2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kitu kampu

*print*

Archyvas :: Literatų gildija „Vingis“, kur skamba lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių, ukrainiečių kalba

2021-04-10
 
Grupė gildijos narių po renginio, 2017 metai

Grupė gildijos narių po renginio, 2017 metai

Jonas Laurinavičius,

Lietuvos nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys


Tęsinys. Pradžia 2021 kovo 29 d.

 

 

ROMAS BERNOTAS
Neordinari, pilna netikėtų iššūkių Romo Bernoto (g. 1941) autobiografija. Jis buvęs stajeris (vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikas), SSRS 1500 m bėgimo čempionas ir rekordininkas, daugybės tarptautinių, tarprespublikinių, SSRS ginkluotųjų pajėgų, Lietuvos varžybų nugalėtojas ir prizininkas, o kaip treneris jis išugdęs 36 Lietuvos čempionus. Buvęs SSRS nusipelnęs sporto meistras, sportines pergales primena gausybė medalių, apie 600 diplomų. Išleidęs septynias poezijos knygas. Eilėraščius rašo ir rusų kalba.
Kas paskatino jį sportuoti, kurti eilėraščius.
Išgirstame jaudinantį Romo pasakojimą:
Gimiau Tauragėje, motinos Felicijos - gydytojos chirurgės ir tėvo Leono Bernoto - karinės aviacijos techniko šeimoje. Prasidėjus karui, tėvai pateko į frontą. Mane augino svetimi žmonės. Jie niekada apie mano tėvus nepasakojo, manau, kad ji nieko apie juos ir nežinojo. Ankstyvos vaikystės metai prabėgo Šilutės rajone. Visą laiką galvojau apie tėvus, kurių man labai trūko. Laikui bėgant sugalvojau planą, pagal kurį galėčiau surasti juos. Nusprendžiau rašyti eilėraščius ir siųsti juos rajono laikraščio redakcijai. Maniau, kad tėvai, paskaitę juos, suras mane. Tačiau mano planui nebuvo lemta išsipildyti. Tada kilo mintis tapti žymiu sportininku, apie kurį rašytų ne tik rajono spauda, bet ir respublikiniai laikraščiai. Nelauktai, Viešpaties valia, likimas mane suvedė su moterimi, kuri man atskleidė žiaurią tiesą: mano tėvų nebėr, jie žuvę...
Nutraukęs tėvų paieškas, Romas pradėjo ruoštis savarankiškam gyvenimui. Baigė Vilniaus pedagoginę mokyklą. Vėliau - Šiaulių pedagoginis ir Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutai. Dirbo mokytoju, treneriu, kūno kultūros dėstytoju. Tarsi motto skamba jo posmai:

 

 

Kol plaka dar širdis, skubėkime gyvent
Ir nevalia dejuot, ir nevalia verkšlent -
Gyvenimas pro mus prabėga nelauktai,
Bet kažkodėl sunku suprasti visa tai.

 

 

Kai suliepsnos klevuos rausvi rudens laužai,
Suvoksime, jog jų mes matėm tiek mažai.
Bus gaila sumintos gyvenimo brydės -
Bet obelys ir vėl pavasarį žydės.

 

 

Didelis pluoštas Romo Bernoto eilėraščių išspausdinti 8-oje, 9-oje ir 10-oje almanacho „Vingis" knygose.
LORETA ADOMAVIČIŪTĖ-PLADIENĖ
Spalvinga gildijos asmenybė Loreta Adomavičiūtė-Pladienė (Lora Plad). Ji vienintelė iš vingiečių - romano autorė. Romanas „Nuodėminga vienatvė" išleistas 2019 m. Tai pasakojimas apie Dailės akademijos studentės Rados blaškymasi po mylimojo sukrečiančios mirties, kuris nuveda ją į nevilties liūną. Klaidžiodama ne visuomet rožėmis klotais meilės keliais, dažnai patenka į nemalonias situacijas, kurios sukelia norą užbaigti savo egzistenciją, tačiau talentinga mergina bando keistis ir valdyti savo nepažabojamą charakterį. Tikrosios meilės paieškose jos Meilės medžio žiedai vysta ir vėl sužydi, kol ji randa savo žmogų, su kuriuo ir susiejo savo likimą. Tai aštraus siužeto romanas, kuriame gausu intrigų, netikėtų posūkių, jaunatviško geismo scenų, psichologinių atodangų, romantikos ir filosofavimų, simbolikos.
Romano viršelyje tikinama, kad skaitydami verksite, jaudinsitės ir kvatosite. Nenorite iš rankų paleisti knygos, kol neužversite paskutinio puslapio. Man šis romanas buvo įdomus, todėl aš, autorės prašomas, mielai sutikau būti jo redaktoriumi.
Ligi tol Loreta Pladienė buvo išleidusi tris poezijos knygas, daugiausia sonetų. Vienoje iš jų - „Sonetai" (2018) ji rašo:

 

 

Poezija man atvėrė vartus į paslaptingas gilumas širdžių
Ir noriu išsakyti mintis sonetais apie kančias ir meilę.
Nes niekas neužgynė man išliet jausmus į popieriaus lapus, -
Skaitykite ir džiaukitės, kol sieloj šviečia meilės saulė.

 

 

Loreta Pladienė - dailininkė profesionalė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Dalyvavo daugelyje parodų Lietuvoje ir užsienyje, tarptautiniame projekte Svalijoje (Monza), tarptautinėse Grand Prix akvarelių parodose. Tregastelyje (Prancūzijoje). Buvo surengusi šešias personalines savo kūrinių parodas Vilniuje. Iliustravo, apipavidalino per šimtą įvairių knygų, taip pat ir visas savo knygas.
„Loretos kūryba (dailės kūriniai, poezija, kita kūryba) pasižymi tuo, kad jos nuoširdumas ir atvirumas yra labai tikri, kaip dabar priimta sakyti - tai sielos apsinuoginimas", - „Sonetų" (2018) knygos žodyje rašo Danutė Elheim.
Loreta Pladienė yra Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė. Jos kūryba spausdinta „Lietuvos aide", „Gintaro gimtinėje", almanachuose „Vingyje" - 8-oje, 9-oje ir 10-oje knygoje.
JUOZAS ELEKŠIS
Valstybės pripažintą meno kūrėjo statusą turi Lietuvos žurnalistų sąjungos narys tautotyrininkas ir dainų tekstų autorius Juozas Elekšis, atšventęs jau 90-ąjį gimtadienį. Kas mėgsta klausytis per Lietuvos televiziją muzikines laidas „Duokim garo", sveikinimų koncertus, tiems ši kūrėjo pavardė nuo seno žinoma, nes jis sukūręs per 450 dainų tekstų, išleidęs keliolika dainų knygelių. Jungtinių tautų Pasaulio sveikatos organizacijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Tėvynės pažinimo draugijos, dar kelių organizacijų kūrybinių konkursų laureatas. Jo dainos yra 30 mėgėjų kolektyvų ir kelių profesionalių dainininkų repertuaruose. Su Ipolitu Petrošiumi sukurta „Ainių daina" įtraukta į populiarių dainų rinkinį „Padainuosim mes suėję", į Lietuvių kalbos instituto dainų mokymo knygą (2013), kartu su šiuo kompozitoriumi sukūrė trejas mišias, o su Vilimu Malinausku - operetę „Laumės pirtyje". Kad pajustume šios operetės nuotaiką, ritmą, liaudišką dvasią, pateikiame jos epizodą „Pasala":

 

 

Laumės sruogos apsivijo
apie kaklą ir akis,
sklinda, draikos aukso gijos -
ką daryt, kas pasakys?
Lekia ragana į puotą
net be šluotų, šepečių,
plaikstosi plaukai gauruoti
iki miško pakraščių.
Skrenda aitvarai ugniniai,
kažką neša uodegoj -
kur išpils auksinę skrynią,
mus palieka nežinioj.
Pinigai po žemėm dega,
rūmai skęsta ežere,
prisisegus žvyno segę,
undinėlė gelmėje.
Vijo, vijo, apsivijo
laumės kasos daugiaspalvės,
Aš degu kaip ant žarijų,
pamečiau tarp sruogų galvą.

 

 

Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga Juozui Elekšiui suteikė šios sąjungos nusipelniusio rašytojo vardą (2021).
LEOPOLDAS STANEVIČIUS
Tik 2018 m. į gildiją įsiliejo Leopoldas Stanevičius, profesionalus lituanistas (baigęs Vilniaus pedagoginį institutą) ir žurnalistas, knygų autorius ir redaktorius, knygų vertėjas iš rusų, baltarusių, lenkų ir vokiečių k. Prozininkas ir poetas. Humoreskų ir satyrų kūrėjas. Išleidęs trylika savų knygų. Dirbo mokytoju Veliučionių nepilnamečių nusikaltėlių įstaigoje, statybose, Lietuvos televizijos ir radijo komitete. Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys, redagavo šios sąjungos Vilniaus Skyriaus narių kūrybos almanachą „Tarp Vilnelės ir Neries", „Spindulio" mokytojų literatų draugijos almanachą „Lėkimas virš žemės". Bendradarbiavo humoro ir satyros žurnale „Šluota", rašo „Gintaro gimtinei", „Lietuvos aidui".
KITI LIETUVIŠKAI RAŠANTYS
Pastaraisiais metais į gildiją įstojo dar keletas gabių literatų, spalvingų biografijų žmonių, įdomių asmenybių. Tai bardė Birutė Gaučienė, žurnalistė ir menotyrininkė Regina Jakučiūnaitė (savitos struktūros eilėraščių autorė), kūrybinės raiškos asociacijos „Menų sodas" prezidentė, Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos, Lietuvos menų asociacijos „Branduma" narė Danutė Katkauskaitė-Ruseckaja, socialinių mokslų daktarė, prof. B. Bitino akademijos narė Vanda Mikoliūnienė, dainų tekstų kūrėjas Alfredas Naktinis, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos valdybos narė Birutė Silevičienė, med. dr. Auksuolė Valuckienė, inž. Aušra Žigutytė (Aušrinė). Jų kūrybos meninis lygis labai nevienodas, kūrybinė patirtis irgi ne kažin kokia, tačiau bendravimas gildijos renginiuose, asmeniniuose pokalbiuose padeda ryškiau atsiskleisti saviraišką, praplečia teorines literatūros mokslo žinias, pakiliai nuteikia tolesnei kūrybai.
(Bus daugiau)

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-05-04 15:36
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media