Archyvas :: Žurnalistas, rašytojas Algimantas Zurba: Buvo, buvo kaip nebuvo
Algimantas Zurba
Dainius Ručinskas
LŽS narys
Almanachas "Žurnalistika 2008"
Almanachas "Žurnalistika 2009"
Almanachas "Žurnalistika 2010"
Almanachas "Žurnalistika 2011"
Almanachas "Žurnalistika 2012"
Almanachas "Žurnalistika 2013" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2013" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2021" I dalis Almanachas "Žurnalistika 2021" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2022" I dalis
|
||||||||
Archyvas :: Žurnalistas, rašytojas Algimantas Zurba: Buvo, buvo kaip nebuvo2019-09-10 Algimantas Zurba Dainius Ručinskas
Sakoma, jeigu žmogus dažnai juokiasi, jam lengviau sekasi gyventi. Tai tvirtina ir kolegos, LŽS nario, leidyklos "Źuvėdra" vadovo Stasio Lipskio išleista Algimanto Zurbos knyga "Buvo, buvo, kaip nebuvo!..Joje užfiksuoti linksmi ir graudūs rašytojų nuotykiai gyvenime. Grupė literatų dar 1955 metais buvo sumanę išleisti smagų leidinį "Rašytojai apie rašytojus". Tai turėjo būti epigramų, įvairių humoristinių vaizdelių, anedoktinių situacijų rinkinys, kuriame atsispindėtų tarybiniais metais populiarių literatūros vakarų nuotykiai, taip pat tragikomiškos situacijos, lydėjusios rašytojų keliones ar bendravimą su visuomene. Tačiau sumanymas taip ir nebuvo įvykdytas. Gal išblėso entuziazmas, gal neatsirado leidėjų. Tik Algimantas Zurba iškart ėmėsi darbo ir sudarė pažadėtą anekdotinių situacijų, jumoristinių vaizdelių iš įvairių literatūros vakarų ar kelionių rinkinuką. Sąlyginai ji buvo pavadinęs Trupiniais. Po rašytojo mirties našlė Laima Zurbienė sutiko, kad šis unikalus rankraštis išvystų dienos šviesą ir atidavė "Žuvėdros" leidyklai. Rašytojo įžangos źodžiose rašoma: "Labai nuoširdžiai paprašysiu, kad neįsižeistų anapilin išėjusiųjų artipmieji - viskas , kas čia pažerta apie kolegas, žodis, žodin autoriaus girdėta, matyta, įsiminta... Daugelis miniatiūrų praplečia požiūrį į rašytoją, jo asmenybę, atskleidžia įvairiausias menininko galias, kartais ir nepakartojamą jo žmogišką žavesį. Rašytojai niekada neieškojo ir neieško žodžio kišenėje, taigi nenuostabu, kad brūkštelėjimuose apie kolegas netrūksta humoro. Taigi , pakrizenkime.. Drąsa Antai, suvažiavo į kolūkį "Pirmyn" prie Šiaulių rašytojai aptarti kaimo reikalų. Prie vieno stalo sėdi valdžia. Iš žemės ūkio ministerijos, rajono partinė galva, ir iš CK. Iš kažkur išnyra Baltakis. Pamato, tą iš CK, prieš kelias savaites vanojusį "Pergalės" žurnalą. Baltakis artyn. Kaire ranka atsiremia į rajono partinės galvos pakaušį, dešinę kaišioja CK viršininko panosėn. Ir šaukia"Niekas tavęs, šūdžiau, nebijo". Sąjungos pirmininkas Maldonis atsisuka į vairuotoją Tadą."Žinai, ką daryti?" "Šikniai, niekas jūsų nebijo",!- po kelių akimirkų dar šaukia Baltakis. Bet jau iš mašinos. "Volga" suriaumoja ir šoka į kelią. Vilniaus pusėn. Bus vadas Rašytojų sąjungos klube - susitikimas su mokslininkais. Salė pilna literatų. Akademikai - prezidiume. Kalbos, diskusijos... Atsargiai prasiveria durys - Paulius Śirvys.Dairosi: dešinèje- savi, o už stalo? Papurto galvą, ir atgal. Bufetan. Bet po valandėlės - vėl. Ir vėl neaišku. Susitikimas baigiasi. Pirmininkaujantis šypsosi. Bet gal dar bus klausimų... Akademikai šypsosi. Ir tada trečią kartą prasiveria durys. Ryžtingai įžengia Paulius. Kareiviškai įsitempia ir praneša: Dabar, kai bus karas su kinais, aš vėl būsiu žvalgų būrio vadas. Kas yra kas Petras Bražėnas kažkur nutvėrė keletą smagių frazių apie pavaduotojus. "Kas yra pavaduotojas? Tai dar ne viršininkas, bet jau kiaulė.." Kartojau šitai vienam, kartojau ir kitam. Kas juokiasi, kas ir.... "Ar žinot kas yra pavaduotojas?- slysta nuo liežuvio per priėmimą Menininkų rūmuose. Maloni šypsena, tuoj pasigirs juokas. .. Tik žodis lyg ašaka įstringa gerklėje: priešais -tuometinės AT prezidiumo pirmininko pavaduotoja. Nusivylimas Smagiai per naktį traukinys lekia į Vilnių. Bendrame vagone kai kas miega, kiti - visą kelią šurmuliuoja. Anekdotai, šmaikštūs pasikandžiojimai. Krizena ant šoninio gulto susėdę Vincas Auryla ir jo aspirantas Juozas Uzdila. Kaip nekrizens, kai viduryje - šviesiaplaukė bibliotekininkė Lina.Vyrai iš abiejų pusių prie gražuolės glaustosi, už jos nugaros rankos nunyra. Staiga šviesiaplaukė atsistoja ir nueina į vagono gilumą. Profesorius ir aspirantas žiūri nustebę - jų delnai dar nepasileidę, gundačiai spaudžia vienas kitą. Pamąstymų žiežirbos Kūrybinių idėjų eskizai. iš užrašų knygelių Ko labiausiai trūksta? Visų vieningo noro kurti Lietuvą. Sąmoningo patriotizmo. Skaldo valdžia, partijos,- jų apkurtimas. Kaimo likimas - amžina išdavystė ir gyvybė: kalba, papročiai, meilė žemei. Rašytojas įsivėlęs į politiką jau ne laisvas, jau supančiotas. Rašytojas Algimantas Zurba (1942 -2018) yra parašęs ir išleidęs daugiau kaip trisdešimt knygų - romanų, apysakų, publicistikos kūrinių, leidinių vaikams ir jaunimui. Rubrika Naujos knygos, leidiniai yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-09-27 13:26
Rašyti komentarą |
||||||||
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba. Sprendimas: Fresh media |
Komentarai (0)