Kitu kampu

Alfonsas Kairys,

 Lietuvos žurnalistų sąjungos narys

Vyskupas Kazimieras Paltarokas savo knygoje „Karalaitis šventasis Kazimieras" rašo: „Medininkai - tai bažnytkaimis, keturios mylios atstu nuo Vilniaus Ašmenos plentu. Jam pradžią padarė pilis ir Jogailos ar Vytauto pastatyta bažnyčia 1391 m. Kalnelyje stūksojo keturkampis 249 x 195 uolekčių plotas, apmūrytas akmens ir plytų stora siena su kampiniu bokštu, kuris turėjo tris aukštus; juose buvo po du nemažus kambarius. Tarp sienų [kieme] buvo daug medinių pastatų. Tiksliai nežinoma, kada kuris Lietuvos kunigaikštis pilį pastatė.

Istorinės žinios apie Medininkus siekia 1385 m. Didysis kryžiuočių magistras Konradas Colneris Rotenšteinas, susirūpinęs Jogailos susiartinimu su lenkais bei Vytauto nutolimu nuo jų ordino, užvaldymu Kauno pilies, surengė žygį į Lietuvą. Šiuo atveju, kaip niekad, aplenkęs Vilnių, nužygiavo už Ašmenos ir nusiaubė kraštą. Grįždamas sustojo prie Medininkų pilies, iškėlė pokylį vadams ir jų daugelį pakėlė riteriais."

Pasakojama, kad čia tikybos, istorijos, geografijos paslaptis karalaičiui Kazimierui (vėliau - Lietuvos šventajam, Lietuvos jaunimo globėjui) atskleisdavo lenkų metraštininkas, istorikas Janas Dlugošas. Tikriausiai jis ir legendą karalaičiui bus perteikęs, pagal kurią šią ir Krėvos pilį statė milžinai (todėl jos tokios stiprios esančios) ir kai pritrūkdavo vieno ar kito instrumento, skolindavosi jį permesdami iš vienos vietovės į kitą.

Na, o dabar Medininkus, nutolusius nuo sostinės apie 30 km, visai nesunku pasiekti. Sėdai į autobusą, kuris paprastomis dienomis iš Vilniaus autobusų stoties išvyksta net 11 kartų (kažkodėl šeštadieniais ir sekmadieniais tik atitinkamai 4 ir 2 kartus) ir neilgai trukus - jau vienoje iš aptvarinių LDK pilių, skirtoje gynybai nuo išorės priešų.

Sustoji ties įėjimu į pilį ir, regis, girdi kartais prikimusį, kartais skambiai skardų J. Dlugošo balsą, pasakojantį apie Lenkijos, Lietuvos didikų, varguomenės gyvenimo peripetijas, apie skaistų šventųjų gyvenimą jaunam karalaičiui Kazimierui. Pilies akmenyje ir karalaičio galvoje fiksuojasi vaizdiniai...

Eini, lydimas Trakų istorijos muziejaus Medininkų skyriaus vadovo istoriko Donato Žukausko, iš visų pusių akmens ir plytų apsuptu pilies vidiniu kiemu, girdėjusiu ir mačiusiu Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą ir jo palydą. Sakoma, kad iš čia laiškais jis bendravo su vokiečių ordinu, Lenkijos karaliumi Jogaila. Pasak istoriko Vladislovo Sirokomlės, čia lankęsi kunigaikščiai Algirdas ir Jogaila, čia prabėgę kunigaikščio Kazimiero, vėliau paskelbto šventuoju - Lietuvos jaunimo globėju, jaunystė. Medininkų pilyje 1812 metais būta ir besitraukiančios prancūzų kariuomenės likučių.

2012 m. rugsėjo 27 d. atidaryta muziejinė ekspozicija, o į oficialų pilies atidarymą buvo renkamasi po kelių dienų. Tuometis kultūros ministras Arūnas Gelūnas sakė: „Manau, kad mes, lietuviai, kartais imame ir nepajuntame tikrai džiaugsmingo momento, ir net labai išskirtines savo sėkmes esame linkę atšvęsti nuosaikiai, galvodami, ar viską teisingai padarėme. Esu tikras, jog šiandien liudijame vieną didžiųjų kulminacijų šiais Muziejų metais. Linkiu įveikti lietuvišką skepticizmą ir santūrumą, džiaugtis šiandien. <...> tiems, kam rūpi kultūra ir mūsų krašto praeitis, šios pilies atidarymas yra didžiulė šventė." Pilis, pasak ministro, svarbi ne tik todėl, kad liudija mūsų žilą senovę, bet kartu padeda įsigilinti į LDK praeitį ne per vadovėlius, o per „gyvus" objektus.

„Kultūrai, ypač muziejams, smagu, kai atsidaro naujas objektas. Bet kai tai yra pilis, kurias mes galime suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, tai yra didžiulis įvykis. Net ne šių metų, o turbūt nuo nepriklausomybės pradžios", - sakė Trakų istorijos muziejaus vadovas Virgilijus Poviliūnas.

Tai buvo 2012-ieji... o dabar penkiuose donžono aukštuose „gyvena" muziejaus ekspozicijos. Pirmas aukštas: gili senovė atspindėta patrankomis, akmeniniais sviediniais, įvairiais archeologiniais radiniais, į mus iš paveikslų žvelgia senovinės Lietuvos pilys, gynusios savo gimtąją kalbą, žemę... Įspūdis stiprėja kylant aukščiau. Antrajame aukšte - karybos salėje - dviejų karių: lietuvio ir kryžiuočio apsuptas, vieno iš žymiausių dabartinės lietuvių intelektualiosios tapybos meistrų, išgarsėjusių istorinės tematikos darbais, prof. Giedriaus Kazimierėno daugiau nei 13 kv. m. paveikslas „Rūstybės diena". Čia gali atpažinti istorines asmenybes: Vytautą Didįjį, Jogailą, Žalgirio kovos lauke žuvusį Ulrichą fon Jungingeną, apstu religinių figūrų, pavienių karių figūrų. Stovi ir savaip supranti paveikslą. Mąstymui erdvės užtektinai. Ir pritari Ruiso i Pikaso (Ruiz y Picasso) minčiai, kad jo paveikslą suprasti norintys žmonės turi įdėti tiek energijos, kiek jis įdėjo tą kūrinį tapydamas. Pridurtina, kad Gotikinį paveikslo rėmą sukūrė Lietuvos dailininkų sąjungos narys, tapytojas, restauratorius ir medžio drožėjas Virginijus Stančikas.

Stenduose - kabliašaudė, balesteras (arbaletas, šaudantis kulkomis), arkebūza, inkrustuota dramblio kaulu, totorių skydas, kovos spragilai ir kiti viduramžių ginklai.

Vis dėlto palieki antrą donžono aukštą, mintyse užsifiksavęs didingą Dailės akademijos profesoriaus Giedriaus Kazimierėno paveikslą.

O trečiajame aukšte - pažintis su Lietuvos sidabro gaminiais. Sidabras kaip sidabras, bet greta kitų eksponuojamų dirbinių būtinai žvilgsnį patrauks sidabrinis žirgo antkaklis, sveriantis du kilogramus. O juk kovos žirgą galėjai nusipirkti vos už 100 gramų?! Tai kiek žirgų stovėtų ir žvengtų šiame aukšte? Patraukia akį ne tiek sidabriniai šaukštai, kiek jų liejimo forma. Ilgai stabteli ties Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio padėklu, papuoštu 125 monetomis ir 4 medaliais, žvakidėmis ir daug kuo kitu. O čia pat stovintis „išmanusis" aparatas už 2 litus padovanos tau suvenyrinę plokštelę, kurioje įrašyta „Medininkai Castle, Medininkų pilis". Tiesa, ir vieno cento monetą jam duosi! Kad turėtų medžiagos darbui.

Spausdamas rankoje suvenyrą, jau 4-ajame aukšte apžiūri a. a. Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko giminių padovanotą medžioklės trofėjų ir peilių kolekciją. Kas tuo domisi, ilgokai iš šios salės neišeina.

Perėjęs Šaulių galerijas (rekonstruoti tik fragmentai su keliomis šaudymo angomis), esi jau penktajame aukšte - Reprezentacinėje arba Vytauto salėje, kurią puošia Lietuvos Didžiojo kunigaikščio skulptūra. Manoma, kad lankydamasis pilyje (ne mažiau 4 kartų), Vytautas čia ir apsistodavo, nes 4 ir 5 donžono aukštuose gyventa. Iš čia žvalgytasi po apylinkes... Jos gražios: vienoje pusėje Baltarusija, kitoje - Lietuva. Tačiau... atsisuki į Lietuvos pusę ir greta grožio pamatai tai, ko nenorėtum: apleistos sovietmečiu statytos kiaulių fermos, kurios, regis, nežavi nė vieno lankytojo žvilgsnio. Ir taip jau daugelį metų. Kažkodėl neatsiranda atsakingų už tai, kad šie niekam nereikalingi, o daugeliu atvejų pilies lankytojus atbaidantys statiniai išnyktų. Gal Vilniaus rajono savivaldybė pasirūpintų tuo: juk jai, matyt, priklauso šie „suvenyrai".

Dar užsuki į administracijos pastatą: jaukioje modernioje beveik 100 vietų salėje galima rengti konferencijas, parodas (2013 m. vyko Vilniaus regionų merųposėdis, rugsėjo 21-22 d. numatoma Istorijos rekonstrukcijos šventė, skirta XIV a., Derliaus nuėmimo šventė). Čia pat norėdamas ir suvenyrų įsigyti gali, kurių kaina nuo 0,8 Lt iki 280 Lt. Kiekvienam pagal kišenę!

Trys kompetentingai parengtos edukacinės programos - „Gotikinis miestelis", „Lietuvos pinigų istorija", „Senovės lietuvių religija" - laukia kiekvieno, norinčio pažinti viduramžius, gotikos stilių, architektūrą ir to laikotarpio žmones, pasaulio bei Lietuvos pinigų istoriją, senovės lietuvių religiją.

Jeigu jus domina didinga Lietuvos praeitis (o ji turėtų dominti: juk, kaip teigė Mažosios Lietuvos himno autorius Jurgis Zauerveinas: „Lietuviais esame mes gimę,/ Lietuviais turime ir būt!"), būtinai pasukite Medininkų link.

Su Trakų istorijos muziejaus Medininkų pilies skyriumi (Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.) galite susisiekti tel. (8 525) 05 595, el. paštas pasiteirauti j.lilis@medininkaipilis.lt. Visada su jumis maloniai bendraus skyriaus vedėjas tel. (8 696) 60 246, el. paštas d.zukauskas@medininkaipilis.lt.

Darbo laikas: balandį-spalį trečiadieniais-sekmadieniais 10-18 val.; lapkritį-kovą tomis pačiomis dienomis 10-17 val.

Bilietų kaina: 3 Lt - moksleiviams, studentams, senjorams, 6 Lt - suaugusiems, ekskursijų kaina (iki 25 žm.): 20 Lt - moksleiviams (lietuvių k.), 30 Lt - suaugusiems (lietuvių k.), 40 Lt - užsienio kalba (anglų k., rusų k.), edukacinių užsiėmimų (iki 20 žm.) trukmė 1 val.

Tiek mokėtina, o į pilies atstatymą įdėta 8 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, o kur dar kitos lėšos - irgi ne tūkstantinės...

Be abejo, prieš išeidamas pro tuos pačius tave įleidusius vartus, įrašysi savo atsiliepimus „Svečių knygoje". Jie, matyt, skambės panašiai kaip Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Arvydo Pociaus ir jo žmonos paliktas įrašas: „Didžiuojamės Lietuvos praeitimi. Didžiuojamės Lietuvos šiandienos piliečiais. Dėkui žmonėms, atstačiusiems Medininkų pilį" arba Gabrėnų - „Nuoširdžiai dėkojame, kad saugote ir tausojate garbingąją Lietuvos praeitį. Visa, ką matėme, skatina dar didesnę meilę mūsų brangiajai Tėvynei".

Daug lankytojų pasiekia Medininkus. Trakų istorijos muziejaus Medininkų skyriaus vadovo istoriko Donato Žukausko teigimu, kasmet daugiau nei 20 000 žmonių. Kodėl? Matyt, dėl to, kad pilies personalas kiekvieną sušildo ne tik savo žiniomis, bet ir gražiu lietuvišku (ir ne tik) žodžiu. Gaila tik, kad mažai žmonių užklysta iš Vakarų Lietuvos, Klaipėdos krašto. Regis, būtent jie turėtų veržtis į Rytų Lietuvos pažinimą.

Ir vis dėlto, išvykstantį lydi vedėjo Donato mintis: juk reikia lauko scenos, kurioje įvairūs renginiai vyktų, reikia, kad kultūros ministerija pagalvotų (ir ne tik pagalvotų) apie muziejaus darbuotojų atlyginimus, nes dabar absoliučiai daugumai skyriaus darbuotojų atlyginimus moka muziejus iš Trakų salos pilyje uždirbtų pinigų. Anot skyriaus vedėjo, „Viena pilis išlaiko kitą". Beje, muziejus sudarė galimybę įsidarbinti kai kuriems vietiniams tuo besidžiaugiantiems gyventojams...

Neskubi palikti šio Lietuvos istorijai svarbaus kampelio, nes dar aplankytinas juodo granito paminklas, pastatytas 2007 m. prie senosios Medininkų muitinės (architektai Algimantas Šarauskas ir Rimantas Buivydas) 1991 m. liepos 31-osios naktį nužudytiems muitininkams atminti. Septyni balto marmuro kryžiai primena klaikią tragediją. Užsuktina į ilgą laiką (net iki 2004 metų) aukščiausia Lietuvos vieta laikytiną Juozapinės kalną (aukštis 292,83 m virš Baltijos jūros lygio). 1990 m. liepos 6-ąją ant jo buvo pastatytas paminklinis akmuo Lietuvos karaliui Mindaugui. Ant iš Rudaminos atgabento 1,8 m aukščio šviesaus riedulio iškalta heraldinės lelijos formos karūna (skulpt. Pranas Murauskas) bei Mindaugo ženklas, karūnavimo data. 

Tiesa, pasirodo, kad aukščiausia Lietuvos vieta visai netoli buvusiosios: tai Aukštojo kalnas (aukštis 293,84 m virš Baltijos jūros lygio). Aukščiausiam Lietuvos taškui pažymėti sukurtas skulptorės Vilniaus dailės akademijos profesorės Dalios Matulaitės paminklas „Baltų Saulės ratas. Ugnies altorius", ant kurio iškalti įsimintini žodžiai, skirti Mindaugo vainikavimui: „Už ką meldeisi vainikavimo valandą? Kurie dievai laikė tave sūnumi ar dukra savo? Girdžiu skambėjimą varpų už savo gentį, už visą kraštą". Užkopę į stilingai įrengtą apžvalgos aikštelę, dar kartą pasigrožėsite gamtovaizdžiu ir galbūt į namus net grįžti nenorėsite.