Kitu kampu

Kiekvieną pavasarį Kintuose pasirodo gandrai. Jie sklando aukštai padangėje. Laukiami, globojami, skleidžiantys santarvę. Ant savo sparnų atnešantys ateitį.

Man - tai kintiškės Audros Juodeškienės įvaizdis. Ar kiekvienas gali ryžtis patogų gyvenimą sostinėje keisti į pilną iššūkių tėviškės įprasminimo Lietuvos ir pasaulio žemėlapyje kelią?

„Kintai - miestelis Šilutės rajono savivaldybėje, 16 km. į šiaurės vakarus nuo Šilutės, ant Kuršių marių pakrantės, Mažojoje Lietuvoje. Seniūnijos, seniūnaitijos, evangelikų liuteronų ir katalikų parapijos centras", - oficialiai buvo pristatoma graži, romantiška gamtos ir žmonių sugyvenimo vieta. Dešimtmečiai keitė jos veidą. Skaudi karo suaižyta miestelio prie marių istorija buvo pamirštama, Lietuvos nepriklausomybės pokyčiai išbarstė ir taip negausius, veiklos prasmės nematančius gyventojus. Nebenaudojami riogsojo bendruomenės apleisti statiniai, kitos erdvės. Tačiau radosi žmonės, nutarę gimtosioms vietoms suteikti garbingą ir skambią vietą žemėje, o gentainiams padėti atverti kelią į ateitį.

Viena tokių, pačių energingiausių, supratusi, kad ateitį tėviškei ir jos žmonėms suteiks tik naujais, šiuolaikiškais simboliais ženklinta kultūra, buvo Audra Kiminiūtė-Juodeškienė. Ji - viena svarbiausių savojo krašto kultūros puoselėtoja. Pasakojo: „Gimiau ir užaugau Kintuose. Po daug metų iš Kauno ir Vilniaus sugrįžau atgal. Mirus tėveliams liko sodyba, kurioje augau. Joje vasarodavo mano vaikai. Kadangi labai mylime šią vietą, buvo aišku, kad autentiškos šimtametės sodybos nenorime parduoti ir pradėjome ją tvarkyti. Pirmasis atsirado su sūnum Laurynu sukurtas Sporto, aktyvaus laisvalaikio ir kultūros centras."

Nuo 2009-ųjų metų čia daug kas pasikeitė. Švarėjo aplinka, išaugo rožynas ir rudeninė jurginų alėja. Tvirtėjo sumanymas gimtuosius Kintus paversti „pasaulio sostine". Kodėl gi ne? Restauruota Kiminių sodyba tapo kultūrinių marių audrų epicentru. Pamario miestelį užtvindė iš restauruotos sodybos pasklidęs kaituojantis jaunimas. Čia kuriamos unikalios vėtrungės, pastatyti trys senoviniai laivai - taip išsaugojamas ir puoselėjamas istorinis krašto paveldas.

Gražuolis raudonų plytų Meno rezidencijos pastatas, statytas prieš daugiau nei šimtą metų. Buvo miestelio rotušė, vėliau visų kintiškių lankyta mokykla. „Daba jis sutvarkytas iš vidaus INTERREG projekto metu, jo duris atvėrėme visuomenei. Šis pastatas tarnauja tarptautinėms menininkų rezidencijoms, paveikslų galerijai, amatų centro veiklai, susitikimams, knygų pristatymams, o atsiradus poreikiui galėtų atlikti ir miestelio rotušės funkcijas", - pasakojo A. Juodeškienė.

Kintuose rengiami dailininkų plenerai, skamba muzika. Nepripuolama, bet liudijanti XXI amžių. Sistemiškai, strategiškai tikslingai, apgalvotai, remiantis bendruomenės jėgomis ir puikių Lietuvos profesionalų menininkų bei kviečiamų iškilių kūrėjų iš pasaulio šalių veikla įgyvendinama „Kintai arts" misija: aktualizuoti, vystyti ir tirti unikalų Pamario krašto materialųjį ir nematerialųjį kultūros bei gamtos paveldą, skatinti kūrybą, jos refleksiją, įdomias, kultūras suartinančias edukacines idėjas, idėjų mainus šiuolaikinio vizualaus ir garso meno sferose. Vietos bendruomenė estetinės pagavos pradėtos ugdyti nuo XX- XXI a. kūrėjų Mauricio Kagelio, Georgo Aperghio, Dieterio Schnebelio, Simono Steen-Anderseno ir kitų pripažintų autoritetų kūrybos pažinimo. Tai ypatingas atvejis. Lauktas smuikininkų duetas iš Vokietijos „Twiolins", kuris griežia specialiai jam parašytus kūrinius, ekstravagantiškoji japonų fleitininkė Misao, populiarinanti autentiškas japonų liaudies dainas ir jų aranžuotes ir kt..

Įvairiomis veiklomis įtvirtintas Juodeškų sodyboje gimdytas festivalis „Kintai Art" išsiplėtė, tapo atlikėjams, vietos ir regiono bendruomenei, visam Šilutės kraštui svarbiu ir laukiamu reiškiniu. Daugiakryptė edukacija, muzikos ir platesni meno kūrybos pažinimo forumai nuo bendruomenės, vietinių partnerių nutiesė gijas į Europos kultūros ir švietimo centrus. Tarp partnerių - Sofijos festivalis (Bulgarija), Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos grantų šeimininkai, Geros valios fondas, Lenkijos institutas, supratingi vietos verslininkai.

Prasmingos savalaikės viešinimo politikos, Audros Juodeškienės vadybos ir kompetencijos dėka kasmet Kintus aplanko vis daugiau žmonių. O tai - geresnio bendruomenės gyvenimo garantas. Gerbdama bendruomenę A. Juodeškienė sako, kad vietos žmonės neturi kentėti nuo atsitiktinių turistų invazijos, o kurdami kitokį gyvenimą draugiškai sugyventi. Tik tokiame taikiame sambūvyje galės judėti toliau, teisingai pasirinkdama vystymosi kryptis, planingai projektuodama infrastruktūrą. Bendrystės pavyzdžiai iškalbūs: Kintuose vykstantis muzikos festivalis pritraukė lėšas istorinės Didžiosios Bažnyčios išorės restauracijai. Laukia naujas projektas - liuteronų evangelikų bendruomenei priklausančios daržinės restauracija. Įgyvendinus šį „Kultūros skūnės" projektą, tikimai plėtoti etnografinio maisto populiarinimo projektus. Juk šišioniškiai gali didžiuotis savojo krašto patiekalais - žuvimi, pyragais, gira, sūriais. Ir dabar jais vaišinami atvykstantys menininkai, tačiau suteiktos naujos galimybės paskatins aktyviau šia veikla užsiimti bendruomenės žmones.

Veiklos prasmę A. Juodeškienė mato ir gerais pavyzdžiais ugdant dar besimokančią vietos jaunuomenę. Ne vienas jau prisistato tėviškėnams kaip pripažintas menininkas. Laukiami Vokietijoje gyvenanti tapytoja šilutiškė Gabija Vidrinskaitė, Kintuose augęs Martynas Pekarskas ir kiti.

Netikėta, kad A. Juodeškienės žvilgsnis nukrypo ir į mokslinę veiklą. Kartu su keletu partnerių iš Vakarų Europos valstybių pateikė paraišką „Creative Europe" finansavimui gauti. Vietovės moksliniai tyrimai padės atskleisti labai mažai tyrinėtą Mažosios Lietuvos istoriją, gyventojų identitetą. Kintai gali tapti ir pamario kraštą tiriančių mokslininkų epicentru. Juolab, kad restauruoti namai, kurie tapo gyvu Kintų rezidencijos branduoliu. Diplomatija, tikslinga, nesiblaškanti veikla padėjo prikelti senosios rotušės, vėliau - Kintų mokyklos pastatą, kuriame pradėta plėtoti menų rezidencijos veikla. Įrengtos ekspozicinės salės, kūrybinės studijos, rezidentų gyvenamosios patalpos.

„Kintai Art" veikla prasidėjo glaudžiu bendradarbiavimu su Kintų Vydūno Kultūros Centru, kintiškiams rengiant Klojimo Teatro spektaklius. Nedrąsiai bendruomenės takas nutįso link senosios Kiminių sodybos žiūrėti „Lietuvininkų vestuvių", gastroliuojančių kolektyvų iš Rusnės, Šakių, Aglonėnų. Bendruomenę prisijaukino kartu minint kalendorines, religines šventes. Liuteronų-evangelikų bendruomenė bei Kintų Vydūno kultūros centras palaipsniui užmezgė ryšius su Lietuvos menininkais profesionalais. 2012 metais kartu su Naujųjų idėjų kameriniu orkestru surengė pirmąjį Kintų Muzikos Festivalį „Marių audra". Į pamario miestelį atkeliavusi gydytojos Dalios Pečiukaitienės dovana, Juodeškų restauruota - fortepijonas - atvėrė naujas galimybes muzikinei veiklai.

Dabar festivalis jau tarptautinis, žinomas ir pripažintas. Regionui - tai didžiulė dovana. Ne tik keliolika renginių Kintuose, Šilutėje, Kuliuose, Švėkšnoje, Nidoje. Veržliai, jaunatviškai, šiuolaikiška dvasia „Kintai Art", kaip sako A. Juodeškienė, „audringai į ramų ir apsnūdusį miestelį veržliai, jaunatviškai ir audringai įnešė šviežią gūsį muzikos garsų, kurie nepaliauja skambėti." Festivalis pripažintas Europoje ir nominuotas „Europe for Festivals, Festivals for Europe" (EFFE) ženklu. Galima jį plėtoti, tačiau honorarų problema lieka aktualiausia... Ir vis tik specialiai atvykstančius klausytojus ir regiono bendruomenę savo įvairove, netikėtumais, vis naujais veidais džiugina visą vasarą.

Edukaciniams koncertams kviečiami vaikų muzikos mokyklų orkestrai - Balio Dvariono, Karoliniškių mokyklos mokyklų, Šilutės meno mokyklos moksleiviai. Bendradarbiaujama su LMTA Šiuolaikinės muzikos katedra: kompozitorius Vykintas Baltakas kasmet Kintuose rengia studentų ir jaunųjų kompozitorių dirbtuves, organizuojami tarpdisciplininio meno projektai su kitais festivaliais (N Žemė, Druskininkų kompozitorių rezidencija) ir profesionaliais atlikėjais: „Synaestezis", „Melos", „NIKO". Kintiškiai jau žino ką reiškia „Operos inkubatorius", o „Operomanija" parodė šiuolaikinę operą ir Priekulėje. Jau penktus metus Kintuose reziduoja „Lithuanian Short Movies" asociacija.

Galima pasakoti ir pasakoti. Kūrybingiems A. Juodeškienės sumanymams įgyvendinti talkina jau ir Europos ekonominės erdvės finansiniai mechanizmai. Vėl tenka svarstyti ir stebėtis: kodėl Lietuvos finansinės paramos vietinės reikšmės renginukams nusipelno prastai dirbančios biudžetinės kultūros įstaigos, bet pamirštamos kunkuliuojančia veikla žavinčios nevyriausybinės organizacijos? Jų projektai turi tapti ir Kultūros tarybos prioritetais.

Nedidelis pamario miestelis A. Juodeškienės suburiamų žmonių dėka ne populiariu prastos kokybės „bumčikais", bet žmogui prakilnumo suteikiančiu menu vilioja kūrybingus žmones ir telkia savo krašto istoriją, etninį savitumą atgaivinančią bendruomenę kūrybai.

Iškilmingai apeina pamario kiemus ilgakojis gandras. Kintų jis nepalieka - pakildamas moja dideliais sparnais: gyvenkite santarvėje kūrybingų žmonių bendruomene!