Kitu kampu

Jonas Vėlyvis

Žurnalistas Hans-Martin Tillack nenuleido rankų ir ES Teisingumo teismui pateiktu pareiškimu pareiškė ieškinį. Žurnalistas iš esmės paprašė, pirma, sustabdyti bet kokias priemones, kurių galėtų būti imamasi dėl OLAF pateikto tariamo skundo Belgijos ir Vokietijos teisminės valdžios institucijoms vykdymą, ir, antra, nurodyti OLAF nesiimti jokių veiksmų, siekiant gauti, susipažinti, tirti bet kokį dokumentą ar kitą informaciją, kuria disponuoja Belgijos teisminės valdžios institucijos po žurnalisto namuose ir biure atliktų kratų, ar išklausyti jų turinį.

Savo ruožtu teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Tarptautinė žurnalistų federacija (International Federation of Journalists - IFJ) pateikė prašymą leisti įstoti į bylą palaikyti žurnalisto reikalavimus.

Nutartimi Tillack prieš Komisiją Pirmosios instancijos teismo pirmininkas atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atidėjo klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teisingumo Teismo kanceliarijoje gautu pareiškimu, žurnalistas pateikė apeliacinį skundą dėl minėtos nutarties Tillack prieš Komisiją.

Pirmosios instancijos teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas leido IFJ įstoti į šią bylą. Įstojusi į bylą šalis pateikė savo atsiliepimą, o kitos proceso šalys pateikė savo pastabas per nustatytą terminą.

Nutartimi Tillack prieš Komisiją Teisingumo Teismo pirmininkas atmetė apeliacinį skundą byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš ieškovo bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas.

Taip viena instancija savo reikalą atliko. Dabar bylos nagrinėti ėmėsi ES Teisingumo teismo Pirmosios instancijos teismo trys teisėjai, tarp kurių buvo ir teisėjas iš Lietuvos - V. Vadapalas. Žurnalistas šio teismo prašė panaikinti OLAF sprendimą kreiptis į Vokietijos ir Belgijos teismines institucijas su skundu;  nurodyti Komisijai sumokėti Pirmosios instancijos teismo nuožiūra nustatytą žalos atlyginimą ir palūkanas; nurodyti imtis bet kokios priemonės, reikalingos teisingumui įvykdyti ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Savo ruožtu ES Komisija teismo prašė atmesti reikalavimus dėl panaikinimo ir reikalavimus dėl žalos atlyginimo kaip nepriimtinus; subsidiariai atmesti minėtus reikalavimus kaip nepagrįstus ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

IFJ Pirmosios instancijos teismo prašo panaikinti OLAF sprendimą pateikti skundą Vokietijos ir Belgijos teisminėms institucijoms. Taip atsirado klausimas: ar galėjo ir turėjo OLAF perduoti informaciją Vokietijos ir Belgijos teisminėms institucijoms?

Komisija tvirtino, kad reikalavimas dėl panaikinimo yra akivaizdžiai nepriimtinas, nes nėra akto, kurį būtų galima ginčyti. Iš tiesų nacionalinės teisminės institucijos pačios sprendžia, kokių veiksmų imtis dėl gautos informacijos, atsižvelgdamos į savo nacionalinę teisę - pradėti teisminį tyrimą, nurodyti imtis ikiteisminio tyrimo priemonių ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Vėliau nacionalinis teismas turi kompetenciją spręsti, ar nuteisti atitinkamą asmenį. OLAF nepateikė skundo ir nepareiškė ieškinio, o paprasčiausiai perdavė faktinę informaciją, galinčią kompetentingas institucijas paskatinti pradėti procesą. Komisija nurodė, jog žurnalistas Hans-Martin Tillack naudojosi veiksminga teismine apsauga. Pirma, kadangi Belgijos kratos orderis buvo vienintelis aktas, turėjęs poveikį ieškovo saviraiškos laisvei, teisminę gynybą šio akto atžvilgiu turėjo užtikrinti Belgijos teismai.

Žurnalistas tvirtino ir manė , kad OLAF skundas turėjo teisinių pasekmių, nes nacionalinės institucijos po to pradėjo tyrimą. Galiausiai žurnalisto interesai būtų nepakankamai užtikrinti, jeigu jis prieš galėdamas ginčyti OLAF skundą turėtų laukti, kol Belgijos institucijos priims galutinį sprendimą. Apskritai žurnalistai ir jų informatoriai nebenorėtų atskleisti su ES institucijomis susijusios informacijos, jei kiltų pavojus, kad dėl OLAF pateiktų skundų galėtų būti pradėtas baudžiamasis procesas. Ginčijamos priemonės panaikinimas taip pat padėtų atkurti ieškovo reputaciją, kuriai dėl OLAF keletą kartų pareikštų melagingų kaltinimų buvo labai pakenkta.

Žurnalisto teigimu, ginčyti skundą yra vienintelis veiksmingas kelias siekiant uždrausti neteisėtai naudoti Belgijos institucijų per kratą surinktą informaciją, kuria remiantis galima identifikuoti ieškovo informacijos šaltinius. Iš tiesų OLAF Belgijos baudžiamajame procese galėtų dalyvauti kaip civilinį ieškinį pateikusi šalis, ir todėl galėtų pareikalauti leisti susipažinti su paimtais dokumentais. Be to, pats skundo panaikinimas galėtų turėti teisinių pasekmių, išvengiant, kad Komisija dar kartą pakartos tokią praktiką.

Dėl Komisijos pareiškimo, kad OLAF niekada Vokietijos ar Belgijos teisminių institucijų neprašė imtis specialiųjų priemonių, žurnalistas Hans-Martin Tillack atsako, jog jis neteisingas. Pirmiausia Belgijos institucijoms adresuotame skunde OLAF rekomendavo imtis skubių veiksmų, nes žurnalistas Hans-Martin Tillack netrukus tariamai persikraustys į Vašingtoną (Jungtinės Valstijos). Antra, OLAF tyrėjai jau buvo susisiekę su nacionaliniais pareigūnais dėl tyrimo priemonių koordinavimo. Galiausiai OLAF paprašė nacionalinių institucijų atlikti kratą ieškovo namuose ir biure tam, kad vykdydama savo vidaus tyrimą ji galėtų surinkti įrodymus. Taigi ikiteisminio tyrimo teisėjas veikė ne nepriklausomai, bet OLAF paprašytas. Todėl, žurnalisto manymu, tik ES teismas, o ne nacionaliniai teismai arba, kaip paskutinė instancija, Europos žmogaus teisių teismas, galėtų teisti OLAF. Taigi nacionalinis procesas negalėtų užtikrinti veiksmingos teisminės kontrolės. Ieškovo teigimu, nepriimtina, kad byloje, kurioje sprendžiamas spaudos laisvės klausimas, jam suteikiama tik viena galimybė: pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo Pirmosios instancijos teisme.

Savo ruožtu IFJ teigė, kad ieškinys yra priimtinas, nes Vokietijos ir Belgijos teisminėms institucijoms pateikti skundai yra laikomi sprendimais ES teisės prasme. Šiuo atžvilgiu ieškinys dėl panaikinimo yra pareikštas ne dėl Belgijos teisminių institucijų atliktos kratos, bet dėl OLAF sprendimo, kuriuo siekiama sukelti teisines pasekmes ieškovui. IFJ pabrėžė, kad netgi paprasta nacionalinėms teisminėms institucijoms perduota informacija gali būti kontroliuojama ES teismo. Galiausiai, IFJ nuomone, ieškinys dėl panaikinimo taip pat priimtinas taikant teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Iš tiesų ES teise turi būti aiškinama remiantis teisės viršenybe, kad žurnalistas Hans-Martin Tillack galėtų pasinaudoti teismine gynyba OLAF veiksmų atžvilgiu.

(Bus daugiau)