Kitu kampu

Parašiau laišką sostinės merui Remigijui Šimašiui ir priminiau, kad pačiame Vilniaus istoriniame centre – Katedros aikštėje – stūkso didžiulis akmuo, skirtas mūsų sostinės 650 metų jubiliejui. Jį anuomet sugebėta paminėti bent tuo dideliu akmeniu iškertant metų skaičius ir Vilniaus vardą lotyniškomis raidėmis bei kirilica. Tokie jau buvo laikai. Akmenyje tarp skaičių 1323 ir 1973 esantis brūkšnelis rodo reiškinio arba žmogaus amžių, kaip ir antkapiniuose paminkluose. Taigi, ar neišeina, kad nuo 1973 metų Vilnius yra... miręs?

Lietuvos moterų draugijos organizuotoje konferencijoje “Pandemijos kontekstas: krizė, baimės ir jų valdymas “ (spalio 21-23 d. Vilniuje) aptarta situacija Lietuvoje, remiantis Vokietijos Fr. Ebert fondo atliktu tyrimu „Covid and Gender“, NVO vadovių iš įvairių miestų ir rajonų informacija, specialisčių nuomone ir priimtas KREIPIMASIS Į PREZIDENTĄ, SEIMĄ, VYRIAUSYBĘ.

"Esu įsitikinęs, kad visuotinis esperanto paplitimas turėtų pačių teigiamiausių pasekmių tarptautiniams santykiams ir pasaulinės taikos sukūrimui. Tačiau tam būtina įtraukti jos mokymą į mokyklų programas", - sakė kinematografijos pionierius Lumiere Louis (Lui Liumjeras).

Šv. Jeronimo premijos užsienio literatūros vertėjui į lietuvių kalbą laureate šiemet išrinkta Danutė Sirijos Giraitė, o už lietuvių literatūros vertimus į užsienio kalbą – Carmen Caro Dugo.

Jeigu iš Autobusų stoties, daug metų žadančios atsinaujinti, pasuksit Geležinkelio stoties link, pamatysite tai, ko nematę: kioskeliai, alaus bareliai, ir jūsų ausys pagaus įvairiakalbius balsus bei ne vieną nelietuvišką keiksmažodį (vis dar dominuoja trumpi trižodžiai ir penkiažodžiai rusiški: nenustebkit, Vilniuje gyvena daug įvairių tautybių piliečių: vieni dirbt atvykę, kiti prieglobstį čia radę), nenustebkit, kad greta ant pievelės neretai ir poilsiaujama tų, kurie pavargo galbūt nuo išgertų bokalų ar stikliukų kilnojimo. Juk reikia pagerbti Vilnių!

Viena tokių, pačių energingiausių, supratusi, kad ateitį tėviškei ir jos žmonėms suteiks tik naujais, šiuolaikiškais simboliais ženklinta kultūra, buvo Audra Kiminiūtė-Juodeškienė. Ji – viena svarbiausių savojo krašto kultūros puoselėtoja.

Kažkas pasiūlė įvardinti brangiausią, gražiausią žodį. Pasirenku: GROŽIS. Koks jis talpus tas žodis!

Čia noriu pasidalinti keletu prisiminimų ir pastabų apie Martyną Marcelijų Giedraitį – karvedį, Seimų deputatą, senatorių, Valdovo administratorių, Videniškių vienuolyno ir naujosios bažnyčios fundatorių.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ komunikacijos partneriais pasirinko bendrovę „Adverum“. Ji rūpinsis įmonės išorine ir vidine komunikacija, darbdavio įvaizdžiu, prisidės prie strateginių projektų komunikacijos ir padės viešinti žaliųjų dujų

Prieš kelias savaites, 2022 m. birželio 28 – liepos 2 dienomis „CzechTourism“ agentūra žurnalistams surengė informacinį turą į Moravijos – Silezijos kraštą Čekijos Respublikoje. Buvo aplankyti Ostravos miesto istoriniai ir technikos paveldo objektai, žurnalistai supažindinti su kulinariniu paveldu.

Dubajuje baigėsi pasaulinė „EXPO 2020“ paroda. Joje tarp 192 šalių, dalyvavo ir Lietuva. Ta proga LŽS svetainės redaktorius Vytautas ŽEIMANTAS šnekina Lietuvos paviljono generalinį komisarą, LŽS narį Romą JANKAUSKĄ.

Merai, merų pavaduotojai ir administracijos direktoriai trečiaisiais kadencijos metais skelbė dvigubai daugiau susitikimų su interesų grupių atstovais nei prieš metus (iš viso – 4430, prieš metus – 2268). Trečdaliu daugiau vadovų viešino ilgalaikes darbotvarkes, leidžiančias matyti susitikimus nuo darbotvarkės viešinimo pradžios (79 iš 209 vadovų).

Garsus šalyje filatelistas Jonas Načiūnas ne tik kolekcionuoja sporto tematikos pašto ženklus, vokus, demonstruoja parodose, bet ir pats su bičiuliais juos kuria. Šį voką jis padovanojo man. Gan įdomi ant voko esančio šaržo istorija.

Lietuvoje į kūrybingumo temą atidžiai gilinasi Kristupas Sabolius, Vilniaus universiteto Filosofijos instituto profesorius ir Masačusetso technologijų instituto (MIT) afilijuotasis mokslininkas. Jis tyrinėja vaizduotės ir kūrybos vaidmenį Vakarų kultūroje ir mąstyme, analizuoja vizualumo, kino filosofijos, medijų teorijų ir kitas problemas. Šiais metais pradėjęs bendradarbiauti su „Šviesa“ K. Sabolius apie kūrybingumo ugdymo iššūkį kalbėjo leidyklos surengtoje diskusijoje. K. Sabolių kalbina Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Kūrybinio rašymo ir informacijos sklaidos dalykų dėstytoja, publicistė Rūta Latinytė.

Lietuva - tarp prasčiausiai viešajam interesui svarbius duomenis atveriančių ir panaudojančių Europos Sąjungos šalių, rodo Pasaulinis duomenų barometras. Šiame pirmą kartą atliktame tyrime Lietuva gavo 37 balus iš 100 galimų ir regione kartu su Graikija ir Malta užima paskutinę, 26 vietą.