Kitu kampu

Susėdę lauke ant plataus uslano stebėjomės, kodėl buities kataklizmų vis daugiau, nors, atrodo, gyvename moderniame amžiuje. Labai jau daug jame ir nesusipratimų, ir visokių akibrokštų. Tarytum neišsivaduota iš pirmykščio laukinio kapitalizmo stadijos... Vis mažiau vietos lieka jausmui, atjautai. Modernėja vidus, gyvenimas? Užtenka savo žodyną apkaišioti tik tarptautiniais žodžiais, angliškai pramokti? Nutikęs nemalonus paprastas dalykas nubraukia visus svaičiojimus. Pasirodo, karalius nuogas...

Nors visi esame įpratę, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teise naudojasi Seimo nariai, Vyriausybė ar Prezidentas, vis dėlto ši teisė yra suteikta ir Lietuvos piliečiams. Galimybę šalies gyventojams prisidėti prie įstatymo kūrimo laiduoja mūsų Konstitucija ir įstatymai.

Nuo neapykantos iki meilės vienas žingsnis, sakoma. Ir kartais tai – policija. Pranešti apie pastebėtą neapykantos kurstymą ir aktyviai prisidėti kuriant visuomenę, kurioje daugiau meilės, drauge su partneriais kviečia Lietuvos žmogaus teisių centras. Platformoje „Daugiaumeiles.lt“ tai padaryti galima vos per kelias minutes, užpildant nesudėtingą pranešimo formą.

Įdomus, gal net retas susidvejinimas: vienas Ažusienis vaikšto žeme, kitas Ažusienis – asteroidas, pavadintas jo vardu, skrieja savo orbita apie Saulę.

Sausio 19 d. Seimo Kultūros komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, reaguodami į Lietuvos kultūros tarybos sprendimą skirti subsidijas iš Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Subsidijos kultūros ir meno renginių organizatoriams, patyrusiems nuostolius atšaukus kultūros ir meno renginius ar juos perkėlus“ kompensuoti perkeltus Rusijos atlikėjų Filipo Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio koncertus planavusioms bendrovėms, surengė bendrą posėdį, kuriame savo įžvalgomis dėl Lietuvai priešiškų „minkštosios galios“ projektų sklaidos Lietuvoje ir jų finansavimo pasidalijo Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijų, Lietuvos kultūros tarybos atstovai, Seimo nariai ir ekspertai.

Vyrauja stiprus įsitikinimas, jog lietuvių kalba tokia sudėtinga, kad užsieniečiui ją išmokti beveik neįmanoma. Šį mitą sulaužo kartvelė Sophio Tabatadzė. Prieš daugiau nei penkerius metus anglų filologijos studentė Sakartvele atsitiktinai susidomėjo lietuvių kalba. Sakartvelė pradėjo mokytis lietuvių kalbos, keletą vasarų Vilniuje, dabartinėje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje, lankė intensyvius kalbos kursus. Sophio atvirai prisipažįsta: „Lietuvių kalba apvertė mano gyvenimą. Baigusi bakalauro studijas, kelis kartus apsilankiusi Vilniuje, išmokau gerai kalbėti lietuviškai, nusprendžiau magistrantūros studijas tęsti tik Lietuvoje“. Šį mėnesį savo rankose Sophio laikys VDU diplomatijos magistrantūros diplomą. Kartvelė Sophio puikiai kalba lietuviškai, vieną dieną ji svajoja tapti Sakartvelo diplomate Lietuvoje.

Skaitai tokias medikų ir policijos suvestines ir galvoji, kas nutiko žmonėms? Ar neskaito, negirdi, nemato informacinių pranešimų apie itin sudėtingą pandeminę situaciją, ar niekaip neištvers per šventes nepabuvę giminių rate, kad ir kur jie būtų?

Didžiosios metų šventės jau finišo tiesiojoje, todėl pasirengimas joms dabar kaip niekad įtemptas. Taip, nepaisant raginimų šiais metais susikoncentruoti į saugumą, sutikti jas santūriau, kukliau, prekybos centrai ir iki sugriežtinto karantino sąlygų, ir joms įsigaliojus, vis tiek užgulti nusidriekusių eilių. Nereikia būti perdėm įtariu, kad pastebėtum drauge besisukiojančius skirtingų namų ūkių atstovus, lyg niekur nieko aptarinėjančius geriausius dienos laimikius, didžiausias akcijas. Galima tik spėlioti, kiek skirtingų parduotuvių tokie interesantai apibėga, ieškodami pigesnės prekės ar šviežiau atrodančios žuvelės, kuri papuoš šventinį stalą.

Antrą savaitę tebesigydau Antakalnio ligoninėje - plaučių uždegimas+covid. Tenka kvėpuoti su deguonies kauke. Iš draugų, kolegų žurnalistų gaunu šimtus žinučių su linkėjimais pasveikti, patarimais. Ačiū visiems. Smagu žinoti, kad nesi vienišas. Nuostabus bičiulis, dailininkas Kęstutis Šiaulytis atsiuntė itin nudżiuginusią dovaną. Piešinys, kaip iš natūros. Roberta mano gydytoja, o Domantas jos padėjėjas. Ačiū Kęstuti! Gruodžio 27 d. Vytautas Kvietkauskas atsiuntė naują, džiugią žinią: · Šiandien išaušo saulėta, puiki, viltinga diena. Sveikstu! Rytoj tikrai keliausiu namo. Beveik po trijų savaičių. Spėsiu namie papuošti eglės šaką, sutiksiu Naujuosius kaip pridera...

Beveik 40 proc. Lietuvos tėvų mano, kad jų vaikai karantino laikotarpiu, dar pavasarį įvedus nuotolinį mokymą, skaitymui skyrė mažiau laiko ir daugiau jo praleido prie ekranų. Tai paaiškėjo apibendrinus leidyklos „Šviesa“ užsakymu rugpjūtį atliktą „Norstat“ visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus. Ar toks tėvų nerimas yra pagrįstas? Kodėl skaitymas yra svarbi ugdymo dalis? Ar įmanoma vaikus įkvėpti skaityti knygas ir ilgus tekstus?

30 metų praėjo po karinio nusikaltimo Lietuvoje 1991 metais. Tik dabar Lietuvos Apeliacinis teismas užverčia 800 tomų bylą. Sprendimą žadama paskelti 2021 m. kovo 15 d. Nuo 4 iki 14 metų nuteisti 67 nusikaltėliai, didžioji dalis už akių, prieš teismą stojo tik 2. Kadangi pagrindinius šio nusikaltimo organizatorius Rusija ir Baltarusija atsisakė išduoti, vargu, ar galima sakyti, kad visos Sausio 13-osios paslaptys jau yra žinomos.

Atsižvelgdama į prastėjančią ekologinę situaciją, Europos Sąjunga numatė, jog saugomos teritorijos turėtų sudaryti apie 30 proc. teritorijos. Bent trečdalis tokių teritorijų turėtų būti griežtai saugomos. Tokie tikslai iškelti naujoje Europos sąjungos biologinės įvairovės strategijoje, kuri yra Žaliojo kurso dalis. Ką tai reiškia Lietuvai ir kokie pokyčiai laukia aplinkosaugos politikos?

Nuo lapkričio vidurio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Viešosios komunikacijos direkcijai pradėjo vadovauti Ilma Cikanaitė. Ji pakeitė daugiau nei 5 metus iki šiol direkcijai vadovavusią Dovilę Juršytę, kuri rinkodaros ir komunikacijos vadovės karjerą tęsia „Erudito licėjuje“.

Globalūs lietuviai krizės akivaizdoje įrodė, kad galime būti vieningi, dosniai aukoti, rasti efektyviausius sprendimus ar atvežti sėkmingiausias užsienio praktikas. Maloniai kviečiame prisiminti šiemet nusipelniusius ir nominuoti juos Globalios Lietuvos Apdovanojimams! NOMINUOTI GALITE ČIA IKI GRUODŽIO 6 D.

Knygos rankraštį dr. Jonas Basanavičius kukliai pavadino „Medega D-ro Jurgio Sauerveino biografijai“. Baigė rašyti Vilniuje 1921 metais (neišspausdintas). Šaltiniai – abiejų susirašinėjimų medžiaga. Dar 1905 metais J. Basanavičius iš Jurgio Zauerveino palaidojimo miesto Gronau, Vokietijoje, parvežė į Tilžę jo rastus dienoraščius ir kitokią medžiagą, kurią paliko sutvarkyti lietuvininkų veikėjai, Vydūno bendražygei Martai Raišukytei.