Kitu kampu

Beveik 40 proc. Lietuvos tėvų mano, kad jų vaikai karantino laikotarpiu, dar pavasarį įvedus nuotolinį mokymą, skaitymui skyrė mažiau laiko ir daugiau jo praleido prie ekranų. Tai paaiškėjo apibendrinus leidyklos „Šviesa" užsakymu rugpjūtį atliktą „Norstat" visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus. Ar toks tėvų nerimas yra pagrįstas? Kodėl skaitymas yra svarbi ugdymo dalis? Ar įmanoma vaikus įkvėpti skaityti knygas ir ilgus tekstus? Atsakyti į šiuos ir kitus svarbius klausimus bei pakomentuoti tyrimo rezultatus sutiko lietuvių kalbos mokytojas Alius Avčininkas ir švietimo ekspertas, pedagogas, Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktaras ir dėstytojas Simonas Šabanovas.

SKAITO VIS MAŽIAU, ŽIŪRI VIS DAUGIAU?

Pernai „Spinter" tyrimų bendrovės atlikta apklausa atskleidė, kad knygos atsiduria tarp populiariausių dovanų - jas norėtų gauti net 19 proc. šalies gyventojų. Panašu, kad tai kartu yra ir labai naudinga dovana, ypač vaikams. 2014 m. įkurtas Europos Sąjungos finansuojamas tarpdisciplininis Europos mokslininkų tinklas COST E-READ subūrė mokslininkus iš 33 pasaulio valstybių. Jie atliko net 54 tyrimus, kuriuose dalyvavo 170 tūkst. asmenų. Taip buvo išsiaiškinta, kad gilus spausdintų knygų skaitymas aktyvina smegenų sritis, atsakingas už regėjimą, klausą ir kalbą. Mokslininkai taip pat nustatė, kad spausdintų ilgų tekstų (informacinių ar grožinių) skaitymas ir suvokimas ugdo rašymo bei teksto kūrimo gebėjimus, gerina ilgalaikę atmintį. Anot jų, ilgų tekstų skaitymas taip pat yra būtinas ugdant dėmesingumą, gebėjimą susikaupti ir siekiant praturtinti žodyną.

Nepaisant visų teigiamų savybių, šiuolaikiniame pasaulyje vis dažniau įvairaus amžiaus žmonės, taip pat ir vaikai, informaciją skaito ne knygose, o telefonų ir kompiuterių ekranuose. Štai Jungtinės Karalystės organizacija „National Literacy Trust", jau 15 metų atliekanti jaunimo skaitymo įpročių tyrimą, nustatė, kad 2019 m. tik 26 proc. britų iki 18 metų knygą skaito kasdien. Tai yra žemiausias rodiklis per visą tyrimų vykdymo istoriją.

Knygas, žinoma, dažniausiai pakeičia ekranai. JAV organizacija „ParentsTogether" nustatė, kad pandemijos laikotarpiu laikas, kurį vaikai praleidžia prie ekranų, padvigubėjo ir pasiekė net 6 val. per parą. Kaip dažniausiai naudojamos programėlės buvo įvardintos su edukacija mažai susijusios „Youtube", „Netflix" ir „Tik Tok".

SKAITYMAS EKRANE LAVINA KITOKIUS GEBĖJIMUS NEGU KNYGOS

Visgi net jei vaikai ekranuose skaitytų tekstus, tokį elgesį mokslininkai vertintų nevienareikšmiškai. Nors šis skaitymo būdas taip pat yra vertingas ir reikalingas, tačiau ugdo visai kitokius įgūdžius. Jis geriau tinka greitam susipažinimui su didesniais informacijos kiekiais ir dar yra vadinamas „trumpuoju" skaitymu, kuomet informacija yra tik permetama akimis, suprantant tik bendrąją esmę.

Švietimo ekspertas Simonas Šabanovas siūlo dėl to labai nenusiminti ir prisiminti, kad gyvename naujoje eroje, kurią valdo skaitmeninės priemonės, ir kur yra begalė informacijos.

„Ne tik vaikai, bet ir patys tėvai naudoja greitąjį skaitymą, nes gyvename greitos informacijos, sprendimų ir apibendrinimų laikmetyje. Mūsų elgesio modelis pasikeitė, nes mes „google‘iname" ir gyvenime. Ieškome tik esmės ir konkretumo. Ugdomi kritinio mąstymo, laiko vadybos gebėjimai, o ypač kūrybinio mąstymo, nes iš nuotrupų konstruojame savo nuomonę ir supratimą bei jį taikome", - aiškino S. Šabanovas.

Savo ruožtu lietuvių kalbos mokytojas Alius Avčininkas teigė, kad, jo manymu, tėvai ne visada pastebi, ką iš tiesų veikia jų vaikai, todėl gali susidaryti klaidingą įspūdį.

„Jeigu vaikas rankoje laiko telefoną ar sėdi, pasidėjęs kompiuterį ant kelių, tėvams gali pasirodyti, kad švaistomas laikas. Viskas prasideda ar tiesiog priklauso nuo komunikacijos: ar namie kalbamasi apie tai, kas kiekvienam šeimos nariui yra svarbu? Ar domimasi, kas vaiką traukia? Ar klausiama, ką vaikas skaito? Ir tie klausimai neturi būti tarsi mesti kaltinimai ar įtarimai. Visa priklauso nuo susiklosčiusių šeimos santykių: vaikas gali net sąmoningai slėpti savo pomėgius, jei nesulaukia palaikymo, jei įsigalėję vienokie ar kitokie standartai, kuriems pasipriešinti dar sudėtinga. Tokiu būdu savasties slėpimas, užsisklendimas gali būti traktuojamas ir kaip maištas", - komentavo A. Avčininkas.

SKAITYTI NEPRIVERSIME - GALIME TIK SUDOMINTI IR RODYTI PAVYZDĮ

Kalbėdamas apie būdus, kurie leistų vaikus sudominti knygų ir ilgų tekstų skaitymu, lietuvių kalbos mokytojas A. Avčininkas teigė, kad jų yra daug; tik vieniems jie tinka, o kitus veda į aklavietę.

„JAV edukologė Michelė Borba kalba apie ugdymą pasitelkiant asmenybes, kai sužadinamas smalsumas ieškoti informacijos, ją taikyti. Šį metodą puikiai iliustruoja lenkų slaugytojos, karo metais gelbėjusios žydų vaikus, istorija: Irena Sendler didžiulio susidomėjimo susilaukė dar būdama gyva, kai JAV moksleiviai, paraginti mokytojos, siekė kuo išsamiau susipažinti su juos įkvėpusia asmenybe; galiausiai jiems pavyko gyvai sutikti savo heroję. O viskas prasidėjo pamokoje. Nuo vieno sakinio, vienos asmenybės, vieno laiško", - pabrėžė A. Avčininkas.

Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktaras ir dėstytojas S. Šabanovas siūlo derinti greitąjį ir lėtąjį skaitymą. Anot jo, skaitymas - tai plati sąvoka, nes žmonės skaito jau ne tik iš popieriaus, bet ir skaityklėse ar kituose išmaniuosiuose įrenginiuose.

„Nauja karta skaito išmaniuosiuose įrenginiuose ir taiko ne tik „trumpąjį" skaitymą. Jiems čia prireikia ir susikaupimo, dėmesingumo ir tai kartu yra geras būdas prieiti prie knygos. O tada jau ugdomas mokėjimas įsiklausyti, įsijausti ir nuoseklus minties sekimas. Svarbu, kad toks skaitymas suteikia galimybę pailsėti ir apmąstyti viską lėčiau. Tai galimybė sulėtinti gyvenimo greitį ir patirti savianalizės ar ramybės laikotarpį, kas ypatingai svarbu palaikant teigiamą psichologinę sveikatą", - aiškino švietimo ekspertas S. Šabanovas.

ATSIRANDA VIS NAUJŲ SKAITYMO BŪDŲ

S. Šabanovo teigimu, kalbant apie skaitymą ir jo formas reikia vengti kraštutinumų ir nesakyti, kad pasaulis priklauso tik skaitmeninei erdvei ar tik popierinei knygai.

„Atsirado skaitmeninė erdvė ir reikia mokytis su ja kartu gyventi ir ją panaudoti. Aišku, kad sausas informacinių technologijų mokymas nelabai efektyvus, o svarbiausias yra jų taikymas ir naudojimas visose sferose. Ar reikia lavinti ir mokyti greitojo skaitymo - taip, bet reikia mokyti ir kritiškai tai atsirinkti, vertinti, analizuoti, lyginti ir aišku taikyti! Klausimas turėtų būti formuojamas, o kaip skaitymas atrodys po kelių metų? Atsiras ir dar kitokių skaitymo būdų ir jiems reikės mokėti prisitaikyti bei nepasimesti, kad jie atsirado. Apibendrinant - svarbu laiku ir vietoje panaudoti skirtingus skaitymo gebėjimus ir mokėti skaityti", - pabrėžė socialinių mokslų daktaras S. Šabanovas.

UGDYKITE VAIKO GEBĖJIMĄ PABŪTI VIENUMOJE

Savo ruožtu lietuvių kalbos mokytojas A. Avčininkas, tikina, kad lėtasis arba atidusis yra skaitymas susijęs su ritmu, kai turi būti aiškus dienos, savaitės ar mėnesio ritmas. Be to, mokytojas pabrėžė, kad žmogui ypač svarbu gebėti pabūti vienam.

„Reikia pradėti nuo meditatyvių praktikų, padedančių susikaupti. Kitokias formas įgavusi socializacija neskatina imti storesnės knygos į rankas: įpratę būti virtualios komunikacijos erdvėje žmonės sunkiau susidoroja nuo jos atitrūkę, baiminasi likti vieni, ką nors praleisti, nespėti, tad kyla nesaugumo jausmas", - aiškino lietuvių kalbos mokytojas.

Kad vis daugiau vaikų nenori ar nemoka skaityti knygų arba ilgų tekstų, nebūtinai yra technologijų įtaka. Dėl to gali būti atsakingi ir patys tėvai. J. Karalystės organizacijos „National Literacy Trust" tyrimai taip pat atskleidė, kad nors absoliuti tėvų dauguma pripažįsta skaitymo savo vaikams naudą, tačiau tik 15 proc. iš tiesų skaito vaikams garsiai kiekvieną dieną. Skaityti galima ne tik patiems mažiausiems.

„Tokios progos kaip Kalėdos yra geras metas sugrįžti į skaitymo pasaulį. Ypač šiais metais, kai visos pramogos yra tik namuose. Tik šįkart praverstų ne vien tik padovanoti vaikui knygą, bet ir kartu ją su juo skaityti, kurti šeimos skaitymo tradicijas ir tam palankią aplinką. Sudominti skaitymu gali padėti ir pažangias mokymosi priemones kuriančios leidyklos „Šviesa" parengti įvairūs „Smagiosios edukacijos", STEAM užduočių ir kūrybiniai leidiniai, visada praverčia pasakos ir populiariausi vaikų ir paauglių pamėgti herojai. Pagrindinis tikslas - kad vėliau, atžalai paaugus, skaitymas ir domėjimasis taptu savarankišku įpročiu", - teigia švietimo ekspertas S. Šabanovas.

Daugiau informacijos:

Rūta Latinytė

r.latinyte@gmail.com