2023 m. gruodžio 11 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

LŽS ir NŽKA pirmininkas

*print*

Archyvas :: Ar žurnalistų profesinė etika – grėsmė parodistams? Taip. Juokauju

2016-03-16
 
LŽS ir NŽKA pirmininkas Dainius Radzevičius

LŽS ir NŽKA pirmininkas Dainius Radzevičius

 

Dainius Radzevičius

Šiandien (2016 03 16) naujienų portale delfi.lt Andrius Užkalnis parašė, kad žodžio laisvei Lietuvoje kilo pavojus vien dėl to, jog vasario 29 dieną žiniasklaidos priemones ir žurnalistus vienijančios organizacijos priėmė naują Visuomenės informavimo kodeksą. Tame kodekso svarstyme ir jo priėmime dalyvavau ir aš.

A. Užkalnio tekste radau nemažai faktinių klaidų, kurios paremtos autoriaus baimėmis. Manau, kad beveik visos jos nepagrįstos jokiais faktiniais argumentais. Nors viešai iškeltos jos turi teisę į atsakymą.

Prisipažinsiu, kad man sunku veltis į polemiką su viešai pateiktomis kai kuriomis autoriaus baimėmis, kurios siejasi su menamomis davatkomis ar pragaro ratais.  Galėčiau patarti autoriui, jei jis bijo davatkų ar pragaro ratų, tuomet viešai paskelbtas tekstas apie baimes nepadės. Matyt tokiu atveju reikia rimtos kitokio specialisto pagalbos, dėl pragarų, matyt, gal net reikia ezoteriko pagalbos. Juokauju. Jei rimtai, tai pabandysiu atsakyti į kai kuriuos be jokios logikos suplaktus dalykus, kurie neturi nieko bendro su Visuomenės informavimo etikos komisija, kodeksu ar kodekso kūrėjais ar prižiūrėtojais. Štai vienas Andriaus Užkalnio prasimanymas:

„<...> kaip sovietiniais laikais, iš enciklopedijų puslapius lieps pjaustyti ir atsiųs pakaitinius puslapius įklijavimui. Juokiatės? Juokitės. Nerijos Putinaitės darbą jau paskelbė „antilietuvišku" ir „antivalstybiniu". Daugelis kitų autorių dar laukia savo eilės."

Visų pirma, nesu girdėjęs ir niekur neteko matyti, kad Visuomenės informavimo etikos asociacija norėtų turėti kokį planą  ar net turėtų teisinį pagrindą liepti plėšyti enciklopedijas ar juo labiau leipti ką nors įklijuoti. Beje, autorius galėtų paskaityti nors kartą atidžiai Visuomenės informavimo įstatymą, kuriame labai aiškiai pasakyta, kad uždrausti veikti bet kokiai žiniasklaidos priemonei ar riboti jos turinio skelbimą Lietuvoje gali tik teismas. Ir tik labai ribotais atvejais. Pvz., jei kurstoma tautinė rasinė ar kita nesantaika, kurstomas karas. Apie davatkas ir pragaro ratus nėra nė žodžio. Nerijos Putinaitės jokio straipsnio ar knygos niekas niekada iki šiol Visuomenės informavimo etikos komisijoje nėra nei svarstę, nei ką nors paskelbę „antilietuviškais". Knygų etikos komisija iš viso nesvarsto. Ne jos kompetencija.  Ar autorius Andrius Užkalnis savo tekstu viešai meluoja, klaidina žmones? Taip. Kodėl jis taip daro? Nežinau. Galiu tik spėti - arba tyčia, arba ne. Jei netyčia. Tada, matyt, rimtai nesidomėjo tema, apie kurią rašo. Jei tyčia, tada neturiu ką pridurti.

Radau ir dar vieną A. Užkalnio mintį:

„Jūsų žodžio laisvė, nuomonės laisvė ir Dievo jums duota teisė laisva valia pačiam reguliuoti savo žodžius yra užtikrinama tik vienu atveju: jei jūs esate anoniminis komentatorius ir absoliučiai niekam neįdomus."

Žodžio laisvė, visų pirma, Lietuvoje ir daugelyje demokratinių šalių, kuriose nėra jokios valstybinės religijos, užtikrinama ne Dievo, o įstatymų. Lietuvoje tai užtikrina Konstitucija ir kai kurie įstatymai. Tiesa, Konstitucijoje yra keli apribojimai ir žodžio laisvei. Jie susiję su draudimais šmeižti žmones, kurstyti nesantaiką. Ir Dievas čia niekuo dėtas - padorioje valstybėje ginamos ir užtikrinamos žmogaus teisės. Beje, teisę likti anonimu mums irgi garantuoja įstatymas. Bent jau iki tol kol nepažeidžiame įstatymų. Beje, savo žodžius mes turime patys reguliuoti. Nors teisinėje ir demokratinėje valstybėje iš tiesų viešą žodį reguliuoja įstatymai.

Dar Andrius Užkalnis rašė, kad parodistai bus baudžiami Visuomenės informavimo etikos komisijoje ir negalės juokauti. Ir vėl melas. Nes žurnalistų etikos normos kalba ne apie humoro ar parodijų vertinimą, o kito tipo turinį. Beje, net apie paranormalius reiškinius ir jų propagavimą etikos kodekse rašoma. Tik reikia atidžiai paskaityti, kas rašoma. Pramogauti šia tema tikrai galima.

Ir dar - žodžio laisvei etikos kodeksas niekaip negrasina. Jei kas nori rašyti neetiškai - prašome. Tik bus pripažįstamas neetišku. Nei į kalėjimą sodins, nei pinigais baus, nei uždraus rašyti. Prašome rašyti kaip rašęs. Jei kam norisi kitus žmones iš d.. ar š.. raidžių pravardžiuoti ar įžeidinėti, tuomet tai jau su žurnalisto etika iš viso nieko bendro neturi. Jei kas manys, kad taip buvo pažeista jo garbė ar orumas, tuomet galės Civilinio kodekso nustatyta tvarka ginti savo teisės teisme. Arba kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.

Kita vertus, kiekvienas turi teisę rašyti bet kokius komentarus, rimtus ar nelabai, argumentuotus ar niekinius apie grėsmes žodžio laisvei, net kai jokios grėsmės realiai nėra. Nes grėsmes mes galime tiesiog jausti. Ir tais jausmais galime dalintis. Net jei jų ir nėra. Vieni bijo Dievo, kiti Putino, treti pabėgėlių. Teisę bijoti turime visi.

P.S. Beje, Visuomenės informavimo etikos kodeksą priėmė ne keli žmonės ar davatkos, o asocijuotų žiniasklaidos organizacijų atstovai. Taip pat ir interneto. Juos tai įpareigoja padaryti įstatymas.

P.P.S. Įdomu būtų išgirsti autoriaus mintis, kokią profesinę etiką jis siūlo kitiems ir sau? 

 

Rubrika "LŽS ir NŽKA pirmininkas" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2016-06-30 12:49
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media