųstas liepos pradžioje surengtai JAV ir Kanados katalikų spaudos asociacijos (Catholic Press Association, CPA) metinei konferencijai, dėl pandemijos vykusiai nuotoliniu būdu. 1911 metais įkurta CPA dabar yra didžiulė katalikų spaudą vienijanti organizacija, kuriai priklauso 225 leidyklos ir 600 individualių periodinių leidinių (laikraščių ir žurnalų), iš viso turinčių apie 26 milijonus skaitytojų. Laiške pirmiausia paminėjęs priežastį, dėl kurios CPA pirmą kartą surengė virtualią konferenciją, popiežius Pranciškus išreiškė artumą tiems žurnalistams, kurie nukentėjo nuo koronaviruso ir „netgi rizikuodami savo gyvybe darbavosi ir dirba tarnaudami savo broliams ir seserims, pranešdami apie jų rūpesčius". Jis pripažino, kad šiemetinei CPA konferencijai parinkta diskusijų tema „Kartu nors atskirai" („Together while Apart") iškalbingai pabrėžia tą bendrystę, kuri paradoksaliu būdu atsiskleidė dėl pandemijos akivaizdoje rekomenduojamo socialinio atitolimo. Tai dar kartą patvirtina, kad žiniasklaidos priemonės net sunkiausiomis sąlygomis įgalina mus palaikyti ir plėtoti ryšius bei vertinti tikrovę būnant, apaštalo šv. Pauliaus žodžiais tariant „vienas kito nariais" (plg. Ef 4, 25). „Per pastaruosius mėnesius dramatiški paplitusi infekcija paliudija esminę socialinės komunikacijos misiją suburiant ir suartinant žmones, teikiant būtiną informaciją, kuri atvertų protus ir širdis tiesai", - aiškino Šventasis Tėvas. Jis pastebėjo, kad įgyvendinant šį tikslą dar XIX amžiaus pradžioje su Bažnyčios ganytojų padrąsinimu bei praktiniais veiksmais JAV buvo pradėti leisti pirmieji katalikiški laikraščiai. Šiandien beveik visos tos šalies vyskupijos turi savo periodinius leidinius, kuriuos papildo radijo, TV, interneto tinklas, skatinantis sielovadininkus ir tikinčiuosius bendrauti, dalytis informacija, vienytis.

Nurodęs, kad JAV devizas „E pluribus unum" išreiškia teisingą valstybinį „vienybės įvairovėje" idealo siekį bendrajam gėriui, popiežius Pranciškus pabrėžė, jog tai ypač aktualu šiandien, „epochoje, paženklintoje konfliktų ir poliarizacijos, nuo kurios neapsaugota ir katalikų bendruomenė". Todėl mums reikia žiniasklaidos, gebančios tiesti tiltus, ginti gyvybę, griauti regimas ir neregimas sienas, kurios kliudo reikštis nuoširdžiam dialogui ir teisingam bendravimui tarp individų ir bendruomenių. „Mums reikia žiniasklaidos, kuri padėtų žmonėms, ypač jauniesiems, atskirti gėrį nuo blogio, įgalintų priimti sprendimus, grindžiamus aiškiai ir objektyviai pateiktais faktais, ir darbuotis dėl teisingumo, socialinės santarvės ir pagarbos bei rūpinimosi mūsų bendrais namais", - tvirtino Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad reikia tvirtų krikščioniškų įsitikinimų žmonių, kurie saugotų žiniasklaidą nuo visokių ideologinių iškraipymų bei tarnavimo šališkiems tikslams. Siekiant Bažnyčios vienybės ir gerovės, nėra svarbu, kokios apimties periodiniai leidiniai, didesni ar mažesni, dirba jos naudai. Bažnyčioje visi yra krikštyti vienoje Šventojoje Dvasioje ir kaip vienas kūnas turi daug narių, kurie sudaro vieningą organizmą, taip visi Bažnyčios nariai sudaro vieną mistinį Kristaus kūną (plg. 1 Kor 12, 12-13). Jame visi nariai reikšmingi ir dažnai mažiausias yra būtiniausias, todėl gerbtinas ir saugotinas. Taip yra ir su katalikiškais leidiniais, kurių kiekvienas yra svarbus ir savo profesine meile tiesai gali veikliai prisidėti prie Bažnyčios kūno augimo „visais atžvilgiais tame, kuris yra galva - Kristuje" (plg. Ef 4, 15).

Pasak popiežiaus Pranciškaus, reikia suprasti, kad žiniasklaidoje yra svarbu ne vien tik profesinė kompetencija, bet kiek šioje srityje dirbantys asmenys save paskiria kitų gerovei kiekvienu lygmeniu nuo atskiro individo iki visos žmonijos egzistencijos. Juk mes negalime vertingai informuoti, jeigu patys asmeniškai nedalyvaujame tame procese, apie kurį pranešame, likdami ištikimi tiesai, kurią skelbiame. Krikščionims pagrindinis bendravimo šaltinis yra triasmenis Dievas, kuris su mumis dalinasi dieviškojo gyvenimo turtingumu ir kviečia tą lobį perduoti kitiems vienybėje tarnaujant Jo tiesai. Savo kreipimesi pavadinęs žurnalistus brangiais draugais, Šventasis Tėvas maldoje prašė, kad Šventoji Dvasia jų širdyse išlietų išminties, supratimo ir gerojo patarimo dovanas, kad jie niekada nenugręžtų žvilgsnio nuo tų, kurie kenčia, ir siektų tikrojo gėrio visiems. Tik žvelgiant į pasaulį šių Šv. Dvasios malonių kupinomis akimis, galima veikliai darbuotis, siekiant įveikti rasizmą, neteisingumą ir abejingumą, nes tai bjauroja žmonijos veidą. „Visiškai pasišvęsdami šiam reikalui ir kasdien triūsdami jūs galėsite padėti kitiems matyti situacijas ir žmonių gyvenimą Šventosios Dvasios žvilgsniu", - aiškino popiežius Pranciškus žiniasklaidos darbuotojams. Ten, kur pasaulis mato konfliktus ir nesutarimus, katalikai žurnalistai pirmiausia turi pastebėti vargstančius ir kenčiančius žmones. Ginant tiesą ir orumą reikia suteikti balsą šiems gailestingumo ir supratimo išsiilgusiems broliams ir seserims. Baigdamas laišką, Šventasis Tėvas priminė neseniai tuomet švęstą didžiųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmę ir linkėjo, kad katalikų spauda visuomet būtų kartu su Romos vyskupu, palaikytų tikėjimo vieningumą bei priešintųsi dabar kultūroje išryškėjusiam nukrypimui nuo Evangelijos tiesos, kviesdamas melstis ir darbuotis dėl taikos visame pasaulyje.