Civilizacija įsiūbavo nesustabdomai fatališką žmogaus veržimąsi į miestus, kur didesnis darbo pasirinkimas, daugiau pramogų ir buities patogumų. Tačiau kaimas buvo ir liks pagrindinis maisto, ilgaamžės lietuvių tautos tradicinės kultūros, dvasinės atgaivos ir neįkainojamo sąlyčio su gamta šaltinis.

Šią gaivią amžinų vertybių versmę uoliai puoselėja laisvę atgavusios mūsų šalies ūkininkai ir sodžiaus šviesuoliai. Ženklų indėlį įneša žurnalisto ir literato Kosto Fedaravičiaus iniciatyva 1994 m. pradžioje įkurta Lietuvos kaimo rašytojų sąjunga (LKRS). Vien per savo pirmąjį gyvavimo dešimtmetį jis sutelkė porą šimtų nenustygstančių poezijos ir prozos mylėtojų. Pirmininkas K. Fedaravičius taip pat įsteigė „Dobilo" leidyklą, rūpestingai redaguoja ir leidžia LKRS narių knygas, almanachus, antologijas. Rengia kultūros ir literatūros šventes, sodiečių susitikimus su rašytojais, skelbia geriausios knygos kaimo tematika konkursą. Vaisingai bendradarbiauja su Tėvynės pažinimo draugija, kurios ne vienas savanoris yra ir rašytojų bendruomenės narys.

Pačiu ryškiausiu LKRS talentu sužėrėjo rietaviškė Aukštesniosios žemės ūkio mokyklos dėstytoja poetė Birutė Lengvenienė (1942-2010). Ji parašė ir išleido 20 eilėraščių, istorinių apybraižų, humoreskų ir vaikams skirtų knygų. Pelnė „Gimtinės" laikraščio poezijos laureatės titulą ir daug kitų apdovanojimų, buvo priimta į Lietuvos rašytojų sąjungą, jos indėlis įvertintas medaliu už nuopelnus Lietuvai.

Gilią vagą kaimo rašytojų bendruomenės kūrybos dirvonuose išvarė dzūkų paveldo žinovas, poetas Vincas Steponavičius, savo knygoje „Gyvenimo keliu" (2006) įprasminęs gimtojo Čižiūnų kaimo (Trakų r.) istorinę patirtį, kraštiečių kalbą, kūrybą, papročius ir tradicijas. Septynias knygas parašė kūrybingas dr. Aloyzas Sušinskas (1932-2005), daugelį metų dirbęs Trakų Vokės bandymų stotyje, gerai pažinojęs sodiečių gyvenimą ir godas. Bene dešimtį knygų parašė ir išleido LKRS narys marijampolietis pedagogas, poetas Jeronimas Šalčiūnas, su beribe meile apdainuojantis sūduvių krašto gamtą ir žmones, tautos didvyrius ir kūrėjus. Ne viena poezijos, prozos ir publicistikos knyga skaitytojus pamalonino LKRS Panevėžio skyriaus pirmininkė Vidutė Sereikienė. Lyg iš gausybės rago knygą po knygos rašo Kaimo rašytojų sąjungos Vilniaus skyriaus vadovė Birutė Silevičienė, savo eilėms, publicistikos ir prozos kūrybai įkvėpimo semiasi iš gimtojo Anykščių krašto.

„Birutė Silevičienė - nuoširdi lyrinių eilėraščių kūrėja. Jos poetinė kūryba žavi ryškiais gamtos vaizdais, paprastumu, kaimo buities detalėmis, kurios paryškina buvusio ir esamo kaimo panoramą", - sakė savo atsiliepimuose pirmininkas K. Fedaravičius.

LKRS siela - jos įkūrėjas ir nenuilstantis vadovas rašytojas Kostas Fedaravičius. Stebina ir žavi jo energija, darbštumas ir sumanumas ugdant šią veiklią Lietuvos kaimo dvasią ir kultūrą puoselėjančią organizaciją, redaguojant ir leidžiant kolegų knygas. Paties K. Fedaravičiaus kūrybos kraitėje bene penki įdomūs sonetų rinkiniai, parašė knygą „Jonaviečiai" (1999). Sudarė ir išleido E. Matuzevičiaus jam rašytų laiškų rinkinį „Mielas Bičiuli ir Broleli..." (1998), parengė spaudai L. Matuzevičiaus rinktinių raštų 2 tomus (2003) ir kitas knygas.

2015 09 23

Paskutinį kartą atnaujinta: 2015-09-24 13:33

Atgal