LŽS ir NŽKA pirmininkas

Šiandien (kovo 17 d.) – red.) jau paaiškėjo, kodėl ilgą laiką kaip žmogaus teisių gynėja dirbusi, o šiuo metu seimo nare išrinkta Dovilė Šakalienė įregistravo spaudos laisves ir teises nepagrįstai varžančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas.Tai padaryta tik todėl kad trys Seimo nariai nori daugiau gerų žinių (ši sąvoka dar nereglamentuota) ir pozityvių naujienų žiniasklaidoje.

Šeštadienį (2017.02.25) lrytas.lt paskelbė gyventojų apklausos duomenis, pagal kuriuos žiniasklaida pasitiki beveik 40 proc., o nepasitiki beveik 30 proc. gyventojų. Daug ką stebina didėjantis nepasitikinčiųjų žiniasklaida žmonių skaičius. O mane vis dar stebina toks didelis pasitikinčiųjų ja kiekis.

Mieli bičiuliai ir bendražygiai,žurnalistų bendruomenei šie metai buvo įdomūs, sunkūs, buvo atradimų ir intrigų, buvo valdžios spaudimo ir ne viskas mums patiems pavyko. Bet visi Jūs stengėtės ir bandėte, ieškojote ir tikėjotės. O bendros pastangos visada yra pastebimos. Šiemet visų Jūsų indėlis į mūsų sąjungos veiklą buvo labai svarbus. Mūsų solidarumas ir kolegiška parama padėjo sutelkti kolegas įvairiose Lietuvos vietose. Ačiū Jums už naujas idėjas ir iniciatyvas. Kitais metais jos bus labai svarbios mūsų darbuose. Todėl nuoširdžiai dėkodamas visiems Jums ir kiekvienam asmeniškai, linkiu jaukių ir šiltų, ramių ir paslaptingų švenčių. Džiaugsmo ir sveikatos. Dainius

Šakių meras atsiėmė savo skundą, kuriuo prašė Šakių apylinkės teismą iškelti baudžiamąją bylą žurnalistei Giedrimei Didžiapetrienei už jos viešame laiške dėl grėsmių žodžio laisvei Šakiuose išsakytą kritiką ir merui. Taikus susitarimas reiškia, kad byla baigta.

spalio 31 d. 16. 30 val. Šakių meras ėmėsi keršyti žurnalistams už jo kritiką. Iškėlė baudžiamąją bylą už šmeižtą jį kritikavusiai žurnalistei Giedrimei Didžiapetrienei. Šiandien turėjo būti taikinamasis posėdis. Atvažiavome. Dalyvavome. Meras irgi atėjo. Jo advokatas nesiteikė atvykti ir pats meras prisipažino, kad be advokato net taikytis negali. Taip sakant, užpulti gali, o taikytis nemoka. Ir tai yra politikas. Tad kitas susitikimas teisme vyks gruodžio 1 dieną.

Kartais man kyla natūralus klausimas, kodėl politikai lenda į tokias erdves ir tokia forma, jog mažų mažiausiai burnoje jauti kartų prieskonį. Štai yra toks žurnalas „Rambynas“.

Šiandien (10.20 – red.) kolega Vladimiras Laučius portale delfi.lt viešai klausė, kas yra svarbiau – tiesa ar nešališkumas? Panašu, kad klausimas buvo skirtas vertinantiems žurnalistus ir jų elgesį. Šių dviejų sąvokų teorinis prieštaravimas pasirinktas, matyt, ne be reikalo.

Kolega Edmundas Jakilaitis savo Facebook profilyje pasidalino nuotrauka ir įrašu apie jo vakarinius pasivaikščiojimus su viena kandidate į Seimą vienoje rinkimų apygardoje. Jis neslepia, kad nors ir mažai pažįsta šią politikę, bet agituoja žmones balsuoti už ją tik dėl vienos priežasties – kad nepatektų į Seimą kitas kandidatas. Šį komentarą mane paskatino parašyti jau senokai skaitytas ir bemaž prieš dešimtmetį rašytas komentaras apie žurnalistų santykį su politiniais rinkimai, balsavimu rinkimuose bei parama politikams.

Šiandien (10.18 – red.) perskaičiau kolegų iš „Tauragės kurjerio“ straipsnį apie tai, kad „Tauragės žinių“ redakciją žurnalistė paliko dėl cenzūros. Prisipažinsiu, kad šis atvejis dar kartą labai nuvylė, nes dar 2012 metų gruodį būtent šis leidinys skambiai paskelbė savo veiklos pradžią. Sveikinau juos su tuo. Savo pagrindiniu principu buvo deklaruota žurnalistika be cenzūros. Tai negi ir vėl tik deklaracijos svarbios?

Jau 2004 metais pastebėjau, kad įvyko didysis virsmas spaudoje: iniciatyvą perėmė naujienų portalai. Daugiau nei per 10 metų ši tendencija taip sustiprėjo, kad aš jau seniai internetinius portalus laikau tradicine žiniasklaida. Žmonėms ji tapo tradicinė bei kasdienė. Dalis spaudos, akivaizdžiai yra egzotiška, o ne tradiciška. Visa tai pakeitė ir pačią žurnalistiką.

Kolegos iš Šakių „Valsčiaus“ redakcijos pranešė apie išskirtinį atvejį. Tiksliau, atvejis gal ir neišskirtinis, bet jų reakcija tikrai principinga ir svarbi – viešai paskelbė apie bandymus perimti laisvą spaudą ir sunaikinti nepriklausomą žurnalistiką.

Šiandien (rugsėjo 13 d.) 18 val. Jurbarke „Balsuok atsakingai“ rengia debatus su Jurbarko-Pagėgių rinkimų apygardos kandidatais į Seimą. Su malonumu moderuosiu diskusiją ir tikrai klausiu apie esmines idėjas dėl SODROS reformos, darbo santykių reguliavimo, švietimo ir kultūros sritis. Dar bus įdomu paklausinėti apie mokesčių reformas ir demografinę padėtį, emigraciją.

59 nacionaliniai debatai su kandidatais į Seimą net ir atokiausiose apygardose. 17 žymiausių Lietuvos žurnalistų iš visų žiniasklaidos priemonių juos moderuos. Be honoraro, tiesiog skirdami savo laiką, nes tai svarbu.

Lietuvoje (tą žinau iš savo patirties darbo redakcijose) dažnas darbdavys, kuriam sunku dirbti pelningai (dėl objektyvių ir ypač subjektyvių priežasčių), savo pelną uždirba atimdamas socialines garantijas iš samdomo darbuotojo, pagal nutylėjimą ar net ir atvirai liepdami dirbti daugiau nei numato įstatymai mokant mažiau nei numato įstatymai. Tai ypač gerai žino žurnalistai, kurie jau žino tą „liberalizavimą“ darbo santykių jau daugiau nei dvidešimt metų – daugybę metų vietoje darbo santykių jie buvo ir tebėra priversti dirbti pagal autorines sutartis (ilgą laiką net pagal žodines), verslo liudijimus ir kitas teisines formas, kurios iš esmės maskavo realius darbo santykius. dabar tie žmonės neturi nei teisės į normalias pensijas, neturėjo ir normalaus socialinio draudimo ligos atveju, vaiko auginimo atostogų metu.

Šiandien jau žinoma mažiausiai dvi dideles žiniasklaidos kompanijas, kurių vadovai ar esminius sprendimus priimantys asmenys minimi nusikaltimų tyrimuose – tai R. Kurlianskis ir G. Vainauskas. Viešai aptariant sudėtingus ir, matyt, labai rimtus nusikaltimus kol kas turime tik tarpinius teisinės sistemos rezultatus ir labai daug nepatikrintos informacijos viešoje erdvėje.

Šiandien gerai žinoma tarptautinė organizacija Reporteriai be sienų (Reporters Without Borders) paskelbė savo kasmetinį darytą tyrimą apie žiniasklaidos laisvę Pasaulyje. Bendra išvada nėra džiuginanti – valdžios ir privačių interesų spaudžiamos redakcijos ir žurnalistai vadinamajame informacijos amžiuje turi iš principo mažiau laisvės. Lietuva pagal tą tyrimą priklauso laisvų šalių kategorijai, nors formaliai kartu su Estija smuktelėjo reitinge keturiomis pozicijomis žemyn.

Vakar (IV. 14) Seimas pasigyrė, kad įtvirtino atsakomybę už teismo bylos medžiagos atskleidimą. Tačiau Seimo pranešime spaudai nutylima apie tikrąsias tokios „atsakomybės“ pasekmes – siekiama „prevenciškai“ gąsdinti bausmėmis viešai skaudžias problemas viešinančius žurnalistus ir jų informacijos šaltinius. Jau dabar aiški, kad tos pataisos tyliai negalės būti įgyvendinamos. Galima tik retoriškai klausti, kodėl apie pensijų didinimą politikai šaukia garsiai, o apie naujų kriminalinių bausmių įvedimą jokio pasigyrimo? Taip kaip formaliai skambėjo Seimo pranešimas.