Naujos knygos, leidiniai

Vilniuje, kompozitoriaus, pianisto, profesoriaus Stasio Vainiūno namuose įvyko trečiadienio popietė. Džiaugiuosi iš autoriaus gavusi trečiąją darbštaus, nuolat spaudos puslapiuose skelbiančio publikacijas muzikologo Vaclovo Juodpusio knygą „Tai buvo... Muzikinės kultūros atspindžiai" (Vilnius: Lietuvos muzikų rėmimo fondas, 2021, 528 psl.). Kur galimą ją pavartyti? Tikrai - Mažvydo bibliotekoje. Trispalvės mūsų valstybinės vėliavos spalvos ženklina tris tomus, kuriuose nugulė reikšmingas muzikologo įdirbis Lietuvos muzikologijos baruose. Kitaip sakant, jo gyvenimo kasdiena - stebint, klausant, kruopščiai kaupiant faktus, renkant memorialinius ženklus, užrašant, organizuojant, propaguojant muzikos meną ir jos būtį žmonėse. Ačiū Jam už gražius mano darbų pastebėjimus.

Trečiasis tomas dedikuotas žmonai, buvusiai Tremtinių sąjungos narei, teisės mokslų daktarei, doc. Andai Ledai Dagytei-Juodpusienei (1940-1994) dedikuotas trečiasis tomas. Jame - žiupsnis atsiminimų, rašiniai apie lietuvių muzikos gyvenimo baruose pasišventusiai dirbusius žmones, lietuvių tautinio meno sklaidą, atsiliepimai apie naujus leidinius ir Amžinybėn išėjusius žmones. Jeigu V. Juodpusio sudaromas Muzikos kalendorius iki šiol suteikia rašančiajam galimybių pasitikslinti datas, biografijas, kitus gyvenimo faktus, tai šios trys knygos - parankinės kalbančiam apie naujųjų laikų muzikos funkcionavimą, kūrėjus, atlikėjus. Tai turtingi muzikos funkcionavimo mūsų visuomenėje atspindžiai, kurie išryškina ir sovietmečiu neminėtus JAV, kitose valstybėse gyvenusius, bet Lietuvos nepamiršusius muzikus su jiems būdingu Nepriklausomybės ilgesiu. Knygos vertingos ne tik muzikams, istorikams, bet ir žurnalistams, siekiantiems pasitikrinti žinias, faktus.

Būdamas neatsitiktinis muzikos funkcionavimo visuomenėje stebėtojas, Vaclovas geba suformuoti prasmingus vakarus niekada Kultūros tarybos neparemtuose Stasio Vainiūno namuose. Jų metu kaupiama ir gyvoji patirtis. Draug su ja į mūsų dėmesio erdvę atplūsta iš nebūties pakilę mirusieji. Ir ne tik šios knygos puslapiuose. V. Juodpusio pastangomis pasirodo įdomūs Išėjusiųjų palikimo objektai ar pakirbinamos institucijos, pamiršusios apie memorialinių vietų egzistavimą.

Su malonumu perskaičiau „Žiupsnelį atsiminimų", paskutiniajame dešimtmetyje publikuotus straipsnius apie veiklius, bet jau pamirštus Lietuvoje ir už jūrų marių gyvenusius pasišventėlius mūsų muzikus, išleistas visuomenei reikalingas, skaitomas knygas. Knygoje - vertinga V. Juodpusio kūrybinė biografija, susijusi su tautosaka. Taip pat daugybės anotacijų koncertų programėlėse, plokštelių viršeliuose, enciklopedijoms skirtų straipsnių apie muzikus, atskirus jų kūrinius suvestinė. „Žodžiai išėjusiems" - ne tik nusilenkimas jiems, bet ir svarbi medžiaga istorikams, visada galintiems pasikliauti kruopščiai Vaclovo fiksuotais jų gyvenimo faktais, datomis. O „(Ne)Pajuokavimai..." rodo Vaclovo pastebimą mūsų rašančiųjų dažną nedėmesingumą ar neatsakingumą...

Visa knyga, iliustracijų rinkiniai dvelkia meile Viekšnių kraštui, Lietuvai ir žmonėms.

Pakalbant apie knygą taip trumpai reikia pasakyti, kad jos leidimą parėmė Geros valios fondas, Lietuvos muzikų rėmimo fondas, Lietuvos kompozitorių sąjunga. Lietuvos kultūros tarybos „ekspertai" nutarė, kad autoriui pakaks trijų mėnesių stipendijos sudėlioti, suredaguoti ir atspausdinti 500 psl. Lietuvos kultūros istorijai reikalingą knygą.

Popietę stebėjęs Juodpusio brolis žurnalistas Apolinaras džiaugėsi Vaclovo darbštumu: „iki šiol sukasi kaip bitelė! Girdžiu vis tą patį sakinį: kai numirsiu - pailsėsiu."

Minėdami holokausto metines, jau kelintą kartą susirinkusieji varto video filmo puslapius, kaskart susipažindami su vis kitais žurnalisto Sauliaus Sondeckio filmo „Mūsiškiai žydai muzikai" herojais. Apie juos pasakoja profesorius Saulius Sondeckis, prisiminęs Lietuvoje gyvenusius talentingus muzikus. Puikią atmintį turėjusio profesoriaus pasakojimą papildė filmo autoriaus surinkta turtinga vizualinė medžiaga.