Kitu kampu

Atsižvelgdama į prastėjančią ekologinę situaciją, Europos Sąjunga numatė, jog saugomos teritorijos turėtų sudaryti apie 30 proc. teritorijos. Bent trečdalis tokių teritorijų turėtų būti griežtai saugomos. Tokie tikslai iškelti naujoje Europos sąjungos biologinės įvairovės strategijoje, kuri yra Žaliojo kurso dalis. Ką tai reiškia Lietuvai ir kokie pokyčiai laukia aplinkosaugos politikos?

Nuo lapkričio vidurio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Viešosios komunikacijos direkcijai pradėjo vadovauti Ilma Cikanaitė. Ji pakeitė daugiau nei 5 metus iki šiol direkcijai vadovavusią Dovilę Juršytę, kuri rinkodaros ir komunikacijos vadovės karjerą tęsia „Erudito licėjuje“.

Globalūs lietuviai krizės akivaizdoje įrodė, kad galime būti vieningi, dosniai aukoti, rasti efektyviausius sprendimus ar atvežti sėkmingiausias užsienio praktikas. Maloniai kviečiame prisiminti šiemet nusipelniusius ir nominuoti juos Globalios Lietuvos Apdovanojimams! NOMINUOTI GALITE ČIA IKI GRUODŽIO 6 D.

Knygos rankraštį dr. Jonas Basanavičius kukliai pavadino „Medega D-ro Jurgio Sauerveino biografijai“. Baigė rašyti Vilniuje 1921 metais (neišspausdintas). Šaltiniai – abiejų susirašinėjimų medžiaga. Dar 1905 metais J. Basanavičius iš Jurgio Zauerveino palaidojimo miesto Gronau, Vokietijoje, parvežė į Tilžę jo rastus dienoraščius ir kitokią medžiagą, kurią paliko sutvarkyti lietuvininkų veikėjai, Vydūno bendražygei Martai Raišukytei.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atidarė naują svetainę www.laisveskovos.lt, kurioje pirmą kartą viešai skelbia išsamų Lietuvos partizanų karo (1944–1953) dalyvių sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinis, šiuo metu pateikta 12 799 vardų: žuvusieji kovos lauke, nuteistieji mirties bausme sušaudant ir mirusieji įkalinimo vietose. Vėlesniuose etapuose planuojama skelbti išgyvenusiųjų vardus: represuotųjų, tačiau grįžusių iš lagerių bei išsislapsčiusiųjų partizanų ir jų ryšininkų.

Šiemet ugdymas persikėlė į virtualią erdvę, tad Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos organizuojami Lietuvių kalbos ir kultūros kursai pirmą kartą šių metų rugpjūčio mėnesį taip pat įvyko nuotoliniu būdu. Daugiau nei aštuoniolika metų kasmet daugiau nei šimtas užsieniečių iš įvairių pasaulio šalių atvykdavo į Vilnių, kur universiteto auditorijose jiems būdavo skaitomos lietuvių kalbos paskaitos, o popiet studentai keliaudavo po muziejus, gražiausius Lietuvos miestus, dalyvaudavo kultūros renginiuose, šokdavo lietuvių liaudies šokius. Tačiau šiemet dėl pasaulinės pandemijos lietuvių kalbos ir kultūros kursų programa buvo perkelta į virtualią erdvę

Vienos stipriausių Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų (KKI) organizacijų ‒ Vilniaus kino klasteris ir multimedijų klasteris „Nebula“ ‒ vienija jėgas tam, kad konsoliduotų Lietuvos audiovizualinę industriją, sustiprintų jos atstovavimą nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu ir efektyviau padėtų industrijos įmonėms didinti tarptautinį konkurencingumą. Naujo klasterio misija ‒ pasiekti, kad Lietuvos audiovizualinis sektorius taptų stipriausias Vidurio ir Rytų Europoje.

Šiuolaikinei anesteziologijai iš tiesų ne tiek ir daug: vos 174-eri metai. Galite sakyti, kad visai nemažai, bet jei palygintume su chirurgija, ginekologija ar terapijos mokslais – tai esame tik „berniukai ir mergaitės skautai“. Žinoma, daug medicinos subspecialybių yra jaunesnės, tačiau, pripažinkime, amžių kontekste narkozė, „atliekama“ ne su kuoka ar plaktuku, yra dar labai jauna.

Daug žmonių mėgsta keliauti. Šiemet dėl koronaviruso negalėdami išvykti į užsienį tautiečiai atrado ir nesenai Lietuvoje pažymėtą Camino Lituano, Šv. Jokūbo piligrimų kelią Lietuvoje. Mūsų šalį kerta keturi tarptautiniai Šv. Jokūbo piligrimų keliai: Žemaitijos (Karaliaučiaus), Šiaulių, Kauno ir Vilniaus, sertifikuoti Europos Tarybos (ET) Europos kultūros kelių instituto. Žurnalistas ir rašytojas Gerimantas STATINIS, Lietuvos žurnalistų sąjungoje subūręs Kelionių klubą, pomėgį keliauti pavertęs jungiamąja būrio žmonių grandimi, besibaigiant vasarai, Šv. Jokūbo piligrimų keliu pėsčiomis vienas per dvidešimt dienų įveikė 500 kilometrų. Su juo mūsų kolegė Daiva Červokienė kalbėjosi apie šią išskirtinę kelionę.

Seimo narys, Liberalų Sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas organizavo spaudos konferenciją dėl įtarimų keliančios Registrų centro vadovo veiklos. Spaudos konferencijoje dalyvavo ir verslo organizacijų atstovė Deimantė Laumytė. E. Gentvilas dėl gautos informacijos apie dešimtis tūkstančių eurų kainavusius darbuotojų atleidimus, buvusių kolegų įdarbinimą bei abejotinus pirkimus, kreipsis į Registrų centrą.

Kone kiekvieno darbdavio svajonė – įsitraukę, motyvuoti, tobulėjantys ir gerus atsiliepimus į išorę nešantys darbuotojai. Ar įmonė yra apdovanota tokiais žmogiškaisiais ištekliais, atskleisti padeda darbuotojų įsitraukimo į organizaciją tyrimai. Pastaruoju metu stebima, jog tokie tyrimas naudos ir aiškumo atneša ne tik darbdaviams – išsigryninti savo santykį su darboviete jie padeda ir patiems darbuotojams.

Dažnai girdime, kad pažangos siekiama švietimu, kultūra, inovacijomis, tačiau mano nuomone, nepelnytai pamirštamas vienas pagrindinių sveikos visuomenės aspektų – bendradarbiavimas. Tai tampa problema susiskaldžiusioje visuomenėje, kurią dar labiau gilina socialinė atskirtis. Atskirtis itin aštriai smogia per silpniausią vietą - tarp skirtingo amžiaus kartų santykius. Kai tarp vyriausiųjų ir jaunesniųjų atsiranda praraja, mes nebesimokome vieni iš kitų, neįgauname vertingos patirties. Kai dingsta ryšys tarp jauno ir patyrusio, visuomenė atsilieka ir kiekvieną sykį savo kelią pradeda nuo nulio. Tai žalinga mums tiek moraline, tiek ekonomine prasme

Elenos Červinskienės (1920 03 12–2003 05 23) „Silpnųjų jėga“ išleista pavėluotai, nors ant pirmojo viršelio puslapio uždėtas antspaudas su žodžiais „Tremties archyvas“ („Vaga“, 1995). Kiek tokių atsiminimų skaityta, – jų parašė ir Dalia Grinkevičiūtė, ir Antanina Garmutė, ir Marytė Kontrimaitė, ir Joana Mureikienė, ir Napalys Kitkauskas, ir Izidorius Ignatavičius, ir Vytautas Jakelaitis, ir kiti tremtiniai… Vokiečių rašytoja Ana Zėgers parašė kūrinį „Stipriųjų jėga“, jis išverstas į lietuvių kalbą. Rinkdamasi knygai pavadinimą autorė turbūt žinojo apie tai ir pavadinime pakeitė vieną žodį.

Pasvalio kraštiečiai visada bus dėkingi daujėniečiui mecenatui dr. Pranui Kizniui, taip pat Pasvalio vadovams už tai, kad Bernardas Brazdžionis visiems laikams sugrįžta į savo gimtąjį kraštą, į Pasvalį, kur rugpjūčio 30 dieną jam iškilmingai bus atidengtas paminklas. Su jo poezija pirmą kartą susipažinau rūsčiais 1948 metais, kai į Sibirą dar tebedundėjo tremtinių ešelonai, kai Pasvalio aikštėje, šalia šventoriaus dar tebebuvo niekinami partizanų lavonai, kai aš už bažnyčios lankymą ir patarnavimą mišioms buvau pašalintas iš Pasvalio gimnazijos.

„Žinijos“ draugijoje (Kalvarijų g. 2, Vilnius) 2020 m. rugpjūčio 4 d. įvyko Pozityvistų klubo seminaras-diskusija “Pokarantininių (ne)rekomendacijų variacijos”. Kalbėjomės apie tai, kad kartais mes rekomendacijas, kaip apsaugoti save, savo artimuosius nuo klastingų virusų, priimame vienodai, kaip ir rekomendacijas apie drabužių madas, šukuosenas ar kokius namų apyvokos reikmenis.