Kitu kampu

Pirmojo pokalbio tema „Kalbos ir mąstymo ryšys: pasaulėvoka ir pasaulėkūra“. Jis įvyks sausio 29 d., trečiadienį 17.30 val. Valstybingumo erdvėje (II aukšte). Dalyvauja rašytojas ir žurnalistas Marijus Gailius, parašęs puikią distopiją „Oro“, filosofas Vilius Dranseika (VU, KTU), atliekantis moralės psichologijos ir eksperimentinės filosofijos tyrimus, ir Rytų kalbų mokovai. Klubo svečius subūrė ir kalbins lingvistikos profesorė Jolanta Zabarskaitė (KSU).

Jau tradicine tapusi akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas suaugusiesiems ir vaikams. Penkioliktą kartą vyksiantys knygų rinkimai skatina Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į įdomiausius, ryškiausius metų kūrinius, susipažinti su autoriais ir siekia populiarinti skaitymą kaip prasmingą, įvairiapusiškai praturtinančią ir patrauklią veiklą.

2019 m. „Transparency International“ (TI) Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrime Lietuvai skirti 60 balų iš 100 galimų ir 35 vieta 180 šalių sąraše. Lietuva užima 15 vietą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių, pernai ji buvo 18-ta. Lietuvos rezultatai pasikeitė pirmą kartą per penkerius metus: 2015 – 2018 m. Lietuva gavo 59 balus.

1778 metais Degučiuose buvo pradėti statyti pirmieji sentikių maldos namai. Paskui iškilo dar dvi cerkvės. Vyko intensyvi Lietuvos sentikių bendruomenių veikla: buvo tapomos ikonos, spausdinama religinė literatūra, vykdomas švietėjiškas darbas. Įkurtas vienuolynas. Savo maldos namuose sentikiai meldėsi iki 1851 metų, kai caro valdžios potvarkiu buvo likviduota Degučių sentikių religinė bendruomenė. Sentikiams buvo uždrausta melstis savo maldos namuose. Bijodama sentikių pasipriešinimo caro valdžia į Degučius pasiuntė 200 carinės armijos kareivių, kiekvienam jų buvo išduota po 6 kovinius šovinius galimam Degučių sentikių pasipriešinimui numalšinti.

Kokia mūsų didžiai gerbiamo poeto K. Donelaičio giminė? Kokia poeto kilmė ir tolesnis giminės kelias ir likimas? Į šį klausimą bando atsakyti neseniai išleistas ,,Donelaičių giminės genealoginis medis nuo 1600 iki 1945 m."

Atgimsta sena, bet labai graži ir prasminga tradicija – Kalėdinių švenčių proga dovanoti knygą. Todėl artėjant didžiausioms metų šventėms rengiama KALĖDINĖ LEIDYKLOS „TRYS ŽVAIGŽDUTĖS“ KNYGYNĖLIO-SKAITYKLOS ŠVENTĖ, kuri įvyks gruodžio 18 d. 14–18 val. Lietuvos „Žinijos“ draugijoje (Kalvarijų g. 2). Kviečiame.

Pagrindinis šventės akcentas – įspūdingo paminklo buvusiems mokyklos mokiniams ir klasės draugams Albinui Bernotui ir Arvydui Galginui atidengimas šalia kultūros centro. Prisidėdami prie jo sukūrimo akmenis paminklo pagrindui nešė ir gimnazistai. Paminklą sukūrė menininkai Algimantas Vorevičius ir Andrius Stankevičius. Idėja paminklu juos įamžinti kilo buvusiai ilgametei Šakių rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjai Augenijai Kasparevičienei.

Renginio vedėjas – filosofas ir religijų studijų specialistas, Lietuvos biblioterapijos asociacijos narys, daugelio terapinio ir kūrybinio rašymo projektų dalyvis ir vadovas Vidas Dusevičius. Renginys vyks Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekoje gruodžio 12 d. 18 val. (Meno erdvė, V a., 535 kab.) Renginys orientuotas į nedidelę dalyvaujančiųjų grupę, todėl būtina užsiregistruoti.

Šio rašinio tikslas – atskleisti kai kuriuos mažai žinomus, o gal net ir visiškai nežinomus faktus, papasakoti apie tai, kodėl P. Klimo biografijoje kartais paminimi ir Kunigiškai. Juk P. Klimas – tikrų tikriausias Kunigiškių „žentas“, nes iš šio kaimo buvo kilusi jo žmona Bronislava (Bronė) Mėginaitė (arba kai kuriuose šaltiniuose Mėginytė)...

ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba patvirtino politinį susitarimą dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2020 metais. Europos komisija pasiūlė “Dėl itin prastos beveik visų Baltijos jūros žuvų rūšių būklės” smarkiai mažinti žvejybos kvotas, o rytinėje jūros dalyje uždrausti žvejoti net ir mėgėjams.

„Registrų centro“ duomenys apie įmonių savininkus Lietuvoje prieinami prasčiau nei kitose Šiaurės ir Baltijos regiono valstybėse, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) ir partnerių atlikta apžvalga. Šiuos duomenis apie galutinius naudos gavėjus kaupia Estija, Latvija, Švedija ir Danija. Lietuva jų registro neturi, nors nuo 2020 m. sausio 1 d. yra numatyta pradėti juos skelbti viešai.

Kaip planuojate savo šeimos biudžetą? Jei jį planuotumėt taip, kaip planuojamas Lietuvos sveikatos biudžetas, tai prie praeitų metų išlaidų ilgus dešimtmečius „primetinėtumėt“ po keletą procentų ir tikėtumėtės, kad viskas bus gerai. Kai metų eigoje paaiškėtų, kad reikia tvarkyti namo stogą, vaikui reikalingi korepetitoriai, kainos auga, o dantų plombas – pats metas keisti, desperatiškai skėsčiotumėte rankomis ir karpytumėte išlaidas ten, kur tik įmanoma, kol galiausiai nuspręstumėt, kad pro stogą lašančio vandens garsas visai ramina, o tam, kad vaikas būtų laimingas – ne mokslai svarbiausia.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vyko diskusija „Pasitikėjimu paremtas viešasis valdymas. Misija įmanoma?“, kurioje be kitų dalyvių viešėjo ir Emma Sterky, Švedijos vyriausybės pasitikėjimo agentūros atstovė. Ji sutiko plačiau papasakoti apie tai, kaip Švedija rūpinasi „Šiaurės šalių auksu“ vadinamu aukšto visuomenės pasitikėjimo fenomenu: kur glūdi jo šaknys ir kaip tenka nuolat stengtis, kad pasitikėjimo kultūra būtų ugdoma ir gyvuotų.

Lietuviai pasitelkė dirbtinį intelektą, kad sukurtų e. vertyklę, pranokstančią „Google“ vertėją. Vilniaus universiteto mokslininkai kartu su partneriais kuria sistemą, sugebančią automatiškai versti tekstus iš (į) 5 kalbų poras.

"Vakaras, skirtas Vietovardžių metams ir Mažosios Lietuvos gyventojų genocido metinėms paminėti, surinko pilną Vilniaus mokytojų namų Baltąją salę. Susirinkusiųjų nuotaika buvo pakiliai rimta. Išgirdome daug malonių Mažosios Lietuvos dainų - dainavo tautiškais rūbais pasidabinę Vydūno draugijos ir žemaičių folkloro ansamblio "Tyklė" giedoriai. Valdžios vyrų ir žurnalistų iš televizijų nebuvo. Prisegu savo pranešimo tekstą - negalėjusiems atvykti į minėjimą. Stiprybės ūpo!" - rašo mūsų svetainei LŽS narys, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas.