Kitu kampu

2020 m. gegužės 6 d. Vyriausybė apsisprendė karantiną pratęsti iki vasaros, tačiau ėmėsi karantino sąlygų laisvinimo. Privačiam sektoriui, tarp jų ir žiniasklaidai, rekomenduojama dirbti tokiomis pat darbo organizavimo formomis kaip ir viešajame sektoriuje. Reaguodamas į tokius sprendimus, verslas iš lėto pradėjo grįžti į biurus.

Potencialios įtakos reitinge pernai labiausiai sustiprėjo „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas ir nepriklausomas ekonomistas prof. dr. Romas Lazutka, rodo „Kantar“ atliktas tyrimas. Įtakingiausių trejetuke lieka „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vitas Vasiliauskas – tačiau visuomenės palankumas šiems nuomonės lyderiams sumenko.

Karantino metu Lietuvos gyventojai daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, o juose skelbiama informacija apie koronavirusą kur kas įdomesnė už politiką, socialines aktualijas ar patiekalų receptus. Kita vertus, didelė dalis gyventojų skeptiškai vertina socialinėje medijoje skleidžiamos informacijos apie koronavirusą patikimumą, todėl pirmenybę teikia kitiems kanalams – vyrai dažniausiai renkasi naujienų portalus, o moterys – televiziją.

Dabar, kai karantino sąlygos švelnėja, visuomenė ima ruoštis naujam egzaminui – grįžimui į darbą. Tačiau ar įmanoma atkartoti scenarijų, kurį turėjome lig šiol ir į darbus sugrįžti taip, kaip dauguma juos paliko kovo 13-ąją?

Prie naujojo Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko komandos prisijungė žurnalistas, politinis apžvalgininkas Paulius Gritėnas.

Visuomeninis transliuotojas LRT trečius metus iš eilės skelbia LRT metų žodžio ir metų posakio rinkimus ir kviečia gyventojus siūlyti LRT televizijos ir radijo programų laidose per 2019–2020 metų sezoną išgirstus ar LRT.lt portale perskaitytus įdomius, naujus, šmaikščius, keistus, tarmiškus ar netikėtų reikšmių įgavusius žodžius ir posakius.

Aplinkos ministerija kviečia siūlyti kandidatus Česlovo Kudabos premijai ir pasiūlymus pateikti iki gegužės 1 d. ministerijos Strateginės komunikacijos skyriui elektroniniu paštu naujienos@am.lt.

Šis neeilinis eksperimentas greit sudomino ir Lietuvos valdininkus. Pirmasis iniciatyvos ėmėsi Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius su bendraminčiais. Būtent jis, nustūmęs šalin Punios šilo, urėdijų ir kitas pabodusias problemas, pasiūlė idėją Ir Lietuvoje mokyti varnas rinkti nuorūkas.

Šiuos patarimus kaip gyventi karantine ir izoliacijoje į LŽS svetainę atsiuntė mūsų kolegė Audronė Nugaraitė. Ačiū jai.

Kolega Jeronimas Laucius siūlo mums pasinaudoti Albumo terapiją.

Europos humanitariniame universitete, ačiūdie prieš pat karantino paskelbimą, įvyko įdomi vakaronė, skirta tarptautinei gimtosios kalbos dienai. Jaukioje universiteto salėje skambėjo lietuvių, baltarusių… ir net japonų kalbos. Vakarą vedė Gudų kultūros draugijos Lietuvoje pirmininkas, daktaras Aliaksandras Adamkovičius.

Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė sprendimą, kad Punios šilo rezervato plėtros stabdymas neteisėtas. Bylą laimėjo aplinkosaugos NVO „Baltijos aplinkos forumas”. Taigi, rezervato steigimo procedūra turėtų būti pratęsta.

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytą Jono Rudoko knygą „Juozo Tūbelio laikai“ (išleido „Žemės trauka“) galima laikyti vieno žymiausių tarpukario Lietuvos valstybininkų nuveiktų darbų analize ir įvertinimu, išsamia studija apie jo politinę, ekonominę ir socialinę veiklą, jo neįkainojamą indėlį kuriant modernią nepriklausomą Lietuvą.

Gerbiami mūsų redakcijos draugai ir partneriai, nepaisydami didelių nuostolių, kuriuos patirsime, priėmėme sprendimą nukelti solidžiausią Lietuvos verslo ir politikos renginį – Lietuvos ekonomikos konferenciją ir Lietuvos startuolių lyderystės forumą, kuriuos šiemet reklamuojame bendru pavadinimu „Lietuvos Davosas 2020“.

Numargavo ir nualmėjo dvidešimt pirmoji Vilniaus knygų mugė. Teko matyti beveik visas jos pirmtakes, išskyrus vieną, kai užklupo liga. Dar pasitaikė progų lankytis Maskvos, Leipcigo, Frankfurto prie Maino, Varšuvos knygų šventėse. Jos visos skatino dvasios pakilimą arba džiuges.