Kitu kampu

Šią gaivią amžinų vertybių versmę uoliai puoselėja laisvę atgavusios mūsų šalies ūkininkai ir sodžiaus šviesuoliai. Ženklų indėlį įneša žurnalisto ir literato Kosto Fedaravičiaus iniciatyva 1994 m. pradžioje įkurta Lietuvos kaimo rašytojų sąjunga (LKRS).

Rygoje įvyko baigiamasis informacinės kampanijos apie pavojingas medžiagas kasdieniuose gaminiuose renginys. Partneriai iš trijų Baltijos valstybių bei Olandijos pristatė pasiektus rezultatus teigdami, jog kampanija „Pagalvok, kai perki“ ne tik sudomino didžiulę audtoriją, bet lėmė padidėjusį žmonių susirūpinimą naudojamais produktais, netgi – pakeitė jų vartojimo įpročius. Kampanijos iniciatoriai pabėžė, kad projekto el. puslapis www.pagalvok.lt išliks naudingu informacijos šaltiniu kiekvienam, siekiančiam gyventi sveikesnį gyvenimą ir sumažinti pavojingų medžiagų kokteilį savo kūne.

Prie Panerių memorialo susirinko kelios dešimtys Vilniaus romų ir jų bičiulių, kad paminėtų Tarptautinę romų holokausto aukų atminimo dieną. Čia iš akmenų romų vaikai sudėliojo „romų ratą“ ir papuošė jį gėlių puokšte. Tradiciškai viso pasaulio romai rugpjūčio antrąją prisimena šimtus tūkstančių nekaltai žuvusiųjų, nužudytų vien dėl to, kad juos vadino romais

Leidžiantis socializmo saulei, 1987 metų ankstyvą pavasarį surengtos bene paskutinės „Muzikos ir publicistikos dienos“. Jas iniciavo abi – Kompozitorių ir Žurnalistų – sąjungos. Važinėjom per Ukmergės rajono ūkių ir miestelių kultūros namus. Muzikantai grojo, dainininkai dainavo, o „žodžio meistrai“ varinėjo propagandines poringes.

Kaip žurnalistui, malonu būti liudininku reikšmingų įvykių, kuriuos tenka stebėti ir nušviesti savo klausytojams, skaitytojams. Tarp jų paminėtinas šiomis dienomis įvykęs Kultūros ministerijos ir Socialinių mokslų kolegijos bendradarbiavimo sutarties pasirašymas. Tai retas toks atsitikimas, kai vyriausybinė institucija – ministerija – susitaria tiesiogiai bendradarbiauti su mokymo įstaiga – kolegija.

Šių metų jau 16-oje Vilniaus knygų mugėje nemažai dėmesio skirta klausimui, kaip įpratinti vaikus skaityti. Po vienos tokios diskusijos kalbėjomės su joje dalyvavusia rašytoja Gintare Adomaityte, prieš šešiolika metų išleidusi pirmąją savo knygą, atsisakiusia žurnalistės darbo ir atsidėjusia vien kūrybai, beje apdovanota Kultūros ministerijos premiją už Skaitymo skatinimą ir Švietimo ministerijos premiją už Vaikų literatūros tyrinėjimus ir sklaidą.

2015 m. kovo 4 d. 17 val. LDS Šv. Jono gatvės galerijoje atidaroma jaunųjų menininkų paroda „Šventė“. Ši paroda pratęsia galerijos parodų ciklą “Jaunųjų prisistatymai“. Parodoje bus pristatomi tapybos, video darbai ir piešiniai. Parodos dalyviai: Dovydas Alčauskis, Margarita Božkaitė, Eglė Butkutė, Ieva Gudmonaitė, Monika Ivaškaitė, Donata Minderytė, Eglė Petrošiūtė, Eglė Puodžiūnaitė ir Birutė Remeikytė.

Rinkėjai sunkiai suvokia kai eina balsuoti už vienos partijos sąrašą, o netrukus žino, kad ši partija sumetė skudurus į bendrą katilą (tai socdemai, konservatoriai, darbo partija, tvarkiečiai). Esu tikra, kad kol kas niekas nesuka galvos, kaip išvengti perbėgelių iš vienos partijos į „patogesnį“, tol keros korupcija, melas, demagogija.

LMA Vrublevskių bibliotekoje buvo aptikti pirmosios lietuviškos Vytauto Didžiojo gimnazijos steigimo dokumentai. Šiemet gimnazija minės garbingą šimto metų jubiliejų, o sausio 22 d. Vytauto Didžiojo gimnazijoje rengiamas 100-ečio metų atidarymas. Itin reikšmingą dokumentą surado Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas Rimvydas Ginkus, padedant Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotojai Rasai Sperskienei.

Šį sausį įvykęs tradicinis LŽS Senjorų klubo susirinkimas pagrindinai buvo skirtas kolegų sukaktims pažymėti. Garbingus savo jubiliejus šventė kolegos Dalia Karvelytė, Vytautas Barauskas, Alfonsas Kairys ir Jonas Endrijaitis. Senjorų klubo pirmininkas Stanislovas Pleskus informavo, kad sekantis klubo narių susirinkimas įvyks vasario 11 dieną. Jis bus ataskaitinis rinkiminis. Rinksime naują klubo tarybą, pirmininką.

Pirmoji devynių lietuvių keliautojų grupė (Vytautas Bukauskas, Kęstutis Sakalauskas, Rasa Sakalauskienė, Arūnas Sinkevičius, Miglė Sinkevičienė, Salomėja Jasinskaitė, Andromeda Šilininkaitė, Jonas Umbrasas, Saulius Kirvela), nepabūgusi gąsdinimų Ebola ir galimu susitikimu su islamo grupuote „Boko Haram“, per dvi savaites Kamerūne nukeliavo daugiau kaip 2000 kilometrų ir pirmą kartą iškėlė Lietuvos trispalvę ir LŽS Keliautojų ir pramogų klubo vėliavą aukščiausiame Kamerūno ir visos Afrikos vakarinės pakrantės kalne Mt. Cameroon (4090 m. aukščio).

Kuomet žemė apsisuka aplink saulę ir ateina gruodis, LŽS Kelionių ir pramogų klubas tradiciškai renkasi į metų sueigą, kaskart ją pavadindamas skirtingais pavadinimais, kad ji išsiskirtų. Pagal kinų horoskopą atkeliavo Ožkos metai, o prabėgusieji Lietuvai buvo svarbūs, nes tapome kosmine valstybe ir paleidome net du, batų dėžės dydžio palydovus, todėl sueiga buvo pavadinta „Ožkos palydoviniai metai“. 2014-12-13 klubo nariai jų draugai ir bendražygiai rinkosi į Alantos dvaro rūmus.

Lietuvą turi naują herojų. „Naująją interneto sensaciją", kaip entuziastingai skelbiama viešojoje erdvėje. Tiems, kas nematė ir negirdėjo, pristatau: toji „sensacija" — 23 metų vaikinas iš Lazdijų, pasirodęs televizijos laidoje, pablevyzgojęs apie savo žygdarbius, palaidęs keiksmažodžių, pateikęs savo supratimą ir požiūrį į gyvenimą. Kad ir neilgą, bet turiningą: nuo trylikos metų turi reikalų su policija, už vairavimą būnant neblaiviam, pasipriešinimą pareigūnams ir kitus pažeidimus baustas 19 kartų. Toks visai nieko egzempliorius.

Tarptautinių kultūros programų centras keičia administracinę struktūrą ir pavadinimą – Lietuvos kultūros sklaida užsienyje besirūpinanti biudžetinė įstaiga, kurios steigėja yra LR kultūros ministerija, oficialiai tapo Lietuvos kultūros institutu. „Lietuvos kultūros institutas – tinkamesnis, aiškus ir svarus pavadinimas šalies kultūrą užsienyje pristatančiai įstaigai, – teigia jos direktorė Aušrinė Žilinskienė. - Šis pavadinimas – stoja į vieną gretą su užsienio kultūros institutais ir pabrėžia Lietuvos vardą bei jos šalies kultūros svarbą“.

Dauguma įsivaizduoja romų (čigonų) tautybės moteris, besistengiančias išvilioti kuo daugiau pinigų buriant. Kokios veiklos gali imtis romės? Romų integracijos projektų vadovai tiki, kad šios tautybės moterims pavyks sulaužyti šį stereotipą, įvairi individuali veikla, kad ir siuvimas, siuvinėjimas, joms gali tapti prasminga veikla ir pragyvenimo šaltiniu.