2022 m. sausio 25 d., Antradienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kitu kampu

*print*

Archyvas :: Žygio už taiką dalyviai - prieš dramatiškus tautų likimus

2014-10-05
 
Olgos Posaškovos nuotrauka

Olgos Posaškovos nuotrauka

 

Rasa Liškauskaitė

Vilniuje, Seime, vyko spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Seimo nariai Vida Marija Čigriejienė, Rytas Kupčinskas, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Endriukaitis, Sąjūdžio aktyvistai, tarptautinės akcijos tarptautinės akcijos „Už taiką, įstatymų ir teisės viršenybę" dalyviai, čečėnų diasporos atstovai iš Lietuvos,Vokietijos ir Prancūzijos.

Tarptautinės akcijos dalyviai ragina Jungtinių Tautų Organizaciją, Europos Sąjungą ir Europos Tarybą įsteigti tarptautinę grupę kariniams nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui Čečėnijos Respublikoje tirti.

Akcijos organizatorius Said-Emin Ibragimovas priminė, kad 1990 metais čečėnų tautos valia buvo atkurta suvereni valstybė - Čečėnijos Respublika (Čečėnijos Respublika Ičkerija).  Pasak S.E. Ibragimovo, tą istorinį įvykį didžioji dauguma tautos sutiko labai džiaugsmingai ir net neįtarė, kad tuo metu jau buvo parengtas kruvinas scenarijus prieš čečėnų tautą.

"Borisas Jelcenas, būdama kandidatu į RSFSR prezidentus, rinkiminėje kalboje kreipėsi ragindamas: "Imkite suvereniteto tiek, kiek galite apžioti".  1991 m. spalio mėn. Vykusiuose rinkimuose, kontroliuojant stebėtojams ir dalyvaujant atstovams iš 38 pasaulio šalių, kurie neužfiksavo pažeidimų, buvo išrinktos aukščiausiosios Čečėnijos Respublikos atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios institucijos. Nė viena tarptautinė organizacija neišsakė dėl to juridiškai pagrįstų pretenzijų, o Rusijos vadovybė neginčijo rinkimų teisėtumo. Nesikišant pasaulio bendrijos šalims  Rusijos vidaus reikalus, Rusija pažeidė čečėnų tautos apsisprendimo teisę 1991 m. bandydama jėga nušalinti teisėtą išrinktą Čečėnijos Respublikos valdžią, vėliau vykdydama politinę ir ekonominę Čečėnijos blokadą, atsisakydama derėtis su legitimia čečėnų valdžia, remdama prezidento Dž. Dudajevo opozicines grupes ir 1994 - 1996 m. bei nuo 1999 m. vykdydama karinius veiksmus, kurių metu masiškai ir šiurkščiai pažeidė žmogaus teises. Čečėnijoje žuvo 250 tūkst. žmonių, buvo vykdomos egzekucijos, grobiami žmonės, kurie iki šiol laikomi dingę be žinios. Nusikaltėliai lieka nenubausti ir toliau vykdo naujus nusikaltimus", - sakė S.E.Ibragimovas.

Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, vyko protestas prieš Rusijos vykdomus žiaurumus. Maršu prieš Rusijos vykdomus karus vadinama akcija, prasidėjusi  Lenkijoje, iš Lietuvos keliaus per visas Europos Sąjungos sostines. Į akciją, nešini plakatais ir nuotraukomis, susirinko lietuviai, čečėnai, lenkai, ukrainiečiai. Jos organizatoriai sakė, kad nori parodyti tai, ką išgyveno čečėnai,  gruzinai,  tai, kas dabar vyksta Ukrainoje.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-10-05 19:40
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media