Vytautas Žeimantas
Dienos šviesą išvydo neeilinė knyga - ilgoku, bet tuo pačiu ir daug ką pasakančiu pavadinimu "Atkurto Lietuvos tautinio olimpinio komiteto 30 metų (1988 - 2018) jubiliejus kolekcininkų žvilgsniu". Sukaktines datas priimta įprasminti įvairiai, taip pat ir knygomis apie nuveiktus darbus. Šį kartą pasielgta kitaip - išėjo jubiliejinis leidinys ne apie Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) pasiekimus, atkūrimo istoriją, bet apie tai, kas lydi civilizuotame pasaulyje aktyviai ir produktyviai dirbantį derinį, koks yra LTOK.
"Galime drąsiai teigti, jog nėra nė vieno 1988-2018 m. LTOK surengto renginio ar dalyvavimo tarptautiniuose renginiuose, kuris nebūtų įamžintas faleristikos eksponatuose, filatelijoje, numizmatikoje ar LTOK lei-diniuose. LTOK medaliai, prizai, ženkleliai gaminami ir įteikiami renginių laureatams bei dalyviams, svečiams. Taip pat formavosi ir tradicijos: prieš kiekvienas olimpines žaidynes Lietuvos olimpiečiams iškilmingai įteikiami Lietuvos olimpinės rinktinės nario ženkleliai. Kartu tai yra patriotiškumo ugdymas bei auklėjamasis elementas", - knygos pratarmėje rašo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Taip, LTOK darbas jau seniai peraugo vien tik sporto, olimpinio judėjimo ribas, jo įtaka reiškiasi ir švietime, moksle, kultūroje, žmonių gyvensenoje, ir reiškiasi jau nacionaliniu lygmeniu. Olimpizmas įtraukia į savo veiklą ne tik sporto žmones, bet ir menininkus, knygų, monetų, pašto ženklų, kitko kūrėjus, todėl šį veikla suteikia daug džiugių akimirkų ir kolekcininkams, kurie šioje knygoje pirmą kartą pateikė pilnus savo kolekcijų, susijusių su LTOK, rinkinius. Todėl ir teigiu, kad ši knyga neeilinė, tokių reta. Todėl manau, kad ir ji pati greitai taps bukinistų geidžiamu leidiniu.
Knygą išleido LTOK ir Lietuvos olimpinė kolekcininkų asociacija (LOKA). Pastaroji buvo įkurta 2001 metais, praėjus po LTOK atkūrimo net 13 metų. Tiek turėjo praeiti laiko, kol išaugęs olimpinių kolekcionierių būrys subrendo įkurti asociaciją.
"Dabar mūsų nariai kolekcionuoja su olimpinėmis žaidynėmis ir olimpinėmis sporto šakomis susijusią atributiką. Asociacijai priklauso pačių įvairiausių profesijų žmonės, kuriuos vienija didelė aistra sportui ir kolekcionavimui. LOKA nariai propaguoja olimpinius idealus, populiarina ir skatina domėjimąsi olimpine faleristika, numizmatika ir kita kolekcionavimo medžiaga ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, - teigia Lietuvo olimpinės kolekcininkų asociacijos prezidentas Juozas Širvinskas. - Be to, minint LTOK jubiliejų, olimpinis kolekcionavimas įgauna ypatingą prasmę ir svarbą. Kolekcininkai tampa visos olimpinės šeimos dalimi".
Leidėjai knygą skiria Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir LTOK atkūrimo 30-mečiui. Per šiuos tris dešimtmečius dalyvauta visose surengtose OŽ, pasiekta daug gražių pergalių, iškovojimų, suorganizuota įvairių renginių Lietuvos miestuose. Buvo sukūrta ir, prisitaikant prie šių dienų tendencijų bei tradicijų, ištobulinta LTOK apdovanojimų sistema, kitų pagarbos ženklų ir žymių visuma. Todėl knygos sudarytojams Kęstučiui Skeriui, Algimantui Gudiškiui, Rimantui Džiautui ir Jonui Načiūnui atsirado galimybė pirmą kartą suklasifikuoti visa tai, kas buvo aplinkui LTOK veiklą ir ją pademonstruoti. Manau, ši knyga padės mums ne tik pajusti šios veiklos išsamų vaizdą, sužinoti kokiais apdovanojimais pagerbiami labiausiai nusipelnę Lietuvos olimpiniam sąjūdžiui asmenys, bet ir suprasti, įvertinti mados tendencijas, autorių ir gamintojų profesionalumą, meniškumą. Visą apimančiam vizualiniam pajautimui čia talkins dizainerės Neringos Kartanaitės subtilus ir tuo pačiu gana prabangus knygos maketavimas, fotografų Saulio Zakarkos ir K. Skerio padarytos spalvotos fotografijos ir gera poligrafijos kokybė. O lygiagrečiai skelbiamas tekstas anglų kalba (vertėja Rasa Salatkienė) padarys knygą suprantamą ir užsieniečiams.
Knygos leidėjai surinktą medžiagą padalino į penkis skyrius. Pirmame pateikti LTOK apdovanojimai, skirti sportininkams, treneriams, kūno kultūros ir sporto specialistams, organizatoriams, rėmėjams, Lietuvos Respublikos vadovams ir užsienio svečiams, Lietuvos olimpiniam sąjūdžiui nusipelnusiems žmonėms pagerbti ir paskatinti.
Knyga pradedama LTOK garbės ženklu. Tai vienas pirmųjų LTOK apdovanojimų, įsteigtų 1994 metais. Juo jau yra apdovanoti 58 asmenys. Suprantama, kyla klausimas, kodėl šis apdovanojimas taip pavadintas, kam buvo pirmajam jis buvo įteiktas. Pasak tuometinio LTOK prezidento Artūro Poviliūno, aktyvėjant ir plečiantis veiklai, kilo būtinybė sukurti ir LTOK apdovanojimus. Norintiems šį apdovanojimą pavadinti ordinu ar medaliu, tuomet buvo atsakyta, kad tai ne mūsų kompetencijos klausimas. Todėl buvo pasirintas pavadinimas - Garbės ženklas. O pirmasis, kuriam buvo įteiktas šis garbingas apdovanojimas buvo Latvijos olimpinio komiteto prezidentas Vilnis Baltinis.
Šiame skyriuje aprašyti ir kiti garbingi apdovanojimai - "Olimpiniai žiedai", "Olimpinė žvaiždė", prizai "Pergalė", "Citius, altius, fortius", ženklai "Už nuopelnus", sudėti ir vėliau pasirodę medaliai, sukurti įvairių LTOK sukakčių proga.
Įdomus ir skyrius "Lietuvos banko proginės monetos skirtos olimpinėms žaidynėms". Jis prasideda 1996 metais išleista moneta, skirta Atlantos OŽ, nors kai kurie kolekcionieriai turi dar seniau išleistų proginių olimpinių monetų. "Pirmąją, skirtą OŽ, proginė moneta buvo nukalta esant premjerui Adolfui Šleževičiui. Kalykla skubėjo, iš pradžiu nukalė tik kelias, pirmąją jau lipant trapu į lėktuvą, skrendantį į Lilehamerio žiemos OŽ, įteikė Lietuvos prezidentui Algirdui Brazauskui, - prisimena A. Poviliūnas. - Paaiškėjus, kad jos buvo nukaltos su broku, jų tiražavimas sustojo. Mano turėtą monetą atidaviau LTOK."
Skyriuje aprašyto šešios monetos. Jos visos sidabrinės, 50 litų, tik paskutinioji, skirta Rio de Žaneiro OŽ turėjo 20 eurų vertę. Monetų averse Lietuvos herbas Vytis, o reversai skirti įvairioms sporto šakoms. Prasideda, aišku, krepšiniu, vėliau disko metikas, dviratininkai,???? Pekine, būriuotojai, plaukikai. Monetos būdavo išleidžiamos prieš prasidedant OŽ, todėl jose yra ir mūsų pergalių įprasminimas ir, deja, atsipindi ir olimpinių vilčių trapumas.
Nemažą knygos dalį užima skyrius "Lietuvos pašto olimpiniai leidiniai". Jame pateikiami visi pašto ženklai, pirmos dienos vokai ir antspaudai, suvenyriniai lapai, kurie yra skirti olimpinėms vasaros ir žiemos žaidynėms, olimpinių žaidynių nugalėtojams ir prizininkams, jaunimo olimpinėms žaidynėms, LTOK 25-mečio progai.
Pirmieji Lietuvos pašto ženklai, skirti OŽ, buvo išleisti 1992 metais. Jie labiau, nei monetos, atspindi mūsų olimpiečių pergales, nes buvo leidžiami jau po įvykusių OŽ. Pirmuose pašto ženkluose, skirtuose vasaros OŽ, aišku, "karaliauja" krepšinis ir disko metikai. Vėliau atsiranda ženklų ir proginių vokų su dviratininkais, plaukikais, penkiakovininkais, irkluotojais, bėkikais, būriuotojais. Žiemos OŽ ženklai ir vokai buvo skirti dailiajam čiuožimui, slydininkams, biatlonui, bobslėjui, ledo rituliui, akmenslydžiui, čiuožimui, tai yra, sporto šakoms, iš kurių mes dar tikimės gražių pergalių..
Knyga baigama LTOK išleistomis knygomis. Čia pateikti pagrindiniai spausdintiniai leidiniai nuo 1992 iki 2018 metų. Galima tik pasidžiaugti, kad LTOK reguliariai leidžia knygas, vasaros ir žiemos olimpinių žaidynių tematika. Daug dėmesio skiriama Lietuvos olimpiečiams, sportininkų rengimui, sporto ir LTOK istorijai, sporto mokslui ir administravimui.
Ši knyga skirta plačiajai visuomenei. Ji patenkins skaitytojų lūkesčius.
Rubrika Naujos knygos, leidiniai yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.
Komentarai (1)