Kitu kampu

Trečiadienio naktį į LRT pastatą, esantį Vilniuje, S. Konarskio g. 49, įsibrovė pašaliniai asmenys. Patekę į LRT archyvų skyrių ir TV naujienų tarnybą, vagys išnešė tris kompiuterius, planšetę, darbo vietose paliktus darbuotojų asmeninius daiktus bei pinigus.

Nesuklysiu, turbūt, pasakęs, kad viena iš didelių blogybių gyvenime - neturėti pastovios gyvenamosios ar darbo vietos. Taip jau atsitiko Žemės ūkio ministerijai. Jau kelintas ministras baudžiasi iškelti šią zinybą į Kauną ar kitą šalies regioną. Pradedantis darbą naujasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys jau ketina susitikti su Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu.

Dvi ryškias sentencijas apie savijautą yra palikęs šviesios pagarbos, fanatiškai talentingas Palangos-Anaičių apylinkių augintinis, pirmasis dabar vertinamo menininkų sambūrio „Mostas“ prezidentas Edvardas Žiba.

Smagiai išklausiau per Lietuvos radiją apžvalgininko Ramūno Terlecko komentarą "Vagystė su kvailyste susitiko Lidl". Kolega pagrįstai pasipiktino, kad šis prekybos tinklas reklamai naudotose Vilniaus fotografijose „nupjaustė“ arkikatedros kryžius. R. Terleckas kalbėjo: „Kulniuoju po rekonstruotą Lukiškių aikštę Vilniuje. Dairausi į nuveiktus darbus ir svarstau, kur čia milijonai eurų investuoti. Ir šen žiūriu, ir ten, kol kyla šventvagiška mintis, kad būtų prasminga pastatyti paminklą vagiui. Vagystė tebėra kasdienio gyvenimo palydovė ir jokių markauskų neapariama norma, todėl ją įprasminti nebūtų kvaila. Manau, verta pagalvoti net apie „Vagystės“ memorialą. Vienos skulptūros būtų didesnės, joms galėtų pozuoti prie grandiozinių projektų prisidėję politikai, mažesniųjų alėjoje rikiuotųsi ministrus ar merus primenantys kūriniai“. Puiki idėja paminklui Lukiškių aikštėje! Esu pasiūlęs dar vieną savo neseniai išėjusiame rinkinyje "Trys įžambinės".

Deja, portalo Delfis.lt žurnalistai kažkodėl pamėgino sumenkinti šalies pensininkų protestą ir savo portale skelbė, kad į mitingą susirinko tik apie „pusantro šimto pensininkų“. Nors buvo akivaizdu, kad jų buvo žymiai daugiau. Matyt, šio ir taip nelabai mūsuose mėgiamo portalo darbuotojai nesitiki gyventi pensijoje – arba numirs iki tol, arba iškeliaus emigracijon... Daug objektyvesni buvo BNS žurnalistai, paskelbę: „Ketvirtadienį Vilniuje keli šimtai žmonių mitingavo už didesnes pensijas“.

Balandžio 6 d. Seimo Spaudos konferencijų salė priėmė romų atstovus, atvykusius į Tarptautinės romų dienos minėjimą. Renginio dalyvius pasveikino Seimo narys Kęstutis Masiulis, Tautinių mažumų departamento direktorė dr. Vida Montvydaitė, Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvikas. Kalbėta apie romų padėtį Lietuvoje ir Europoje, gvildentos jų integravimo į visuomeninį gyvenimą problemos. Pasidžiaugta tuo, ką pavyko romų bendruomenei nuveikti per praėjusius, 2017 -ius metus

Jau seniai tenka girdėti net pasaulyje garsių mokslininkų reiškiamų nuomonių, kad augalai turi savotišką nervų sistemą, jaučia ne tik šilumą, saulės šviesą, bet ir skausmą, reaguoja į žmonių elgesį su jais ir t.t. Jei taip, tai ir didžiausi, išlakiausi medžiai – ne išimtis…

Chaotiškas interneto vartojimas didina ne skaidrumą, o nepasitikėjimą, įsitikinęs komunikacijos ekspertas, Paryžiaus Nacionalinio mokslinių tyrimų centro direktorius sociologas Dominique’as Woltonas. Vilniuje viešėjęs ir Prancūzų institute paskaitą „Demokratija medijose: politinė įtaka, išgalvotos naujienos ir socialiniai tinklai“ skaitęs profesorius išreiškė itin kritišką požiūrį į tai, kaip ir kam mes – visuomenė, politikai ir žurnalistai – naudojame internetą.

Ankstyvą ketvirtadienio rytą Gedimino prospektu ėję vilniečiai galėjo nustebti: Lukiškių aikštės pakraštyje atsirado dviejų metrų aukščio nukirstą piramidę primenantis paminklas. Jo kraštuose matosi į betoną įspausti bronzos spalvos bareljefai, vaizduojantys sparnuotą, čiuptuvuotą pabaisą. „2018 Viešpaties metais ši žemė pašvenčiama didžiajam Kthulhu“ – skelbia užrašas paminklo lentelėje.

Seimo rudens sesijos metu trečdaliu daugiau parlamentarų skelbė apie savo susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais. Rudenį šiuos susitikimus viešino 60 parlamentarų, pavasarį – 45. Tai paaiškėjo „Transparency International“ Lietuvos skyriui (TILS) peržiūrėjus Seimo narių oficialius darbo kalendorius, asmenines svetaines ir svetainę manosusitikimai.lt.

Prasidėjo projektas „Renkuosi pats“, kurį finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas. Projektą remia Sveikatos apsaugos ministerija, informacinis rėmėjas - Lietuvos žurnalistų sąjunga. Projekto vadovė Nijolė Steponkutė yra Lietuvos moterų draugijos pirmininkė, Europos moterų tarybos atstovė Europos moterų lobi ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Tarybos narė.

Gresiant milžiniškoms baudoms už gegužės 25 d. įsigaliosiančio Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų nevykdymą, įmonės susirūpino gauti tinkamą asmenų sutikimą, kad jiems būtų siunčiami elektroninės tiesioginės rinkodaros pranešimai, įskaitant ir naujienlaiškius. Gali būti, kad sutikimai, gauti iki Reglamento įsigaliojimo, neatitiks sugriežtintų naujojo Reglamento reikalavimų, tačiau bandant gauti tokius sutikimus taip pat rizikuojama gauti baudą.

Europos transliuotojų sąjungos (EBU) atstovai teigia, kad Seimo valdančiųjų inicijuotas parlamentinis LRT veiklos ir finansų tyrimas gali pakenkti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui. Reaguodami į politikų siekį ištirti finansinę ir ūkinę LRT veiklą, Vilniuje viešintys EBU ryšių su šalimis narėmis skyriaus vadovė Radka Bačeva ir EBU konsultantas Borisas Bergantas trečiadienį susitiko su Seimo kultūros komiteto ir LRT tarybos nariais.

Europos medžio konkurse 2018 dalyvauja tik dvi spygliuočių rūšys - mamutmedžių grupė iš Bulgarijos ir mūsų Raganų eglė. Palaikykime rinkimuose išskirtinį Lietuvos medį. Jam, nedidelės šalies medžiui, mūsų palaikymo labai reikia. Balsuoti galima internetu per Lietuvos arboristikos centro svetainę www.arboristai.lt naudojantis asmeniniu elektroniniu paštu, pasirinkus du labiausiai patikusius medžius – tokios Europos metų medžio konkurso taisyklės. Balsavimas vyks iki š. m. vasario 28 d.,

Vartau dar nuo laiko nepageltusius popieriaus lapus Lietuvos naujajame archyve. Tai susiję su buvusiu (jau senokai - tik buvusiu!) Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (TMID). Atkreipiu dėmesį į jo nuostatus, kuriuose sakoma, kad ,,svarbiausieji Tautinių mažumų ir išeivijos departamento uždaviniai yra: formuoti ir įgyvendinti valstybinę tautinių santykių darnumo politiką, laiduojančią Lietuvos Respublikos gyventojų, priklausančių tautinėms mažumoms, ir Rytų Lietuvos lietuvių teisėtų interesų ir poreikių tenkinimą, tautinio tapatumo saugojimą, taip pat sudarančią sąlygas jiems visapusiškai dalyvauti šalies visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime, ugdyti jų pilietiškumą, toleranciją, nepakantumą tautinės nesantaikos kurstymui; formuoti ir įgyvendinti valstybinę ryšių su užsienyje gyvenančiais lietuviais ir išeiviais iš Lietuvos politiką, siekiant panaudoti šiuos ryšius lietuvių išeivijos, Lietuvos valstybės ir visuomenės interesams“. Visa tai vyko iki 2010 m. sausio 1 d.