2021 m. spalio 23 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kitu kampu

*print*

Archyvas :: Jono Šukio pavyzdys skatina likti ištikimais lietuviško žodžio augimui ir sužydėjimui

2021-04-29
 
Kalbininkas Jonas Šukys prie gimtųjų namų Miežiškiuose

Kalbininkas Jonas Šukys prie gimtųjų namų Miežiškiuose

Kun. Justas Jasėnas

 

Kovo 22 dieną Vilniuje mirė kalbininkas Jonas Šukys. Kovo 27-ąją už velionį Miežiškių bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Po jų palaikai palydėti į miestelio kapines ant Nevėžio kranto. Kalbininkas sugrįžo gimtinėn, sugrįžo prie savųjų, prie savo genties po 60-ies metų.
Kovo pabaigos popiečio saulė. Ankstyvas pavasaris, žemė, laukai, miškai dar tik ruošiasi busti. Ir vyturėliai, čiviruojantys aukštai, net nematyti, tik aiškiai girdėti tikslūs, taisyklingi jų balsai. Užplūdo palaiminta ramybė ir kažkoks vidinis tikrų tikriausias žinojimas, kad šis žmogus gyveno ir dirbo teisingai. Tai, kas jo nuveikta, tikiu, bus reikalinga, neužsimirš, neprapuls, nepraras vertės.
Grįžęs namų bibliotekoje radau 2007 metais išleistą knygelę „Jonas Šukys. Bibliografijos rodyklė". Suminėti joje J. Šukio darbai - jų gausybė: vertimai, grožiniai kūriniai, knygos, straipsniai, recenzijos, pranešimai, jų tezės ir kita. O kiek dar kartų radijuje, televizijoje, kitose vietose įvairiausiomis progomis, o ir kokioms skirtingoms auditorijoms kalbėta apie kalbos kultūrą, mokyta tiksliai, taisyklingai, tinkamai kalbėti, gerai ištarti, branginti gimtąjį žodį. Bevartydamas leidinėlį supratau, kad mokslininkas iš tėviškės niekada ir nebuvo išėjęs, pasitraukęs, išdavęs, pamiršęs, nors visą gyvenimą gyveno ir darbavosi Vilniuje. Jam visuomet rūpėjo Miežiškiai, gimtoji tarmė, Panevėžio krašto aktualijos, mokykla, knygos, lituanistika, kraštotyra, kitų, kitokių reikalų neturėjo. J. Šukys mokėjo ištarti, pasakyti, kalbėtis, savyje sujungė mokslininko kalbininko ir literato talentus.
Jonas Šukys gimė 1935 m. kovo 25 d. Miežiškiuose, Panevėžio r. 1953 metais su pagyrimu pabaigė Panevėžio pedagoginę mokyklą, anksčiau vadintą mokytojų seminarija. Vėliau - studijos Vilniaus pedagoginiame institute, Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete. Studijų metais brendo meilė gimtajai kalbai, noras ją populiarinti, puoselėti, saugoti, rašyti, dėl jos pasišvęsti, ištikimai, kantriai ir iki galo darbuotis. Tuo pačiu metu pradeda skleistis jo literatūriniai gabumai, paskelbiami pirmieji grožiniai kūrinėliai „Genyje". 1966 metais miežiškėnas apsigynė filologijos mokslų kandidato disertaciją tema „Pontininkų ir vakarinių puntininkų tarmių sintaksės ypatybės (kai kurios vientisinio sakinio ypatybės ir sudėtinis sakinys)". Dirbo Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute moksliniu bendradarbiu, ištyrė apie 20 šnektų punktų „Lietuvių kalbos atlasui", ėmė užrašinėti žodžius akademiniam „Lietuvių kalbos žodynui". Darbavosi Lietuvos radijuje, Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete, „Mūsų žodžio" redakcijoje, Pedagogikos mokslinio tyrimo institute, Lietuvos pedagogų kvalifikacijos institute. Nuo 1994 metų žymus kraštietis buvo Vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fakulteto Lietuvių kalbos katedros docentas. Reikia paminėti, kad 2006 metais Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių kalbos katedroje apgintas Editos Balčiūtės bakalauro darbas apie kalbininką ir jo nuveiktus darbus.
Tikriausiai jau vaikystėje būsimąjį kalbininką sužavėjo gimtoji tarmė, senųjų kaimo žmonių, pirmiausia tėvų, giminaičių, vaizdinga kalba. Studijų metais nesnaudžiama, laikas vėjais nešvaistomas - J. Šukys į rankas ima plunksną, dalyvauja literatūros vakaruose, Vilniaus jaunųjų rašytojų sekcijos veikloje, domisi kūryba, pavyzdingai mokosi. Vasaromis studentas sugrįždavo į gimtinę, ėmė užrašinėti žodžius akademiniam „Lietuvių kalbos žodynui", yra jų pateikęs per 15 000.
Dr. Vidas Valskys teigia, kad lietuvių kalbos mokslui reikšmingiausiais laikytini J. Šukio veikalai sintaksės klausimais, ypač stambiausias jo darbas „Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos" (1998). Ir minėtame darbe, ir kitose ta tema parašytose knygose išsamiai aptarta lietuvių kalbos linksnių ir prielinksnių vartosena, ypatingas dėmesys skiriamas klaidingos, ydingos vartosenos taisymams. Mokslininkui už sintaksės darbus - daugelio metų mokymą, patarimus, knygų leidybą 2003 metais paskirta Petro Būtėno premija. Tais pačiais metais pasirodė knyga, skirta plačiajai visuomenei „Kalbos kultūra visiems". Lituanistai ir mokiniai J. Šukį atsimena ir kaip vadovėlių kalbai, kalbos kultūrai autorių. Jauniesiems skaitytojams skirtos jo knygos „Kalbos margumynai" (1997), „Gramatikos šalyje" (1982, 1984). Daug grožinių kūrinėlių vaikams paskelbta dar studijų metais. Taip pat yra išėjusios jo prozos knygos vaikams: „Apie vaikučius - baltus žiručius" (1958), „Berniukas Šaparniukas ir jo žirgelis" (1959), „Vilko batai" (1963), „Kodėl juokėsi katytė" (2003). J. Šukys yra parašęs apsakymų ir suaugusiems, išspausdinęs satyrinių, humoristinių kūrinių. Šalies spaudoje - daugybė jo straipsnių, atsakymų į klausimus, diskusijų, polemikų, pasirodė ir kelios iš lenkų kalbos jo verstos knygos. Priminsime, kad pagal jo scenarijų saugaus eismo tema „Alutį gėriau" buvo sukurtas trumpametražis humoristinis vaidybinis filmas. 2005 metais išleista J. Šukio sudaryta ir parengta kalbinių anekdotų knyga „Sveiks, tik nebegyvs."
Neužmirštami ir J. Šukio darbai kraštotyros srityje. Jis knygai „Upytė" (1986) parašė straipsnį „Ėriškių tarmė", padėjo parengti Eugenijaus Urbono sudarytus rinkinius „Iš Panevėžio krašto tautosakos" (I t., 2003, II t. 2006), išspausdino straipsnių apie gimtąjį kraštą, panevėžiškių šnektos savitumus, tarmes ir kitomis temomis įvairiuose kraštotyros leidiniuose. 2003 metais buvo išleista kalbininko J. Šukio kartu su kraštiečiu Vladislovu Marciuška parengta knyga „Miežiškiai." Joje randame J. Šukio parašytą pratarmę, atskirus straipsnius apie Miežiškių tarmę, miestelio vardą, Miežiškių krašto kaimų pavadinimus, pavardes, pirmuosius Miežiškių paminėjimus ir senuosius archeologinius radinius. J. Šukys drauge su Istorijos instituto mokslininkų pagalba nustatė, kad seniausias iki šiol žinomas šios vietovės paminėjimas yra iš 1586 metų. 2008 metais jis parengė vieną svarbiausių darbų - monografiją „Miežiškių šnekta. Pietų panevėžiškiai." Medžiaga rinkta 1956-1996 metais, rankraštis su autoriaus korektūra saugomas Lietuvių kalbos institute.
Jono Šukio atkaklus, sistemingas darbas, pastangos lieka kaip pavyzdys ir kaip būdai, padedantys atrasti žodžio vertę, posakio grožį, prasmę, žadina norą tobulinti ir praturtinti kasdieninę kalbą, remtis gyvu gimtuoju žodžiu. J. Šukio pavyzdys skatina likti ištikimais lietuviško žodžio augimui ir sužydėjimui, jo grožio ir taupumo bei prasmės pajautimui, o taip pat ir nepasiduoti nepalankioms kosmopolitiškumo, angliakalbystės idėjoms. Juolab, kad šiandien tos ištikimybės vis labiau ir labiau reikia savos kalbos žodžiams, kuriuos vis dažniau išstumia parduotuvių vitrinose, reklamose, gatvėse besipuikuojantys angliški ar kitomis kalbomis užrašyti trumpiniai, pavadinimai, kurių nei reikšmės nežinome, nei ištarti mokame. Ir savame krašte, savo sostinėje, vis labiau gali pasijusti esąs ne lietuvis, neturintis vertės, nederantis, netinkantis lyg koks atskalūnas, nenaudingas, menkas, tokiam miestui, tokiai sostinei visai nereikalingas. Tokioje efemeriškoje dabartyje lieka daugelio kalbininkų, o taip pat ir J. Šukio gyvenimo ir veiklos pavyzdys - būti, amžinai likti įsišaknijusiu, atsirėmusiu į savo šalį, kalbą, tarmę, gimtąjį žodį. Gal išsilaikysime, gal ištversime, jei atsirėmę būsime?

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-05-08 11:35
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Sigutė

2021-05-04 23:35

Ačiū. Perskaičiau su pagarbos, susidomėjimo ir džiaugsmo pojūčiais. Tikrai patiko ir rašymo stilius. Reikia kalbėti, pasakoti apie didžius, gerus žmonių darbus, kad neapsineštume smulkmenomis ir visokiais negatyvais. Sėkmės ir Dievo palaimos.
--

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Sigutė

2021-05-04 23:16

Ačiū autoriui už įdomų straipsnį, už išreikštą pagarbą mūsų, lituanistų, mokytojui Jonui Šukiui. ,,Amžinoji šviesa jam tešviečia.''

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media