Kitu kampu

Alma Lapinskienė – literatūros tyrinėtoja, vertėja, humanitarinių mokslų daktarė. Gimė 1946 m. vasario 26 d. Pajūriškiuose, Šilutės rajone 1948 m. su tėvais buvo ištremta į Sibirą. Į Lietuvą grįžo 1958 m., po metų apsigyveno Šilutėje. 1964 m. baigė Šilutės 1-ąją vid. mokyklą (dab. Šilutės pirmoji gimnazija), 1969 m. –Vilniaus universitete lituanistikos studijas. Nuo 1970 m. iki 2014 m. dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Yra Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė, Lietuvos baltarusistų asociacijos narė. Pirmoji Almos vertimo publikacija pasirodė 1985 m. Iš baltarusių kalbos ji išvertė V. Chomčenkos romaną „Grįžimas į ugnį“, apsakymų rinktinę „Langas į žalią sodą“ (1988), V. Karatkevičiaus apysaką „Šiurpioji karaliaus Stacho medžioklė“ (1994), V. Koutun romaną „Gailestingumo kryžius“ (1997), S. Aleksijevič kroniką „Černobylio malda“ (1999), kitų rašytojų kūrinius.

Pakitus meno eksporto sąlygoms kinta ir menininkų mobilumo ir vystymo projektų prioritetai, ypač dirbant su aukštos COVID-19 rizikos šalimis. Tačiau tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo projektai nenutrūksta – gimsta naujos iniciatyvos, veikiančios virtualiai ir siūlančios ne mažesnį, o kartais net ir kokybiškai gilesnį kultūrinį dialogą. Jungtinės Karalystės „Somerset House Studios“ bendradarbiaujant su Vilniuje įsikūrusiu meno, rezidencijų ir edukacijos centru Rupert bei Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje pristatoma pirmoji tarptautinė virtuali rezidencija, skirta Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjams. Rezidenciją laimės vienas dalyvis.

Pasaulį sukausčiusi Covid-19 pandemija šiemet pakoreguos ir liepos 6 d., 21:00, visame pasaulyje jau 12-ąjį kartą vieningai giedosimos „Tautiškos giesmės“ tradicijas. Siekdami užtikrinti saugumą, bet išsaugoti unikalų bendrystės jausmą, kuris kelioms šventinėms minutėms suvienija tautiečius įvairiausiuose pasaulio kraštuose, organizatoriai šventei kviečia rinktis saugią aplinką ir vienybės tiltus tiesti išlaikant bent Lietuvos trispalvės dydžio atstumą.

Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai apsimetėliai bando paskatinti bankų klientus pasinaudoti jų turima programėle „Smart-ID“ ir, prisijungus prie savo banko paskyros, atlikti pavedimus sukčiams.

Malonu, kad Lietuvos žiniasklaida sėkmingai įsilieja į pandemijos įvykių, išreikštų skaičiais, populiarinimą. Kas valandą sužinome kiek žmonių įvairiose šalyse pandemijoje dalyvauja tiesiogiai.

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija kiek vėliau nei įprastai priėmė sprendimą dėl žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinančios Kalbos premijos skyrimo. Šiais 2020 metais Kalbos premija skiriama iškiliam lietuvių kalbininkui doc. dr. Aldonui Juozapui Pupkiui.

7 iš 10 savivaldybių merų, merų pavaduotojų ir administracijų vadovų (143 iš 194) skelbia savo darbotvarkes. Kas penktas meras (13 iš 60) skelbia nuolatines darbotvarkes, leidžiančias matyti susitikimus nuo jų kadencijos pradžios. Du trečdaliai merų (41 iš 60) viešina tik laikinas darbotvarkes, o 6 merai darbotvarkių neskelbia.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovė „LG Keleiviams“, atsižvelgdama į palaipsniui švelnėjantį karantiną ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atnaujintas keliavimo traukiniais taisykles, grąžino galimybę už bilietus atsiskaityti grynaisiais, taip pat – nebevykdo keleivių sodinimo šachmatiniu principu. Visgi kelios svarbios prevencinės priemonės, padėsiančios valdyti koronaviruso plitimą, išlieka.

Gerbiami kolegos, švelnėjant karantino sąlygoms, panaikinami apribojimai bibliotekų teikiamoms paslaugoms ir nuo šiol bibliotekose leidžiama teikti periodinių leidinių skaityklų, atvirų fondų, vaikų bibliotekų paslaugas. Tad nuo pirmadienio Nacionalinė biblioteka atvers Žiniasklaidos bei Vaikų ir jaunimo literatūros skaityklas. Bus leidžiama naudotis atvirųjų fondų leidiniais. Taip pat atnaujinamos vaikų užimtumo centro "Žaisloteka" paslaugos.

4 iš 10 savivaldybių (SVĮ) ir 1 iš 10 valstybės valdomų (VVĮ) įmonių vadovų pernai buvo susiję su politinėmis partijomis. Tai paaiškėjo po „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktos analizės

„Akropolis Group“ vykdė tarptautinį kūrybinių agentūrų konkursą ir pasirinko naujus reklamos kūrybos partnerius: su „Akropoliais“ Lietuvoje ir Latvijoje bendradarbiaus konkurso laimėtoja - kūrybinė agentūra „Not Perfect Companies“.

2020 m. gegužės 6 d. Vyriausybė apsisprendė karantiną pratęsti iki vasaros, tačiau ėmėsi karantino sąlygų laisvinimo. Privačiam sektoriui, tarp jų ir žiniasklaidai, rekomenduojama dirbti tokiomis pat darbo organizavimo formomis kaip ir viešajame sektoriuje. Reaguodamas į tokius sprendimus, verslas iš lėto pradėjo grįžti į biurus.

Potencialios įtakos reitinge pernai labiausiai sustiprėjo „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas ir nepriklausomas ekonomistas prof. dr. Romas Lazutka, rodo „Kantar“ atliktas tyrimas. Įtakingiausių trejetuke lieka „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vitas Vasiliauskas – tačiau visuomenės palankumas šiems nuomonės lyderiams sumenko.

Karantino metu Lietuvos gyventojai daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, o juose skelbiama informacija apie koronavirusą kur kas įdomesnė už politiką, socialines aktualijas ar patiekalų receptus. Kita vertus, didelė dalis gyventojų skeptiškai vertina socialinėje medijoje skleidžiamos informacijos apie koronavirusą patikimumą, todėl pirmenybę teikia kitiems kanalams – vyrai dažniausiai renkasi naujienų portalus, o moterys – televiziją.

Dabar, kai karantino sąlygos švelnėja, visuomenė ima ruoštis naujam egzaminui – grįžimui į darbą. Tačiau ar įmanoma atkartoti scenarijų, kurį turėjome lig šiol ir į darbus sugrįžti taip, kaip dauguma juos paliko kovo 13-ąją?