Archyvas :: Apolinaras Juodpusis: pamąstymai apie grožį
Apolinaro Juodpusio nuotrauka
Almanachas "Žurnalistika 2008"
Almanachas "Žurnalistika 2009"
Almanachas "Žurnalistika 2010"
Almanachas "Žurnalistika 2011"
Almanachas "Žurnalistika 2012"
Almanachas "Žurnalistika 2013" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2013" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2021" I dalis Almanachas "Žurnalistika 2021" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2022" I dalis
|
||||||||
Archyvas :: Apolinaras Juodpusis: pamąstymai apie grožį2022-08-06 Apolinaro Juodpusio nuotrauka
Apolinaras Juodpusis
Kol likimas mums dar duoda laiko, kuo dažniau, kuo artimiau reikia bendrauti, dalintis kasdieniniais džiaugsmais, pasitariant įveikti kliūtis, kurios pasitaiko. Kažkas pasiūlė įvardinti brangiausią, gražiausią žodį. Pasirenku: GROŽIS. Koks jis talpus tas žodis! Kokia visais metų laikais graži gamta; kokia graži mūsų gimtoji lietuvių kalba, jeigu joje netarpsta kalbos šiukšlės tarsi piktžolės javuose; kaip gražu, kai mes dar beviltiškai nesusvetimėjome - bendraujame su kaimynais, prisimename netgi tolimesnių giminių gimtadienius ar vardadienius, tomis progomis juos pasveikiname; kaip gražu, kai daugelį metų nematytą buvusį kaimyną sutinki, dar jį atpažįsti, o ir jis tave. Ir tada kalboms, prisiminimams nėra ribų. O juk dar esama taurios meilės grožio, kūrybos grožio: muzikos, šokio, vaizduojamojo meno, poezijos, klausytojas, žiūrovas, skaitytojas turi dovaną tai suprasti, pajausti. Kaip gražu! Viskas: tavo kadaise pasodintas medelis dabar savo lapijos pavėsyje gali priglausti pakeleivį užklupus darganai; kaip gera, kai tavo vaikaitis, neprašomas, neraginamas paskambina ar atvažiuoja aplankyti: kaip miela mano ir turbūt tavo širdžiai, jei kažkam galėjome padėti, patarti, bent šiltu žodžiu paguosti nelaimėje. Pamąstykime apie žodžio GROŽIS gerąsias gelmes, kurios mus taurina ir neleidžia nugrimzti į kasdienybės dumblą, o vis pakylėja prie jo.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-08-06 10:56
Rašyti komentarą |
||||||||
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba. Sprendimas: Fresh media |
Komentarai (0)