2020 m. liepos 11 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

LŽS ir NŽKA pirmininkas

*print*

Archyvas :: Naujos tendencijos žiniasklaidoje: įvyko didysis virsmas spaudoje, nes iniciatyvą perėmė naujienų portalai

2016-10-02
 
Dainius Radzevičius

Dainius Radzevičius

 

Dainius Radzevičius

 

Šiuolaikinę Lietuvos žiniasklaidą apibūdinti vienu žodžiu labai sudėtinga, nes ji labai įvairi ir gausi. Mes turime daugiau kaip tūkstantį periodinių leidinių ir daug portalų Lietuvoje. Tiesa, nors žiniasklaida labai gausi bei įvairi, tačiau dažnai sekli...

Jau 2004 metais pastebėjau, kad įvyko didysis virsmas spaudoje: iniciatyvą perėmė naujienų portalai. Daugiau nei per 10 metų ši tendencija taip sustiprėjo, kad aš jau seniai internetinius portalus laikau tradicine žiniasklaida. Žmonėms ji tapo tradicinė bei kasdienė. Dalis spaudos, akivaizdžiai yra egzotiška, o ne tradiciška. Visa tai pakeitė ir pačią žurnalistiką.

Nors aš labai mėgstu radiją, man tai žiniasklaidos priemonė - numeris vienas. Mano rytai neatsiejami nuo spaudos vartymo ir kai kada skaitymo. Dienos metu mėgstu klausyti radijo ir paskaityti naujienų portalus. Televizorius ir televizija - šiandien juos suvokiu, kaip du skirtingus dalykus. Aš dažniau žiūriu televizorių kaip aparatą, nei televiziją - kaip programą. Pati žurnalistika pasitraukė iš televizijos, išimtis LRT ir kai kurie komerciniai kanalai. Iš esmės, naujienų portalai dabar sutraukia viską, ką galime turėti: pradedant fotoreportažu - kaip žanru, baigiant televiziniais reportažais, tiesiogine transliacija.

Pasinaudodami technologijomis portalai labai greitai užaugo. Džiaugiuosi, kaip jauni kolegos, dirbantys naujienų portaluose, subrendo ne pagal metus. Tuo, ką dabar daro kolegos, jų ambicijomis, entuziazmu ir jaunatviškumu aš didžiuojuosi. Mes, labai maža šalis su specifine, nedidele kalbos auditorija, turim neįsivaizduojamą kiekį žiniasklaidos. Gaila, ne visada kokybiškos žurnalistikos.

Daugiau nei 20 metų praėjo nuo to laiko, žiniasklaidos įvairovė padidėjo, bet visuomenė tapo labai susiskaldžiusi bei fragmentuota. Skaitytojas Vilkaviškyje ar Vilniuje tikrai skiriasi. Net ir Vilniaus Antakalnio, Tarandės ar Senamiesčio gyventojai yra skirtingi. Tačiau dažniausiai požiūris į žiniasklaidą yra kritiškas. Mane tai džiugina, nes žiniasklaidos atveju žmonės tapo gerokai kritiškesni nei prieš 20 ar 10 metų. Tai rodo, kad mes patys elgiamės šiek tiek adekvačiau ir sveikiau.

Deja, liūdina statistika ir „TNS" tyrimai, kurie rodo, kad didelė dalis lietuvių, nors ir vartoja žiniasklaidą, tačiau apsiriboja tik keliais arba išvis tik vienu televizijos kanalu. Žmonės neišnaudoja įvairovės, kurią jiems siūlo.

Kritiškas požiūris į žiniasklaidą - gerai, bet nekritiškas atskirų šaltinių vartojimas pagal principą myliu arba nemyliu, sukelia dvigubą jausmą. Nuvažiavęs į tam tikras vietoves klausiu žmonių, kokius laikraščius prenumeruoja. Ką skaitote? Jie šypsosi. Lietuvoje daugiau kaip tūkstantis leidinių, o jie sako, kad nėra ką skaityti. Tą patį sako ir apie portalus, kad neva nėra ką skaityti, bet per dieną jie ištransliuoja šimtus žinučių, naujienų ir pranešimų.

Žmonės dažnai skaito vien antraštes. Jų požiūris į žiniasklaidą - vartotojiškas. Tinka palyginimas - apsipirkimas prekybos centre: paklaikusiomis akimis apibėgi, prisiperki, ko reikia ir ko nereikia, tai reiškia prisiskaitai, ko reikia ir ko nereikia. Dažniausiai - ko nereikia, kas gražiai atrodo, kas labiausiai išreklamuota - serialas, laida ar žurnalistas. Prieš 20 metų mes turėjome žmonių, kurie gyveno pagal „Respubliką" arba „Lietuvos rytą", o šiandieną turime žmonių, kurie gyvena pagal Andrių Užkalnį, Andrių Tapiną arba Rimvydą Valatką. Nesakau, kad tie žmonės komentuoja labai vienpusiškai, tačiau kiekvienas turi savo pasaulėžiūrą. Tai, kad kurio nors apžvalgininko pasaulėžiūra tampa esmine, vienintele, kelia prieštaringus jausmus apie mūsų auditorijos adekvatumą.

Visuomenės požiūris į žurnalisto profesiją bendrine prasme visiškai neteisingas. Mano įsitikinimu, daugelis žmonių nesuvokia žurnalistikos vertės ir prasmės, o į žurnalistus žiūri per savo kai kurių poreikių ir požiūrių prizmę. Jei žurnalistas tų poreikių neatitinka, jis arba ignoruojamas, arba ant jo pykstama. Žmonės nesupranta žurnalisto kaip žinių teikėjo, diskusijų moderatoriaus ir įvairius požiūrius atspindinčio žmogaus.

Žurnalistas gali būti ir subjektyvus, ir objektyvus, priklausomai nuo aplinkybių, tačiau nevalia pamiršti etikos. Jei manęs klaustų, kas padorumo skalėje sąžiningesni su savimi ir savo auditorija, politikai ar žurnalistai? Sakyčiau, kad tik žurnalistai. Žurnalistai ar verslininkai? Žurnalistai. Teisininkai ar žurnalistai? Tai vienareikšmiškai - žurnalistai. Daugelis vartotojų nėra susipažinę su etikos standartais, ir žmonių neraštingumas žiniasklaidoje kenkia žurnalistų bendruomenei.

Deja, šiandieną žurnalistų vietą visuomenei informuoti yra užėmę kitų profesijų žmonės. Garsiems, įdomiems žmonėms dažnai suteikiamos žurnalisto galios, vaidmenys. Šiandieną tikriausiai nemažai daliai visuomenės „KK2" ar „Dviračio žinios" yra labiau žinios negu žinių laidos. Deja, nesirinkdami to, žmonės pseudo žurnalistinius produktus vartoja kaip žurnalistiką.

Gaila, kad žmonės savo akyje dažnai nemato rąstų, bet mato net menkiausią žurnalisto klaidą. Žinoma, kažkuria prasme tai gerai, nes žurnalistams neleidžiama užmigti ant laurų.

 

Rubrika LŽS ir NŽKA pirmininkas yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-01-01 10:32
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media