Archyvas :: Birutė Silevičienė: draugystės aukuro šviesa
Almanachas "Žurnalistika 2008"
Almanachas "Žurnalistika 2009"
Almanachas "Žurnalistika 2010"
Almanachas "Žurnalistika 2011"
Almanachas "Žurnalistika 2012"
Almanachas "Žurnalistika 2013" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2013" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2021" I dalis Almanachas "Žurnalistika 2021" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2022" I dalis
|
||||||||
Archyvas :: Birutė Silevičienė: draugystės aukuro šviesa2019-06-29
Loreta Nikolenkienė,
LŽS narė
Kiekviena nauja knyga jos autoriui palieka pėdsaką sieloje ir galvosenoje, sulaukia savo laiko ir savo skaitytojo. Aktyvios "Lietuvos aido" autorės Birutės Silevičienės neseniai išleista vertimų iš rusų kalbos knyga „Draugystės aukuro šviesa" parodo, kaip, nepriklausomai nuo oficialios Kremliaus politikos, keičia savo veidą jaunoji rusų poetų karta. Šią 100 puslapių poezijos knygą išleido Dobilo leidykla. Birutė Silevičienė - jau žinoma literatė, rašo eilėraščius, prozos kūrinius ir memuarus. Ji yra Vilniaus literatų klubo "Laiškas" narė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė, šios kūrybinės sąjungos Vilniaus zonos pirmininkė. Jos tėvas Antanas Bagočiūnas buvo laisvės gynėjas, žuvo pokario kovose 1945 metais. Mokslo šviesos siekė Anykščių rajono Traupio, vėliau Troškūnų vidurinėse mokyklose. Baigė Kauno Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. Kauno kooperacijos technikume įgijo prekių žinovės specialybę. Birutė Silevičienė gyveno ir dirbo Anykščiuose. Gražiose Anykščių krašto apylinkėse sėmėsi grožio, tėvynės meilės, atjautos. Nuo 1967 metų iki šiol Birutė Silevičienė gyvena Vilniuje. Ji aktyvi visuomeniniame gyvenime, dalyvauja Tėvynės pažinimo draugijos Vilniaus skyriaus ir Traupio bendruomenės veikloje, daug nuveikusi kraštotyros baruose, bendradarbiauja "Lietuvos aide", kituose šalies ir rajonų laikraščiuose. Daug kuria, jau yra išleidusi nemažai knygų. Nuo 2000 metų praktiškai kasmet išleidžia po knygą, kartais ir dvi. Jau yra išleidusi eilėraščių rinkinius "Gyvenime lieka tik tiek...", "Vingio šauksmas" (abu 2000), "Verkianti žvakė" (2001), "Rudens taku" (2009), "Ačiū Tau, Gimtine..." (2012), "Baltais balandžiais suskridę...", "Sutilpote sielos rūke..." (abi 2014), eilėraščių ir prozos knygas "Širdimi apkabinu metų tekėjimą..." (2010), "Nutrūkusi kaimo styga..." (2013), publicistikos ir prozos knygas "Sūnaus laiškai" (2003), "Lemties kaina" (2007), "Išmintis - gyvybės duona" (2013), atsiminimų knygas "Žuvėdros klyksmo aidai" (2004), "Metų lieptai" (2005), "Baltųjų kalijų žiedai" (2006), "Žemė - žmogaus kentėjimų pakalnė..." (apie poetą Joną Kirlį ir jo laiškai, 2011), prozos rinkinius "Čia tavo namai" (2009), "Susitiksime, šaknimis susipinsime" (2011), apysaką "Vestuvių nebus..." (2008) ir romaną "Dilgančios tiesos šukės..." (2012). Jos kūryba taip pat buvo spausdinta Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narių kūrybos rinkiniuose "Vyšnios kauliukas" (2004), "Pavasario ženklai" (2005), "Kaimo rašytojas" (2006), "Iš duonos pateka saulė", "Švenčiausias vardas", "Vagos" (visi tris 2008), "Ant asfalto duona nežydi" (2016), politinių kalinių ir tremtinių kūrybos rinkinyje "Vilties žarija" (2003) ir poezijos antologijoje "Veidu į Tėvynę" (2003). Už literatūrinę veiklą Birutė Silevičienė yra pelniusi įvairių apdovanojimų. Už aktyvią kultūrinę ir literatūrinę veiklą Lietuvos kaimo rašytojų sąjunga 2004 metais suteikė Birutei Silevičienei Lietuvos kaimo kultūros šviesuolės vardą. Šiemet išleistoje naujoje knygoje autoriai eilėmis pasakoja apie žmones, jų gyvenimą ir pilnus sapnų traukinius, laimės troškimą ir ašaras, nubėgančias koridoriais, darbą, klajones... „Negrąžint jau mums praeities. Kas juodai atrodė - juoda... Dangus plieno spalvos, peršviečiamas ledas Pabiro it stiklas staiga..." (Alla Ermak-Gerasimova, „Vienatvė"). „Gyvenimas išeina pirštų galais, tyliai... Neišgąsdinkite jo degdami. Tegu atsisveikina vargšė siela, Pasilenkiant virš žvakės vos kvėpuojant." (Alla Ermak-Gerasimova, "Paskutinės atostogos"). „Beviltiškai ir švelniai ir absurdiškai, kol kas mano širdyje Viltis melu padengta, girgždesys sūpuoklių atminčiai, po delnais vanduo, mes abu išsiskyrėme - amžinai amžinai, bet šaulio lapkrity ištikimas šūvis į kelią, prisimink naktį prie Narvos - aš daugiau nepabusiu... (Anatolij Bodnič. „Beviltiškai ir švelniai"). „Draugystės aukuro šviesa" - tai knyga, kviečianti susirinkti išsibėgiojančias viltis, įkvepianti gyvenimą priimti tarsi didelį gurkšnį. Linkiu mielai autorei Birutei ir savo, ir kolegų kūrybą gerti dideliais gurkšniais, o mes lauksime naujos knygos sutiktuvių. Rubrika Naujos knygos, leidiniai yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-07-18 16:51
Rašyti komentarą |
||||||||
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba. Sprendimas: Fresh media |
Komentarai (0)