Naujos knygos, leidiniai

Jau visas mėnuo, kai vartau, skaitinėju, žaviuosi ir vėl vartau klaipėdiečio žurnalistų Antano Stanevičiaus nuostabų kūrinį - fotoknygą „Abipus tūkstantmečių slenksčio". Tarpininkaujant Irenai Stefanijai ir Virgaudui Šmaižiams ir su autoriaus autografu man, eiliniam buvusiam žurnalistui ir fotografui mėgėjui, ši neeilinė, netikėta, bet labai brangi dovana pastaruoju metu yra svarbiausias spausdintas kūrinys, prie kurio ir su kuriuo dažnai draugauju, kaip minėjau, vartau, skaitinėju, žaviuosi ir vėl vartau.

Ta pačia proga, neatitoldamas nuo įspūdžių, bet gerokai vėluodamas, pasveikinau fotoknygos autorių su garbingu jubiliejumi. Kaip kad skelbiama interneto platybėse, Antanas Stanevičius yra Poetas, Publicistas, Žurnalistas, Redaktorius, Fotografas... Mano nuoširdus palinkėjimas jam: tenespaudžia šie titulai pečių, paraginau ir toliau vaisingai ir kūrybingai dirbti: rašyti ir fotografuoti, redaguoti ir leisti gyveniman tokius brandžius kūrinius, kaip kad šis fotoalbumas-knyga „Abipus tūkstantmečių slenksčio".

Neturiu recenzento patirties, bet drįstu išsakyti šiokias tokias mintis, kurios kilo vartant ir skaitant kiekvieną puslapį iš tų 376. Stebiuosi ir vis negaliu atsistebėti autoriaus kruopštumu, darbštumu, toliaregiškumu: jaučiu, jog daugelį metų tarsi darbštuolė bitutė jis rinko fotokadus, tiksliai fiksavo metus, kas kada ir kur fotografuota. Be tokio planingumo, kruopštumo joks architektas nesuprojektuotų ir vaizduotėje nepastatytų tokio rūmo kaip šis - „Abipus tūkstantmečių slenksčio"! Esu jautrus, kai kalba eina apie gimines, artimuosius, savo šeimą, todėl itin maloniai nuteikė tai, kad Antanas Stanevičius pirmon vietin (net į albumo viršelį) iškėlėte artimiausią kūrybingą Stanevičių plejadą. Tai ypač vertinga dabar, kai tarp žmonių suvešėjo susvetimėjimo piktžolės, kai vaikaičiai neatsimena, net nežino senelių, prosenelių vardų, kilmės šaknų.

Visa kita fotoknygos medžiaga, mano supratimu, autoriaus labai gerai galvota, kruopščiai surikiuota, todėl vartant, skaitant iškyla ne tik Klaipėdos, bet tarsi visos mūsų brangios šalelės fotoportretas - ar tai būtų mūsų valstybė prie Baltijos, jos Nepriklausomybės atkūrimas, darbas ir mokslas, ar kultūra ir jos talentingiausieji darbininkai-kultūrininkai. Žodžiu, įdėmiai žvelgdami į Klaipėdą ir klaipėdiečius, fotoknygos skaitytojo akimis matome mūsų Lietuvą.

„Abipus tūkstantmečių slenksčio" - koks gražus, giliamintiškas ir labai daug pasakantis šio kūrinio pavadinimas! Kadangi ir aš esu dar iš ano tūkstantmečio, logiška suprasti jausmus, ką patiriu. Taigi ir tūkstantį kartų tariu autoriui AČIŪ už tą brangią dovaną ne tik man. Painkėjau Jam ir artimiesiems, taip pat kolegoms daug daug šviesių dienų, žydros padangės virš visos Lietuvos ir skaidrių minčių, kai šis itin kūrybingas žmogus vėl sėdės prie rašomojo stalo, kai rankose laikys fotoaparatą, kai pasijus palaimingose poilsio valandėlėse.