LŽS ir NŽKA pirmininkas

59 nacionaliniai debatai su kandidatais į Seimą net ir atokiausiose apygardose. 17 žymiausių Lietuvos žurnalistų iš visų žiniasklaidos priemonių juos moderuos. Be honoraro, tiesiog skirdami savo laiką, nes tai svarbu.

Lietuvoje (tą žinau iš savo patirties darbo redakcijose) dažnas darbdavys, kuriam sunku dirbti pelningai (dėl objektyvių ir ypač subjektyvių priežasčių), savo pelną uždirba atimdamas socialines garantijas iš samdomo darbuotojo, pagal nutylėjimą ar net ir atvirai liepdami dirbti daugiau nei numato įstatymai mokant mažiau nei numato įstatymai. Tai ypač gerai žino žurnalistai, kurie jau žino tą „liberalizavimą“ darbo santykių jau daugiau nei dvidešimt metų – daugybę metų vietoje darbo santykių jie buvo ir tebėra priversti dirbti pagal autorines sutartis (ilgą laiką net pagal žodines), verslo liudijimus ir kitas teisines formas, kurios iš esmės maskavo realius darbo santykius. dabar tie žmonės neturi nei teisės į normalias pensijas, neturėjo ir normalaus socialinio draudimo ligos atveju, vaiko auginimo atostogų metu.

Šiandien jau žinoma mažiausiai dvi dideles žiniasklaidos kompanijas, kurių vadovai ar esminius sprendimus priimantys asmenys minimi nusikaltimų tyrimuose – tai R. Kurlianskis ir G. Vainauskas. Viešai aptariant sudėtingus ir, matyt, labai rimtus nusikaltimus kol kas turime tik tarpinius teisinės sistemos rezultatus ir labai daug nepatikrintos informacijos viešoje erdvėje.

Šiandien gerai žinoma tarptautinė organizacija Reporteriai be sienų (Reporters Without Borders) paskelbė savo kasmetinį darytą tyrimą apie žiniasklaidos laisvę Pasaulyje. Bendra išvada nėra džiuginanti – valdžios ir privačių interesų spaudžiamos redakcijos ir žurnalistai vadinamajame informacijos amžiuje turi iš principo mažiau laisvės. Lietuva pagal tą tyrimą priklauso laisvų šalių kategorijai, nors formaliai kartu su Estija smuktelėjo reitinge keturiomis pozicijomis žemyn.

Vakar (IV. 14) Seimas pasigyrė, kad įtvirtino atsakomybę už teismo bylos medžiagos atskleidimą. Tačiau Seimo pranešime spaudai nutylima apie tikrąsias tokios „atsakomybės“ pasekmes – siekiama „prevenciškai“ gąsdinti bausmėmis viešai skaudžias problemas viešinančius žurnalistus ir jų informacijos šaltinius. Jau dabar aiški, kad tos pataisos tyliai negalės būti įgyvendinamos. Galima tik retoriškai klausti, kodėl apie pensijų didinimą politikai šaukia garsiai, o apie naujų kriminalinių bausmių įvedimą jokio pasigyrimo? Taip kaip formaliai skambėjo Seimo pranešimas.

Rusakalbiai „troliai“ ir jų valdomi portalai jau kelias dienas intensyviai platina gana populiarią žinutę, neva aš esu LRT Lituanica korespondentas ir kovo pradžioje ėmiau interviu iš kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trampo. Išskirtinis faktas yra ne pats interviu ir jo išgalvotas autorius, o tai, jog tokiame melagingame pranešime D. Trampui įdedamos išgalvotos frazės apie Baltijos šalių perkėlimą į Afriką.

Šiandien (2016 03 16) naujienų portale delfi.lt Andrius Užkalnis parašė, kad žodžio laisvei Lietuvoje kilo pavojus vien dėl to, jog vasario 29 dieną žiniasklaidos priemones ir žurnalistus vienijančios organizacijos priėmė naują Visuomenės informavimo kodeksą. Tame kodekso svarstyme ir jo priėmime dalyvavau ir aš. A. Užkalnio tekste radau nemažai faktinių klaidų, kurios paremtos autoriaus baimėmis

Šį rytą diskutuodami su viena žurnaliste apie „situaciją su „Lietuvos ryto“ leidėju Gedvydu Vainausku“, patys sau kėlėme klausimus, kokia turi būti žurnalistų bendruomenės reakcija. Lietuvos žurnalistų sąjunga jau nusprendė kovo 5 dieną Valdybos posėdyje aptarti visus žinomas faktus ir pagal juos priimti sprendimą. Gal viešą laišką, gal dar kažką.

Jau kurį laiką stebiuosi, kad nacionalinis dienraštis „Lietuvos žinios“ neturi kriminalų/nelaimių/teisėtvarkos skyriaus. Prisipažinsiu, kad beveik kasdien paimdamas šį laikraštį jaučiuosi keistai – juk daugybę metų žiniasklaida gyveno ryškiai eksponuodama kraują, smurtą ir aukas. O čia to nėra.

Jau vasario 29 dienos vakare Lietuvos žurnalistai turėtų turėti naują etikos kodeksą. Tą dieną Visuomenės informavimo etikos asociacija kviečia viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimą, kuriame bus tvirtinamas naujas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas.

Sąvokos „piliečių žurnalistika“ ir „pilietinė žurnalistika“ skiriasi. Ir labai. Be to, jos kartais painiojamos ir tai klaidina žmones.

Daugelis skaitytojų, žiūrovų ir klausytojų jau seniai pripratę ir prie rubrikų “Kriminalai”. Man ši rubrika dažniausiai atrodo kvailai skambanti, neprofesionaliai parengta ir nepagrįstai demonizuojanti žmones, kurie viso labo tapo nelaimės dalyviais.

Gruodžio 1 dieną Visuomenės informavimo etikos asociacija pakvietė į pasitarimą-diskusiją dėl kuriamo Visuomenės informavimo etikos kodekso. VDU profesorės Audronės Nugaraitės vadovaujama darbo grupė iš suinteresuotųjų organizacijų jau yra surinkusi pirmines pastabas dėl naujo etikos kodekso. Tačiau tikros diskusijos tik prasideda.

Mieli kolegos, šiandien atėjo Kultūros ministerijos patvirtinimas, kad turime du naujus meno kūrėjus, kurie yra ir NŽKA nariai – tai Ginas Dabašinskas ir Jolanta Beniušytė. Patvirtinmo raštai yra Žurnalistų namuose. Sveikiname kolegas ir mūsų organizaciją su sėkminga plėtra.

Tad šiandien yra man akivaizdus tik vienas faktas – mūsų žiniasklaida ir žurnalistai dar pernelyg mažai kritikuoja valdžią. Juk situacija iš esmės nesikeičia – nepakeičiami susikompromitavę politikai, o patys keistis jei jau nenori ir nerodo jokio noro tai daryti.

Jau keleri metai Lietuvos medijose bujoja reiškinys, kuris vadinamas Turinio rinkodara. Toks turinys vadinamas kokybiniu turiniu, tačiau ta kokybė nėra tolygi kokybiškai žurnalistikai.

Viešėdamas Austrijoje su malonumu internete žiūrėjau kolegos Aurimo Perednio naują laidą “Nesuklaidinami“. Nuo šiol ji Žinių radijo eteryje bus transliuojama kiekvieną antradienį 10 val., o šeštadieniais A. Perednis žadėjo kalbinti ir užsienio žurnalistus, gyvenančius Lietuvoje.