LŽS ir NŽKA pirmininkas

Šį kartą pokalbiui buvo pakviestas Aurimas Kamantauskas, kuris šiemet nusprendė įkurti Youtube platformoje pokalbių kanalą „Kamantinėjimai".

Šį kartą laidoje „Žurnalistų namai" kalbamės su Žurnalistų etikos inspektore Gražina Ramanauskaite, kuri jau antrą kadenciją dirba šiose pareigose ir nuolat aiškinasi, kokioms būtomis ar nebūtomis nuodėmėmis kaltinami Lietuvos žurnalistai ir redakcijos.

Brangstant popieriui, spaustuvių paslaugoms ir augant spaudos leidinių platinimo išlaidoms, leidėjai ieško įvairių sprendimų, kaip neprarasti nuolatinių savo prenumeratorių ir skaitytojų, o kartu išlikti konkurencingiems kiek nelygioje kovoje su internetine spauda.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos žurnalistų sąjunga skelbia kūrybinį konkursą žurnalistams „Organų donorystei – taip!“. Konkurso metu bus vertinamos publikacijos, reportažai ir nuotraukos sukurtos nuo 2022 metų gegužės 1 dienos iki tų pačių metų rugsėjo 20 d.

„Žurnalistų namų“ laidoje svečiuojasi ir savo įžvalgomis apie aktualias temas dalinasi psichologas Ramūnas Jukna, kuris dėsto Panevėžio kolegijoje ir yra Panevėžio evangelinės bažnyčios pastorius.

Lietuvos valstybė jau atšventė savo gyvavimo tūkstantmetį, o štai lietuvių kalba kaip valstybinė kalba skaičiuoja vos kiek daugiau nei penkis dešimtmečius. Ar tai jau yra rimtas pretekstas švęsti Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną? Su Lietuvių kalbos komisijos pirmininku A. Antanaičiu diskutuojame ir šia tema.

Šią savaitę ypatingai smagu buvo susitikti Vilniuje ir pabendrauti su kolegomis, kurie vadovauja nepriklausomoms žurnalistų organizacijoms Rusijoje ir Baltarusijoje - tai Sofia Rusova (София Русова) ir Andrejus Bastunec‘as (Андрэй Бастунец).

Liepos 22 dieną viename Lietuvos leidinyje pasirodė išskirtinis Baltarusijos režimo sulaikyto ir šiuo metu namų arešto prižiūrimo žurnalisto ir visuomenininko Romano Protasevičiaus interviu. Kritiškai mąstantys skaitytojai bei žiūrovai gali aiškiau suprasti šio interviu paėmimo ir skelbimo aplinkybes, dėl kurių objektyviai ir adekvačiai vertinti turinį gali tik įvertindamas esminę sąlygą – interviu davęs žurnalistas nėra laisvas savo pasirinkimuose.

Šiandien galime švęsti tarptautinę radijo dieną ir džiaugtis visomis galimybėmis, kurias suteikia unikali jau daugiau nei šimtą metų naudojama radijo technologija. Tai šventė, kuri yra ir demokratijos šventė. Nes šiomis dienomis bene vienintelis radijas galėtų vadintis iš tiesų labai demokratiška žiniasklaidos priemone - čia žmonės kalbasi ir čia jie gali klausytis vieni kitų. Nesvarbu, kaip tu atrodai, svarbu, ką tu sakai.

1945 metų gruodžio 21 dieną savo kelią pradėjusi šiandieninė Gargžduose įsikūrusi „Banga“ ir jos redaktoriai ar žurnalistai yra matę įvairiausių istorinių bangų, socialinių lūžių, ekonominių pakilimų ir nuosmukių, persitvarkymų ir atgimimų. Nuo spausdinto žodžio „Bangoje“ iki skaitmeninio formato garzdai.lt – tokį kelią jau nukeliavo ir dar nežada sustoti „Bangos“ redakcija.

Ar kada atkreipėte dėmesį, kiek dažnai ir dėl kokių motyvų viešoje erdvėje žurnalistai (ir ne tik jie) dėl įvairių gyvenimo nelaimių, sudėtingų situacijų ar problemų ieško KALTŲ ir ATSAKINGŲ žmonių arba institucijų ? Ir ar teko kada susimąstyti, kodėl klausimas „kas kaltas ir kokia turi būti atsakomybė?“ dažniausiai baigiasi paprastais ir net supaprastintais atsakymais apie būtinybę griežtinti atsakomybę ir kuo griežčiau nubausti „kaltininką“? Girdžiu tai taip dažnai ir net per dažnai.

Pavasarį Lietuvos žurnalistų sąjunga Valdovų rūmuose atšventė savo 90 metų jubiliejų. Buvo nutarta atostogų metu šią datą paminėti prasminga kelione, kuri prilygtų ekspedicijai. Pasirinkta buvo Vakarų Ukraina, kurioje išlikęs gausus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas ir daugeliui žurnalistų tai bus tarsi gyvoji istorijos pamoka, leidžianti pamatyti paminklus ir juos supančią aplinką.

Aiškėja vis daugiau detalių dėl praėjusią savaitę iš naujienų portalo „15min.lt“ Tyrimų skyriaus atleisto žurnalisto Šarūno Černiausko veiklos ir santykių su Dariumi Gudeliu, valdančiu viešųjų ryšių agentūrą. Iš to, ką jau žinome šiandien, galima daryti nemažai išvadų.

Gal ir ne visi pastebėjo balandžio pabaigoje naujienų portale lrytas.lt paskleistą garbaus teisininko, Vilnius Universiteto profesoriaus Egidijaus Šileikio komentarą „Apie LRT kluptelėjimą ir (ne)objektyvų požiūrį į kandidatus“. Savo tekste žinomas teisininkas trumpai mums paaiškino, kaip jis supranta terminus tolerancija, visuomeninis transliuotojas ir net žurnalistika.

Lietuvos žurnalistų sąjungos Taryba įkūrė Žurnalistų teisių gynimo ir stebėsenos komitetą, kuris jau ragina žurnalistus fiksuoti bei pranešti apie kiekvieną jų teisių pažeidimą, kuomet nepagrįstai ribojama teisė rinkti ir skleisti informaciją, nepagrįstai persekiojama už kritiką, spaudžiama atskleisti informacijos šaltinius ir panašiai. Visi žurnalistų teisių pažeidimų atvejai bus fiksuojami, viešinami ir ieškomi efektyviausių sprendimo būdų – teisinė gynyba, teisės aktų keitimo siūlymai ir kitos priemonės. Pranešti apie pažeidimus galima elektroniniu paštu manoteises@lzs.lt

Mieli kolegos, praėjusiame kovo mėnesio LŽS Valdybos posėdyje nutarėme įkurti Žurnalistų teisių gynimo ir stebėsenos komitetą. Būtų gerai, jei jau balandį toks komitetas galėtų pradėti veiklą. Nusprendėme, kad komitete galėtų dirbti bent septyni kolegos.Taip pat, kaip žinia, esame įkūrę ir dar du komitetus - Bendradarbiavimo ir kolektyvinio atstovavimo komitetas ir Profesinio meistriškumo komitetas. Jiems taip pat reikia kandidatų.

Dabar jūs tikrai jaučiasi, kad prasidėjo Mūsų šventiniai-proginiai metai. Apie tai sužinojo daugybė žmonių, kurie iš mūsų bendruomenės tikisi labiai daug. Todėl turėdami tokį stiprų kūrybinį ir entuziazmo pilną užtaisą šiemet galėsime daug kartų taikliai iššauti. Ir pataikyti į dešimtuką.