Kitu kampu

Visi trys atsisveikinome su nostalgiją daug kam sukeliančia „brežnevinės“ Palangos medžių alėja, stebėjome, kaip galinga japoniška technika lyg degtukus, „trakšt-brakšt“, lengvai švysteli į viršų aukštų beržų ir kitų medžių liemenis ir kelių minučių eigoje ... „cak cak cak“ sudėlioja krūvelėmis kelkraštyje. Lyg ir gaila: kiek sykių čia eita su šuniukais – dviem Litais, Mirta – jaukiomis alėjomis link Vydmantų. Lapija paslėpdavo nuo lietaus, o lapijos gražumas, ypač pereinant Ronžės tiltuką – lyg įžymiųjų lietuvių dailininkų Kazio Šimonio, Antano Žmuidzinavičiaus ar palangiškių Juozo Meškio, Jono Vaišės, Vytauto Kuso paveiksluose.

Valdantieji nenustoja stebinti savo draudimais, bausmėmis ir šiaip keistomis naujovėmis. Štai Aplinkos ministerija patyliukais priėmė sprendimą ir jau nuo liepos privaloma gauti savivaldybės valdininkų leidimą, jei nori savo žemėje nugenėti didesnį medį ar jį nupjauti.

Manau kad niekas neprieštaraus tokiam teiginiui, kad Lietuva tampa įvairiausių uždraudimų šalimi. Kur nepasisuksi - vis nauji uždraudimai -sveikatos, žemės ūkio, aplinkosaugos ir kitose srityse. Dabartiniu metu į Seimą veržiasi prieštaringas Žuvininkystės įstatymas. Iš žūklės pragyvenantiems žmonėms valdantieji norėtų leisti iš Baltijos jūros traukti vien menkavertes žuvis, kurias gaudo tik žuvėdros ir kirai.

Lietuvos turguose olandiškos morkos, Makedonijos kopūstai, lenkiškos braškės virsta lietuviškomis. Mūsų turguose pirkėjai dėl daržovių kilmės klaidinami jau ne pirmą dešimtmetį.

Naujasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, pasirodo, mėgsta įvairias atrakcijas: tai penktadieniais prieš darbą ministerijos hole liepė garsiai paleisti linksmą muziką, tai su grupe bendradarbių prie centrinio įėjimo sukdami žalius skėčius ir šokami prašė iš dangaus malonės - gausaus lietučio. O ką, jeigu ministras laikinai taptų indėnu ir rankose suktų grėsmingą karo kirvį - tomachauką, gal baisiai išgąsdintų įsismarkavusius žemgrobius ir jie baigtų krėtę šunybes.

Tamburinas - tai mušamasis muz. instrumentas, būgnelis (siauras medinis arba metalinis žiedas, iš vienos pusės aptemptas oda) su žalvario žvangučiais. Galbūt jo garsai atlydėjo dar XV amžiuje iš šiaurės Indijos keliaujančius romus į Lietuvą. Dabar šio muzikos instrumento vardu pavadintas jau antrus metus Šiauliuose vykstantis romų festivalis (šįmet - tai konkursas - festivalis). Jis sukvietė talentingus Lietuvos romus į Saulės miestą. Dainų aidas ir muzika sklido iš sausakimšos koncertų salės „Saulė“.

Trečiadienio naktį į LRT pastatą, esantį Vilniuje, S. Konarskio g. 49, įsibrovė pašaliniai asmenys. Patekę į LRT archyvų skyrių ir TV naujienų tarnybą, vagys išnešė tris kompiuterius, planšetę, darbo vietose paliktus darbuotojų asmeninius daiktus bei pinigus.

Nesuklysiu, turbūt, pasakęs, kad viena iš didelių blogybių gyvenime - neturėti pastovios gyvenamosios ar darbo vietos. Taip jau atsitiko Žemės ūkio ministerijai. Jau kelintas ministras baudžiasi iškelti šią zinybą į Kauną ar kitą šalies regioną. Pradedantis darbą naujasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys jau ketina susitikti su Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu.

Dvi ryškias sentencijas apie savijautą yra palikęs šviesios pagarbos, fanatiškai talentingas Palangos-Anaičių apylinkių augintinis, pirmasis dabar vertinamo menininkų sambūrio „Mostas“ prezidentas Edvardas Žiba.

Smagiai išklausiau per Lietuvos radiją apžvalgininko Ramūno Terlecko komentarą "Vagystė su kvailyste susitiko Lidl". Kolega pagrįstai pasipiktino, kad šis prekybos tinklas reklamai naudotose Vilniaus fotografijose „nupjaustė“ arkikatedros kryžius. R. Terleckas kalbėjo: „Kulniuoju po rekonstruotą Lukiškių aikštę Vilniuje. Dairausi į nuveiktus darbus ir svarstau, kur čia milijonai eurų investuoti. Ir šen žiūriu, ir ten, kol kyla šventvagiška mintis, kad būtų prasminga pastatyti paminklą vagiui. Vagystė tebėra kasdienio gyvenimo palydovė ir jokių markauskų neapariama norma, todėl ją įprasminti nebūtų kvaila. Manau, verta pagalvoti net apie „Vagystės“ memorialą. Vienos skulptūros būtų didesnės, joms galėtų pozuoti prie grandiozinių projektų prisidėję politikai, mažesniųjų alėjoje rikiuotųsi ministrus ar merus primenantys kūriniai“. Puiki idėja paminklui Lukiškių aikštėje! Esu pasiūlęs dar vieną savo neseniai išėjusiame rinkinyje "Trys įžambinės".

Deja, portalo Delfis.lt žurnalistai kažkodėl pamėgino sumenkinti šalies pensininkų protestą ir savo portale skelbė, kad į mitingą susirinko tik apie „pusantro šimto pensininkų“. Nors buvo akivaizdu, kad jų buvo žymiai daugiau. Matyt, šio ir taip nelabai mūsuose mėgiamo portalo darbuotojai nesitiki gyventi pensijoje – arba numirs iki tol, arba iškeliaus emigracijon... Daug objektyvesni buvo BNS žurnalistai, paskelbę: „Ketvirtadienį Vilniuje keli šimtai žmonių mitingavo už didesnes pensijas“.

Balandžio 6 d. Seimo Spaudos konferencijų salė priėmė romų atstovus, atvykusius į Tarptautinės romų dienos minėjimą. Renginio dalyvius pasveikino Seimo narys Kęstutis Masiulis, Tautinių mažumų departamento direktorė dr. Vida Montvydaitė, Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvikas. Kalbėta apie romų padėtį Lietuvoje ir Europoje, gvildentos jų integravimo į visuomeninį gyvenimą problemos. Pasidžiaugta tuo, ką pavyko romų bendruomenei nuveikti per praėjusius, 2017 -ius metus

Jau seniai tenka girdėti net pasaulyje garsių mokslininkų reiškiamų nuomonių, kad augalai turi savotišką nervų sistemą, jaučia ne tik šilumą, saulės šviesą, bet ir skausmą, reaguoja į žmonių elgesį su jais ir t.t. Jei taip, tai ir didžiausi, išlakiausi medžiai – ne išimtis…

Chaotiškas interneto vartojimas didina ne skaidrumą, o nepasitikėjimą, įsitikinęs komunikacijos ekspertas, Paryžiaus Nacionalinio mokslinių tyrimų centro direktorius sociologas Dominique’as Woltonas. Vilniuje viešėjęs ir Prancūzų institute paskaitą „Demokratija medijose: politinė įtaka, išgalvotos naujienos ir socialiniai tinklai“ skaitęs profesorius išreiškė itin kritišką požiūrį į tai, kaip ir kam mes – visuomenė, politikai ir žurnalistai – naudojame internetą.

Ankstyvą ketvirtadienio rytą Gedimino prospektu ėję vilniečiai galėjo nustebti: Lukiškių aikštės pakraštyje atsirado dviejų metrų aukščio nukirstą piramidę primenantis paminklas. Jo kraštuose matosi į betoną įspausti bronzos spalvos bareljefai, vaizduojantys sparnuotą, čiuptuvuotą pabaisą. „2018 Viešpaties metais ši žemė pašvenčiama didžiajam Kthulhu“ – skelbia užrašas paminklo lentelėje.