Kitu kampu

Aptarti lietuvių dailės situaciją prieškario metais (1920 – 1940) paskatino žiniasklaidoje, pokalbiuose pasitaikantys ginčytini šio laikotarpio dailininkų realistinės kūrybos vertinimai, perdėtas dėmesys ir liaupsės modernistinei kūrybai. Kas iš tikrųjų tuo metu dėjosi Lietuvoje? Kaip atrodo socialiai užsiangažavusių to laikmečio dailininkų kūryba politiniame, kultūriniame kontekste? Apie tai ir noriu pasidalyti kai kuriomis mintimis.

Pirmą kartą Lietuvoje išleista unikali knyga “Laiškai iš Vasaros 5. Besigydančiųjų nuo depresijos žmonių laiškai. Jų išgyvenimai ir patirtys ”. Sudarytojai žinomas Lietuvos psichiatras Aleksandras Alekseičikas ir rašytojas pozityvistas ir žurnalistas Jeronimas Laucius, kuris visus metus dalyvavo gydytojo A. Alekseičiko vedamuose grupiniuose psichoterapiniuose užsiėmimuose, vykusiuose ligoninėje, žinomoje Vasaros 5 vardu.

Sakoma, kad žiniasklaida ketvirtoji valdžia. Tai teigiama ne be pagrindo. Visuomenės nuomonės formavime žiniasklaida vaidina pagrindinį vaidmenį. O prieš tvirtą visuomenės nuomonę jokios politikų vingrybės tampa bejėgės. Bet žiniasklaida gali būti gera ir bloga. Kad ji būtų pozityvi ir gerai atliktų ketvirtosios valdžios funkcijas reikia, kad žurnalistai nedarytų klaidų, vadinasi, patys nepažeistų įstatymų ir triuškinančiai muštų politikus, pažeidžiančius įstatymus ir savo asmeninius interesus tenkinančius labiau negu kitų žmonių, kitais žodžiais sakant, visuomenės interesus. Kad jie galėtų gerai veikti, reikia kad žurnalistai gerai žinotų demokratijos principus, įsigilintų į įstatymus, susijusius su nagrinėjama tema ir vengtų savo straipsniuose dviprasmybių.

Dabar, kai Lietuva pirmininkauja Europos Sąjungos (ES) Tarybai, manau, jog atsiras daugiau žurnalistų, norinčių pabendrauti su kitų ES šalių valstybių institucijomis. Tačiau nereikia pamiršti, kad kiekviena šalis švenčia skirtingas šventes, todėl kad nereikėtų veltui belstis į uždarytas duris, ES oficialus leidinys skelbia šventadienių dienas. Perskaitęs pranešimą apie ES šalių šių metų šventines dienas prisiminiau dar ir kai kuriuos ginčus mūsų Seime dėl šventinių dienų didinimo.

Grupė žurnalistų dalyvavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvažiuojamajame seminare „Saugomų teritorijų tvarkymas, II etapas“. Jis vyko Salantų regioniniame parke. Salantai yra Kretingos r., tarp Plungės, Darbėnų ir Skuodo, buvusi kuršių gyvenvietė. Kuršiai buvę vakarų baltai, XIII a. juos išnaikino karai su kryžiuočiais, XIV a. čia apsigyveno žemaičiai.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija užfiksavo, kad KLI LT, UAB š. m. balandžio 29 d. Telšiuose ir Plungėje kabelinės televizijos tinklais retransliavo televizijos programas, kurios nėra įtrauktos į jų licencijoje nustatytą retransliuojamų programų sąrašą.

Dailininko Stasio Leono Makaraičio pavardę pastaraisiais metais gana dažnai sutinkame Lietuvos žurnalistų sąjungos tinklapyje. Dažniausiai jis čia minimas kaip puikus atminimo medalių žurnalistams kūrėjas. Sukurta nemažai ilgaamžių vario medalių žurnalistams: Stasiui Pleskui, Vytautui Žeimantui, Jonui Vėlyviui, Arnoldui Čaikovskiui, Vytautui Vaitkui, šių eilučių autoriui ir kitiems. O prieš keletą dienų Žurnalistų namuose iškilmingoje aplinkoje S. L. Makaraičio sukurtą vario medalį Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius įteikė žymiam gamtosaugininkui, „Tėviškės gamtos“ laikraščio redaktoriui Juozui Stasinui jo 75 metų jubiliejaus proga.

Neslėpsiu, su malonumu priėmiau Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos viešųjų ryšių specialistės Dianos Rakauskaitės kvietimą kartu su žurnalistų grupe apsilankyti Pagramančio regioniniame parke. Žurnalistų grupė iš Vilniaus ir Kauno susibūrė skaitlinga, ją papildė ir grupelė aplinkosaugininkų. Nemažam Kelionių ir pramogų klubo narių būreliui vadovavo šio klubo pirmininkas Gerimantas Statinis, kitą grupės dalį sudarė aplinkosaugos žurnalistų klubo A nariai, tarp kurių pirmuoju smuiku, aišku, grojo žinomas gamtosaugininkas, laikraščio „Tėviškės gamta“ redaktorius Juozas Stasinas.

Regbio taisykles Ramūnas Grumbinas išmoko dar vaikystėje. O neseniai pasiekė viršūnę, kurioje nebuvo nė vienas šios sporto šakos arbitras iš Lietuvos. Iš pagrindinės pasaulio regbio organizacijos – Tarptautinės regbio tarybos (IRB) – 37 metų vilnietis gavo žinią, jog yra patvirtintas akredituotu tarptautinės kategorijos aukščiausio (trečiojo) lygio arbitru. Vos šešerius metus oficialiose regbio varžybose teisėjaujantis R.Grumbinas nuo šiol galės švilpti visuose aukščiausio lygio turnyruose, net ir pasaulio čempionatuose.