Kitu kampu

Dabar, kai spaudoje, interneto portaluose, socialiniuose tinkluose verda diskusijos dėl Rūtos Vanagaitės knygos „Mūsiškiai", o iš tikrųjų - pažiūrų ir požiūrių priešprieša, prisiminiau du savo žurnalistinės veiklos susitikimus ir pokalbius panašia - holokausto - tema.

Rašytoją Joną Mačiukevičių įpratę pristatyti paprastai: prozininkas, poetas, publicistas. O dažnai – ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos įkūrėjas, šios organizacijos laikraščio Bičiulystė steigėjas. Jis prisidėjo ir prie Lietuvos televizijos laidos Bėdų turgus pirmtakės Svetimo skausmo nebūna atsiradimo, įvairios kitos pilietinės veiklos. Kad ir būdamas garbaus amžiaus (sukako 77-eri) J. Mačiukevičius neleidžia atšipti plunksnai. Randasi naujų kūrinių, neatsisako arti ir publicistikos dirvonų. Populiarus rašytojas kurį laiką buvo Valstiečių laikraščio bendradarbis – Maestro kaimui skirto leidinio skaitytojams rašė apie kaimo nūdieną, iškilių Lietuvos žmonių gyvenimą. Paprašėme daugiau kaip 40-ties knygų autorių, periodinės spaudos bičiulį atskleisti savo kūrybos virtuvę, pasidalyti mintimis apie mūsų praeitį ir nūdieną, naujus iššūkius.

Originalumu ir laisvakratiška gyvensena garsėjusius literatus, muzikantus, dailininkus, taip pat vis iš naujo atranda visų laikų tautinės kultūros tyrinėtojai. Tarp jų – ne tik „Palangos tilte“ pernai aprašytasis, Palangoje ne sykį elegantiškai gastroliavęs ir vyną su mūs vyrais „degustavęs“ dainininkas Antanas Šabaniauskas. Jam Palangos vasaras paįvairinti padėjo ir kiti linksmavyriai. Dabar Lietuvos radijui nuolat kartojant laidą „Devyni radijo dešimtmečiai“ labai dažnai minimas ir kitas unikalus savo laikmečio personažas, neregėto populiarumo scenose ir laidose susilaukdavęs linksmabūdis satyrikas, muzikantas, artistas, kas be ko, ir Bohemai neabejingas Pupų Dėdė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba jau trečius metus iš eilės skelbia kandidatų Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams paiešką. Ieškome žmonių, organizacijų, iniciatyvų, projektų, veiksmų ar poelgių, kurie 2015 metais prisidėjo prie lygybės ir įvairovės idėjų skatinimo bei sklaidos. Kviečiame Jus ir Jūsų organizaciją pateikti kandidatą/-us skirtingose kategorijose

Mielos mūsų Lietuvos raštijoje ir Klaipėdos dvasiniame gyvenime ypač ryškų pėdsaką yra palikęs Saliamonas Šmerauskas – Salys Šemerys iš žaliojo Vilkaviškio, ten jis gimė 1898 m. gegužės 21-ąją. Žmogus – inkliuzas. Originalus, kaip Jonas Mekas Niujorke. Kazio Binkio bendrapėdis. Kaip laivai uoste neatsiejamas nuo Klaipėdos erdvių. Dažnai nueinu pėsčiomis pajūriais iki Jo amžinavietės Karklės kapinaitėse, kur palaidotas 1981 m. gegužės 14-ąją ir pagerbiu Salio Šemerio ir žmonos Leonijos kultūrinę atmintį margaraščiu Baltijos dugno akmenėliu. Apie S.Šemerį man per 40 pažinties metų yra nemažai pasakojęs darbštusis Bernardas Aleknavičius.

Paskutinę „Vilniaus knygų mugės“ dieną visus lankytojus į susitikimą kvietė paramos ir labdaros fondo „Švieskime vaikus“ steigėjai Andrius Mamontovas ir Ramūnas Karbauskis. Susitikimo metu pristatyta šviečiamoji veikla ir įvardinti trečiojo Nacionalinio vaikų literatūros konkurso laimėtojai.

Palangiškis kolega Gediminas Griškevičius: Literatūriniai susižvalgymai žiemos Palangoje, kur jūros seminarija virsta... „Meilužių koplyčia“

Atidžiai skaičiau tą oficialų pranešimą. Kelis kartus. Norėjau sužinoti ir pajusti, ar galime laukti kokių nors realių pokyčių dėl to vaikų saugumo rizikos šeimose. O radau, kad pasak Prezidentės, pirmiausia būtina sutvarkyti teisinę bazę, kuri užtikrintų reikiamas paslaugas socialinės rizikos šeimoms ir kuo skubiau priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuris iki šiol stumdomas tarp Seimo komitetų. Ir kas?

Teorija be praktikos negyva. Tuo įsitikinę Lentvario pradinės mokyklos (direktorė Ona Ramanauskienė) Jaunųjų žurnalistų būrelio nariai: antrokai, trečiokai ir ketvirtokai. Interviu? Kas tai? Pokalbis. Būtent jam ir ruoštasi pora savaičių. Mokytasi pasisveikinti, prisistatyti, kalbėtasi apie korespondento laikyseną pokalbio metu, apgalvotai ruošti klausimai pašnekovui, su seniūnu Vytautu Rukšėnu.derintas lankymosi Lentvario seniūnijoje laikas.

Aktorius Mindaugas Papinigis visiems pažįstamas ne tik iš TV, bet ir iš kino ekranų. Išsiskiriantį balso tembrą turintį aktorių gerbėjai vis dažniau išvysta ne vaidinantį jam įprastą blogiuko vaidmenį, bet dirbantį už kadro. Praėjusią vasarą prodiuserio amplua komedijoje „Kunigo naudą velniai gaudo“ debiutavęs aktorius, ėmėsi ir dar vienos lietuviškos komedijos. Sausio mėnesio gale kino teatrus pasieks naujas M. Papinigio prodiusuotas kino filmas - „Patriotai“.

Ūžtelėjus Lietuvoje „laisvėjimo bangų“ lavinai, nukrentant daugelį gabių literatų, žurnalistų sielas ir širdis varžiusių valstybines cenzūras („Glavlitas‘) pančių neregėtai didelio skaitytojų susidomėjimo 1989 metais susilaukė „Tarybinės Klaipėdos“ redakcijos darbuotojų Ritos Bočiulytės, Vytauto Bajoro, Albino Stubros, Gražinos Juodytės, Prano Martinkaus ir žinoma, vyriausiojo redaktoriaus, poeto – fotomenininko Antano Stanevičiaus idėja leisti gyvenimiškos vaivorykštės spalvomis laisvai žaižaruojantį kurortinį priedą – “Vasarą”. Jokiu būdu – ne politizuotą ar bet kaip idealizuotą. Kam – „skaitalai“, o kam – įvairiaprasmė sielos atgaiva. Visko po truputį, o iš to „trupučio“ jauti ir ano meto dvasinio gyvenimo malonumus, - nes nieko nėra maloniau rašyti tai, apie ką garsiai net išsižioti viešai buvo draudžiama.

Stasys Leonas Makaraitis sėkmingai susidorojo su nelengvomis užduotimis darant tokio pobūdžio darbus ir praturtino medalių kolekciją virtuoziškais darbais. Šiame katalogo skyriuje atspausdinti ir žurnalistams D. Radzevičiui, S. Pleskui, V. Žeimantui, J. Vėlyviui, V. Vaitkui, J. Stasinui, I.Skridlai, A. Čaikovskiui, A. Vaidilai sukurti medaliai. Taip pat čia rasime Žurnalistų sąjungos užsakytus medalius ir su Juozo Tumo Vaižganto, Antano Macijausko portretais. Šiuos medalius LŽS ir NŽKA pirmininkas įteikia kartu su kasmetinėmis piniginėmis premijomis atitinkamų vardinių premijų laureatams. Prabilus apie žurnalistų medalius, reikia pasidžiaugti vienu esmingu pokyčiu – žurnalistai tampa lygiaverčiai kultūros, meno žmonių lygmenyje.

Norėčiau prisiminti ir tuo prisiminimu pagerbti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojus, kurie įvairiu metu moksleiviams skiepijo meilę gimtajai kalbai, rašybai, ugdė mumyse pirmuosius kūrybos pradmenis.

Artėja Vėlinės – aplankysime savo artimųjų kapus, prisiminsime brangiausius žmones. Daug tūkstančių lietuvių amžino poilsio atgulė svetur. Pabandykime bent mintimis nusikelti į vieną tokią atminties vietą kitoje Atlanto pusėje – JAV. Visoje Amerikoje žinomos Lietuvių tautinės kapinės (Lithuanian National Cemetery). Čikagoje 2011 m. rugsėjį buvo paminėtas jų šimtmetis.

Kolegos Gedimino Griškevičiaus kitos mintys:"Palangos paronžio pačiūža, gamtasieliai rašto broliai ir Šaipių girios „partizanų kuopa“ - kormoranai"