Kitu kampu

Prieš dvidešimt ir daugiau metų, dirbant Tautinių mažumų ir išeivijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, teko kuruoti užsienio lietuvių susivienijimus.

Dabar sklaidau savo archyvuose išlikusius dokumentus ir, manau, kai kurias mintis norėtų išgirsti ir skaitytojas.

Baltarusija, Latvija, Lenkija, Estija, Gruzija, Kazachija, Rusija, Ukraina, Uzbekija, Didžioji Britanija, JAV, Kanada, Prancūzija, Švedija... Šiose šalyse vienaip ar kitaip skambėjo lietuviškas žodis - vienur silpniau, kitur stipriau: turiu galvoje lietuviškas mokyklas, lituanistines mokyklas, lietuvių kalbos kursus, draugijas, bendruomenes, ar kaip kitaip pavadintus lietuviškuosius susivienijimus. Apie visa tai ir apie tuos, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsidūrė toliau lietuviškojo horizonto, bet nusprendė neužmiršti gražiausios savo protėvių kalbos, apie kurią garsus lingvistas amerikietis Teodoras S. Thurstonas sako: ,,Turtingiausias lietuvių kultūros paveldas yra jų kalba, kuri yra vienas iš didžiausių žmonijos pasiekimų. Ji pralenkia visas kitas Europos kalbas savo antikiškumu, garsų grynumu ir savo nuostabia gramatine struktūra".

Taigi, visai netoli Lietuvos, Baltarusijoje, o knkrečiau Rimdžiūnuose veikė lietuviška mokykla, apie kurią jau dabar buvusi jos mokytoja Angelė Valienė ,,Vorutoje" rašo: ,,šviesos ir vilties centras - mokykla liko be lietuvių kalbos (www.voruta.lt). Ją lankė net 74 mokiniai, dar vienoje lietruvškoje - Pelesos - 78, nemažai lituanistinių mokyklų, fakultatyvų įsikūrusios mažesnėse gyvenvietėse ar miestuose Baltiškėse, Gardine, Lydoje, Minske, Pelekuose, Rodūnioje, Ūsonyse, Vainiūnuose: vienur veikė lituanistinės moyklėlės, fakultatyvai ar tiesiog lietuvių kalbos pamokos.

Nusikėlę į mūsų kaimynę Latviją, pamatytume, kad šioje šalyje jau nuo seniau, direktorės Aldonos Treijos iniciatyva, veikė Rygos 85-oji lietuviškoji mokykla (127 mokiniai). Aknysta, Daugpilis, Dobelė, Jelgava, Jūrmala, Kegumas, Liepoja, Valmiera - lituanistinių mokyklų (5), fakultatyvų (3), klubų (3) židiniai, kuriuos lankė 154 mokiniai, o su jais bendravo 10 pedagogų (2001-2002 m. Latvijos lietuvių susivienijimų duomenys).

Ir Ukraina. Ukraina, tada rami, nesprogdinama, nedeginama, neprievartaujama orkų, UKRAINA. Šios nustabios, dar negandų nejaučiančios, valstybės sostinėje Kijeve įsikūrusioje lituanistinėje mokykloje 25 mokinius mokė lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, supažindino su etnokultūros elementais Aušra Taranenko, Renata Kanarskaja, Lvovo lituanistinėje - Marina Trocenko netgi lietuviškus spektaklius statė. ,,Eglė žalčių karalienė" skambėjo ir ukrainiečių kalba: taip net nemoką lietuvių kalbos pajusdavo lietuvišką lietuviškos pasakos dvasią. Vinicos lituanistinėje mokykloje dirbo žinoma dailininkė Kristina Žilinskaitė bei Svetlana Ivanickaja, o dažnas jų pagalbininkas ir patarėjas buvo Vinicos lietuvių istorijos ir kultūros centro vadovas Vasilijus Sugakas, beje, kilęs nuo Šiaulių, Zaporožyje Kristijono Donelaičio vardu pavadintoje lituanistinėje - viena Valentina Sadovčenko mokė lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, etnokultūros. Sudėjus visus lankančiu šias mokyklėles, susidarytų skaičius - 137.

Atskirai kalbėtina apie Krymo Simferopolio lituanistinę mokyklą. Kodėl? Ogi todėl, kad ten ne tik lietuvių kalbos, istorijos, dainos mokyta, bet mokytojos ir Krymo lietuvių bendrijos pirmininkės Valentinos Loginovos lietuvių kalba leistas laikraštis (tiesa, kai kurie straipsniai sąmoningai ir į rusų kalbą versti, idant vietiniams suprantami būtų). Parinktas ir tinkamas pavadinimas - ,,Tiltas", lyg atskleidžiantis Lietuvos ir Krymo sąsajas (o jų būta!).

Mintimis - prie gintarinės jūros krantų... Karaliaučiaus kraštas ir nenuilstantis šios srities lietuvių kalbos asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas iš Černiachovsko (Įsruties) pedagoginės kolegijos vadovavo Nemano (Ragainės) 2-osios vidurinės mokyklos lietuviškosioms klasėms, kuriose ne vienerius metus dirbo Liucija ir Jonas Glinskiai, Vida Martišauskuienė, Tatjana Piščikienė, Daiva Chockevičienė ir kt., Kaliningrado (Karaliaučiaus) 4-osios vidurinės mokyklos (mokyt. Algirdas Karmilavičius, Jelena Gudavičius), Kaliningrado (Karaliaučiaus) 35-ojo licėjaus lietuviškosioms klasėms (Algirdas Karmilavičius), Sovetsko (Tilžės) 8-osios vidurinės mokyklos lietuviškosioms klasėms (Ramunė Jaciničienė). Nebe jo užtariančiojo ir visda motyvuoto žodžio (o reikėjo apginti kalbantis su vietos švietimo institucijomis, o ir aukštesniais pareigūnais!) ir rūpesčio Kaliningrado ( Karaliaučiaus) šv. Šeimos lituanistinėje mokykloje (čia būtina dėkoti a.a. kunigui Anuprui Gauronskui, visas jėgas atidavusiam šio krašto sielovados reiklams, kiekvienam lietuviui, savo patalpose leidusiam nemokamai naudotis tiems, kas norėjo lietuviško žodžio neužmiršti), Danutei Norušaitei, ypač Rokiškio garbės pilietei čia dirbusiai ne tik su vaikais, bet ir leidusiai laikraštį ,,Naujoji Aušra" Vandai Vasiliauskienei. Daug kur - Karaliaučiaus 35-ajame licėjuje mokyt. Tatjana Rodenko, Kaliningrado 48-ojoje vid. poetė Rūta Marijona Daujotytė - Leonova, Černiachovsko (Įsruties) pedagoginėje kolegijoje Angelė Nikolajeva, Dobrovolsko (Pilkalnio) vidurinėje Anatolijaus Galčevskio, Gusevo (Gumbinės) a.a. Irenos Barilaitės - Tiriubos, Gvardeisko (Tepliavos) vakarinėje mokykloje Ingos Lepšienės, Jasnojės (Kaukėnų), Krasnoznamensko (Lazdynų), Lunino (Lenkviečių), Malomožaisko (Būdviečių), Nesterovo (Stalupėnų), Pobedinskojės (Šilėnų), Rževsko (Linkūnų), Slavsko (Gastų), Sovetsko (Tilžės) 2 ir 8-ojoje vid. mokyklose ir 1-ojoje internatinėje bei Uljanovo (Kraupiškio) bei dviejuose vaikų darželiuose: Kaliningrade ir Sovetske - fakultatyvuose ar grupėse, būreliuose) - mokėsi 859 moksleiviai, o su jais dirbo 38 mokytojai. Prie jau paminėtųjų reikėtų pridėti: Laimą Meščeriakovą, Aldoną Bursteikienę, Nijolę Gimbutienę, Elžbietą Gricienę, Stasę Rumbaitienę, Laimutę Mickevičienę, Arūną Urbaitį, Zenoną Jurevičiūtę, Aldoną Strojevą, Ireną Šapalienę, Anatolijų Galčevskį, Ritą Miliūtę - Banel, Angelę Nikolajevą, Liną Žeimytę, Angelę Urbonaitę, Emiliją Lukošiūnaitę, Tatjaną Piščikienę, Sofiją Sokolovą, visais besirūpinantį Sigitą Šamborskį.

Be abejo, reikėjo teikti šiems lietuvių židiniams paramą, nes iš vietinių valdžios struktūrų ji buvo (jeigu kur nors ir buvo!) apverktina ir menkavertė.

Lietuvos Vyriausybė tai įpareigojo atlikti Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (tuo metu - generalinis direktorius - Antanas Petrauskas). Sudaryta Koordinacinė taryba užsienio lietuvių veiklos programoms remti: Gabrielius Žemkalnis (Pasaulio lietuvių bendruomenė), Petras Anusas (Užsienio reikalų ministerija), Žilvinas Bieliauskas, Jovita Budzinauskienė (Latvijos lietuviai), Irena Gasperavičiūtė (Lenkijos lietuviai), Danutė Kolesnikova (Švietimo ir mokslo ministerija), Steponas Kulbauskas (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), Alvydas Muliuolis (Karaliaučiaus lietuviai), Irena Seliukaitė (Kultūros ministerija), Virginija Tarnauskaitė (Baltarusijos lietuviai).

Atsiverskime vieno iš tarybos posėdžių protokolą (2002- 03- 21-03-22 Nr.3). Jį sklaidydami, prisimename, kuo gyveno užsienio lietuviai, kas ,,skaudėjo" jiems.

Antai Rimdžiūnų vidurinės mokyklos projekto autorius Stasys Papartis prašo paremti lėšomis, skirtomis kabinetų (pirmiausiai, lietuvių kalbos ir literatūros) įrangai įsigyti, mokinių vasaros stovyklai - ekspedicijai organizuoti, ,,Gervėčių" klubo projekto vadovė Marija Šaknienė projektą įvardija taip - ,,Laikraščio ,,Lietuvių godos" leidybai", Pelesos lietuvių visuomeninio susivienijimo ,,Gimtinė" Jono Matiulevičiaus projektas skamba -,,Kultūrinių tradicinių renginių, kalendorinių ir religinių švenčių, vasaros poilsio stovyklos vaikams organizavimas", analogiškas ir Lydos lietuvių visuomeninio susivienijimo ,,Rūta" projektas, ne viena organizacija prašo lėšų savo būstinėms išlaikyti, nuomos mokesčiams, organizacinėms išlaidoms, pažintinėms ekskursijoms į Lietuvą (Lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centras, Baltarusijos lietuvių bendruomenė, kt.), Gardino lietuvių visuomeninio susivienijimo ,,Tėvynė" projeko autorius Algimantas Dirginčius skiria lėšas Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai, Lietuvos valstybės dienai.

Pateiksime ir artimiausiai gyvenančių lietuvių projektus (pastaba: tuo metu srityje gyveno 20 000 lietuvių kilmės asmenų). Vėlgi kartu su rusiškais vietovardžiais skambės ir gražūs rusų sunaikinti lietuviški.

Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities regioninės lietuvių tautinės - kultūrinės autonomijos projekto autoriaus Algirdo Karmilavičiaus įkuriamam Kaliningrado miesto vaikų ansambliui ,,Gintarėlis" skiriama lėšų tautiniams rūbams (medžiagai), lietuvių liaudies instrumentams, dalyvavimui kviestinėse išvykose ir kultūros renginiuose, pašalpai meno vadovui. Gumbinės rajono lietuvių kultūros draugijos ansamblio ,,Nadruva" ir lietuvių kalbos ir etnokultūros būrelio bei vaikų ansamblio ,,Nadruvėlė" veiklai; Gvardeisko (Tepliavos) rajono lietuvių kultūros draugijos projektas: Lietuvių kalbos būrelio veikla (projekto vadovė Vanda Čiursina); Krasnoznamensko (Lazdynų) rajono lietuvių kultūros draugijos projektas: Krasnoznamensko rajono lietuvių kultūros draugijos vaikų ansamblio ,,Šešupė" ir lietuvių kalbos ir etnokultūros būrelio veikla (projekto vadovė Aldona Strojeva); Nesterovo (Stalupėnų) lietuvių kultūros draugijos projektas: Mažosios Lietuvos literatūrinės ištakos (projekto vadovas Arūnas Urbaitis); Kaliningrado srities lietuvių jaunimo sąjungos projektas; Karaliaučiaus srities jaunimo etnokultūrinė stovykla ,,Ramovė" Kelmės rajone (projekto vadovas Maksimas Čajauskas).

Černiachovsko (Įsruties) 6-osios vidurinės mokyklos lietuvių kalbos fakultatyvo projektas: ,,Aš Nemuno abu krantus suglausiu" (projekto vadovė Angelė Nikolajeva); Malomožaisko (Būdviečių) vidurinės mokyklos lietuvių fakultatyvo projektas: ,,Pasikalbėjimai su Lietuva: valstybinėms šventėms, ekskursijai į Karaliaučių, Tilžę, Ragainę, talkai Tolminkiemyje, ekskursijai į Tauragę, Šilalę" (projekto vadovė Zenona Jurevičiūtė); Prochladnojės (Kalnininkų) vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvo projektas: Ekskursija po lietuviškąsias protėvių vietas (Gastai, Tilžė, Ragainė) (projekto vadovė Laimutė Mickevičienė); Sovetsko (Tilžės) 10-ojo vaikų darželio ,,Rodničiok" lietuviškos grupės ir Sovetsko (Tilžės) Kristaus Prisikėlimo bažnyčios lituanistinės mokyklos projektas: ,,Mes - Tilžės vaikai: ekskursijai į Rusnę, siužetiniams žaidimams, lietuviškam etnografiniam kampeliui, Lietuvos valstybinėms ir kalendorinėms šventėms, lietuvių kalbos kabinetui turtinti, talkai K.Donelaičio Tolminkiemyje" (projekto vadovės Regina Kapkova ir Danutė Saudargienė).

Deja, šitame protokole nematome išsamaus Ukrainai skirtiems projektams vaizdo. Išliko tik tiek: Ukrainos lietuvių draugijos ,,Medeina" projektas: ,,Dalyvavimas V Ukrainos lietuvių dainų ir šokių festivalyje Kijeve" (projekto vadovė Eugenija Violeta Pašinska); Labdaros fondo ryšiams tarp Lietuvos ir Ukrainos stiprinti projektas: ,,Lvovo lietuvių vaikų ansmblio ,,Saulutė" kelionė į V Ukrainos lietuvių dainų ir šokių festivalį Kijev" (projekto vadovė Beatričė Beliavciv). Beje, apie juos rašyta: Alfonsas Kairys, ,,Lietuvos aidas", 2022 04 30 - 05 06, Nr.16.

Jeigu skaitytojas atidžiai perskaitys straipsnį, tai pajus, kad projektai skirti lietuviškumui palaikyti: Lietuvos valstybinėms ir religinėms šventėms paminėti, lietuvių kalbos mokymo vietoms (klasėms, būreliams, fakultatyvams) paremti, lietuviškiems tautiniams rūbams, pažintinėms kelionėms po protėvių šalį...

Ir prisimena Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Koordinacinės tarybos užsienio lietuvių veiklos programoms remti posėdžiai, kuriems pirmininkavo departamento generalinis direktorius Antanas Petrauskas, žodžiai: ,,Lietuviškam žodžiui skirtus projektus remkime kiek išgalėdami. Parama jiems - parama mūsų broliams ir seserimas". Ir rėmėme (buvau tos Tarybos sekretorius ir gautų projektų svarstymui teikėjas).

Bus daugiau