2024 m. lapkricio 23 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kitu kampu

*print*

Archyvas :: Alfonsas Kairys: atgaivinta praeitis arba kelios minys apie buvusį Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą

2018-01-31
 

Alfonsas Kairys
LŽS narys

 

Vartau dar nuo laiko nepageltusius popieriaus lapus Lietuvos naujajame archyve. Tai susiję su buvusiu (jau senokai - tik buvusiu!) Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (TMID). Atkreipiu dėmesį į jo nuostatus, kuriuose sakoma, kad ,,svarbiausieji Tautinių mažumų ir išeivijos departamento uždaviniai yra: formuoti ir įgyvendinti valstybinę tautinių santykių darnumo politiką, laiduojančią Lietuvos Respublikos gyventojų, priklausančių tautinėms mažumoms, ir Rytų Lietuvos lietuvių teisėtų interesų ir poreikių tenkinimą, tautinio tapatumo saugojimą, taip pat sudarančią sąlygas jiems visapusiškai dalyvauti šalies visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime, ugdyti jų pilietiškumą, toleranciją, nepakantumą tautinės nesantaikos kurstymui; formuoti ir įgyvendinti valstybinę ryšių su užsienyje gyvenančiais lietuviais ir išeiviais iš Lietuvos politiką, siekiant panaudoti šiuos ryšius lietuvių išeivijos, Lietuvos valstybės ir visuomenės interesams". Visa tai vyko iki 2010 m. sausio 1 d.
Departamentas savo laiku vienijo ir darnos ieškojo tiek tarp čia (Lietuvoje) esančių tautinių bendrijų, tiek užsienyje atsidūrusių Lietuvos piliečių. Vienijo, padėdamas visiems ne tik moraliai (tai kiekvienas vienaip ar kitaip geba!), bet ir materialiai. Vien tik „2008 metais užsienio lietuvių bendruomenėms skirta apie 13 mln. litų, didžioji lėšų dalis - vystyti lituanistinį švietimą visame pasaulyje (Loreta Timukienė, Programa sukurta. Kas toliau? - „,Draugas")" tam, kad ten gyvenančios lietuvių bendruomenės reprezentuotų Lietuvą nuo Murmansko iki Australijos (Afrika dar tuo metu mūsų nedomino), Rytų Lietuvai, kaip specifiniam Lietuvos regionui, tik 2009 m. skirta 135 521,22 Lt (plg. 2004 m. - 35 480 Lt). Visa tai darė žmonės - žmonėms.
Šiaip jau žmonės, kurie kažkokį indėlį įdeda, pažymimi. Šį kartą vartau Departamento apdovanotųjų Garbės aukso ir garbės sidabro ženklu - medaliu ( medalio sumanytojas - TMID generalinis direktorius Antanas Petrauskas, o autorius - daugybės Lietuvos institucijų ženklų, uniformų, apdovanojimų autorius dailininkas Nerijus Treinys) sąrašus.
Jie, apdovanotieji, to verti ir paviešinti juos tiesiog mūsų pareiga. Garbės sidabro ženklu apdovanota 180, aukso - 145 žmonės. Apdovanotuosius lydi įrašas : „Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Vyriausybės Garbės sidabro (aukso) ženklu „UŽ NUOPELNUS" apdovanoja (apdovanojamojo vardas, pavardė) , Generalinis direktorius Antanas Petrauskas, Apdovanojimo laikas, vieta ir įsakymo numeris.". 
Apraše „Departamento garbės ženklų statutas ir apdovanojimų nešiojimo tvarka" rašoma: „Garbės aukso ženklas „Už nuopelnus" skiriamas pagerbti asmenis - Lietuvos ir užsienio piliečius už ypatingus nuopelnus ir asmeninį indėlį integruojantis į ES, propaguojančius tautinę savimonę ir tapatumą, populiarinančius Lietuvą, už humanitarinę pagalbą tautinių mažumų organizacijoms, užsienio lietuvių įstaigoms ir bendruomenėms, 26.1 skirsnis". 
„Garbės sidabro ženklas skiriamas pagerbti asmenis - švietimo bei kultūros renginių organizatorius, pedagogus, valstybinių ir nevyriausybinių institucijų bei visuomeninių įstaigų ir organizacijų darbuotojus, ilgai ir nuoširdžiai dirbusius ir dirbančius Lietuvos švietimo ir kultūros srityse, propaguoajančius tautinę savimonę, populiarinančius Lietuvą, jos kultūrą kitose valstybėse, humanitarinę pagalbą užsienio lietuvių ir tautinių mažumų bendruomenėms, taip pat jubiliejinių gimtadienių proga" (Departamento garbės ženklų statutas ir apdovanojimų nešiojimo tvarka, 26.2 skirsnis)". 
Ir štai kai kurių pavardės: Aukso medalis atiteko: tuomečiam Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkui Gabrieliui Žemkalniui, Antanui Šiugždiniui. Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkui, Jonui Paslauskui, LR ambasadoriui Baltarusijoje, Janui Vidackiui, Lietuvos garbės konsului Krokuvoje (Lenkija), Remigijui Motuzui, Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriui (dab. Lietuvos ambasadoriui RF), Aleksui Bartnikui, Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkui, Napoleonui Kitkauskui, mokslininkui, Tatjanai Muninai, Irkutsko srities lietuvių kultūros bendrijos „Švyturys" narei, Vandai Vasiliauskienei, Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojai, Vytautui Dailidkai, Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos (Šalčininkų r.) direktoriui, šių eilučių autoriui ir daugeliui kitų. 
Sidabro medaliu apdovanotųjų sąraše: Veronika Barčkutė, Regioninės visuomeninės organizaciojos ,,Sankt Peterburgo lietuvių nacionalinė kultūros autonomija" prezidentė, Alvydas Muliuolis, Kaliningrado srities lietuvių tautinės kultūrinės autonomijos pirmininkas, Ruslanas Arutiunianas, Lietuvos armėnų bendrijos narys, Makiras Gamzajevas, Tautinių bendrijų tarybos narys, Birutė Žybortienė, Poškonių pagrindinės mokyklos (Šalčininkų r.) direktorė, Alvida Gedaminskienė, Tautinių bendrijų namų direktorė, Romas Adomas Vorevičius, ilgametis Užsienio lietuvių vaikų ir jaunimo stovyklų viršininkas ir kt. (Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių, apdovanotų Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respubliokos Vyriausybės garbės aukso ir garbės sidabro ženklais ,,Už nuopelnus" sąrašas" - Lietuvos naujasis archyvas, byla Nr. 314) 
Per 2004 - 2009 metus apdovanota net 325 už jų darbą, kurio nematė kai kurios kitos Lietuvos institucijos žmonės, bet jį matė tie, kurie dirbo minimame departamente. Taigi apie paskutiniųjų (2009-ųjų) metų departamento darbuotojus. Visada pirmas, kas užsukdavo į įstaigą, pagaudavo draugiškai švelnų referentės Rimos Dymšicienės žvilgsnį. Ji palydėdavo lankytoją pas generalinį direktorių, pavaduotojus, specialistus. Direktoriaus pavaduotoja dirbo įvairių idėjų kupina ir nestokojanti jumoro dabartinė Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr.Vida Montvydaitė, kitas pavaduotojas - Stanislav Vidtmann, nuolat santūrus ir nuolat gero linkintits tiek lietuviui, tiek lenkui, tiek rusui, tiek bet kurios kitos Lietuvoje gyvenančios tautinės bendrijos nariui, Tautinių mažumų skyriaus vedėja - nuoširdumo kupina Rasa Paliukienė, Etnopolitinių procesų analizės poskyrio vedėja Birutė Kazlauskienė ir Tadas Tumėnas, Vida Juškauskaitė, Integracijos programų poskyrio vedėja Gražina Sluško, Anastasija Ismailova, Personalo ir teisės tarnybos vedėja - Lucija Beliačic, Justa Kalinauskienė, Rytų Lietuvos programų poskyrio vedėjas - šių eilučių autorius, Užsienio lietuvių skyriui vadovavo Violeta Raulynaitienė, o su ja dirbo Irma Rabcevičienė, Tadas Valentukevičius, Kultūros ir informacijhos poskyrio vedėja - Jolanta Norkevičienė, Bertas Venckaitis, Vaiva Vėželytė - Pokladova, Jurga Stonienė, Gitana Raginienė, Lituanistinio švietimo poskyrio vedėja Daiva Žemgulienė, Virginija Klimavičienė, Aušra Dumbliauskienė, visais ir viskuo rūpinosi Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja, niekada nepavargstanti Genutė Adomaitienė, projektų (užsienio lietuvių, tautinių mažumų, Rytų Lietuvos programos) lėšas globojo Finansų ir apskaitos skyrius (Mariolė Navsutienė, Lina Balsienė, Irena Cuzanovskaja, Elena Norkuvienė). Tokia komanda buvo pažįstama Lietuvoje ir lietuviams, išsibarsčiusiems po visą pasaulį. Kas siejo bendraminčius, įsikūrusius T.Kosciuškos g. 30, Vilniuje? Jie jautė draugas draugo petį ir suprato: vieno neatsargiai ištartas žodis ar neatsargus veiksmas - departamento vertinimo rodiklis. Jie buvo atviri įvairioms idėjoms, jas, diskutuodami priimdavo ir, galbūt, svarbiausia - ne tik gerbdavo, bet ir mylėdavo pašnekovus, skirdavo jiems laiko, neatsižvelgdami į savo užimtumą.
Bet... departamentas reorganizuotas. Kaip tai vyko (ir ar gerai tai buvo padaryta) - straipsnio tęsinyje.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-01-31 09:16
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media