Archyvas :: „Palaimink save“: knyga, palaiminta leidėjo ir autoriaus draugyste
Almanachas "Žurnalistika 2008"
Almanachas "Žurnalistika 2009"
Almanachas "Žurnalistika 2010"
Almanachas "Žurnalistika 2011"
Almanachas "Žurnalistika 2012"
Almanachas "Žurnalistika 2013" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2013" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2021" I dalis Almanachas "Žurnalistika 2021" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2022" I dalis
|
||||||||
Archyvas :: „Palaimink save“: knyga, palaiminta leidėjo ir autoriaus draugyste2024-06-23 Albinas Galinis
Gyvenime taip jau būna - susitinka žmonės, rodos, trumpam, o paskui tai virsta draugyste, kuri kartais tampa ne mažiau svarbi ir miela nei giminystė. Taip plėtėsi ir rašytojo, leidėjo Jeronimo Lauciaus pažintis su Vytautu Kupriu (žinomo operos dainininko Vincento Kuprio broliu). Jų dalykinis bendravimas prasidėjo 2019 metais leidykloje „Trys žvaigždutės" leidžiant pirmą Vytauto Kuprio knygą „Skerdumė - mažas upeliukas". Draugystė nenutrūko, o įsiprasmino dar net trimis knygomis: „Skerdumės gražios pievos", „Šimtas metų - šimtas gyvenimų", „Težaliuoja Kuprių ir Žemaičių Atminimo medis", kurias leidykla išleido 2023 metais. Tas leidėjo ir autoriaus bendravimas toli gražu neapsiribojo vien knygų leidybos aptarimais, o virto pokalbiais apie sudėtingą ir vingiuotą autoriaus gyvenimo kelią - dvi išgyventas Sibiro tremtis, mokslo siekį, sugrįžimą į Lietuvą, apie praėjusio laikmečio ir šiandienos pokyčius, apie keliones po įvairius pasaulio kraštus, apie susitikimus Vytautų klube, Tremtinių bendrijoje, kur V. Kuprys aktyviai dalyvauja iki šiol. Vieno tokio pokalbio metu abiem ir gimė idėja išleisti bendrą knygą - kartu su Jeronimo Lauciaus energetinėmis novelėmis parodyti ir Vytauto Kuprio, nuėjusio 94 metų gyvenimo pažinimo kelią, leidybinį bagažą, kad skaitytojai pajustų dviejų žmonių kūrybinio bendravimo prasmingumą, ilgaamžio žmogaus galimybes, jo energiją. Taip ir gimė nauja dviejų autorių knyga „Palaimink save", kuri buvo išleista šių metų sausio mėnesį. Kokia šios originalios idėjos esmė? Pirma, knyga atranda platesnį skaitytojų ratą, skaitytojas taip susipažįsta su dviejų autorių kūryba. Antra, laimi ir abu autoriai. J. Laucius džiaugėsi tuo, kad V. Kuprys parėmė šios knygos leidybą, o V. Kuprys - kad J. Laucius, pristatydamas knygą savo renginiuose, susitikimuose su skaitytojais, paskleis ir jo pamąstymus, kuriais jis pats galėtų pasidalinti tik savo artimųjų tarpe. Trečia. Gal kas perskaitęs panorės pasinaudoti šia idėja. Leidykla pasirengusi ją realizuoti. Abu autoriai visiems linki sėkmės ir kūrybinio bendradarbiavimo.
AŠ IŠLIKSIU Aš žinau, kad žinau daug, ko man visai nereikia. Aš žinau, kad yra daug norinčių, kad aš žinočiau tik tai, ko man visai nereikia. Aš žinau, kad dėl jų ir žinau mažai to, ko man tikrai reikia. Bet aš žinau, kad esu Aš tik tiek, kiek žinosiu tai, ko man reikia. Aš žinau, kad kažkur yra Žmogus, kuris nori, kad aš žinočiau tik tai, ko man reikia. Aš išliksiu. Dėl savęs ir dėl Tavęs. J. Laucius
KAI NORAS GYVENTI LINKSMAI VARGU TAMPA... Vienas senelio sūnų Pranas buvo aukštas, gražus vyras 205 cm. Iš pradžių jis mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje, bet pradėjo flirtuoti su panelėmis ir, žinoma, buvo iš jos pašalintas. Motina labai norėjo, kad jis būtų kunigu, todėl, ryžtingai prisikrovusi į vežimą visokių skanėstų, atvažiavo pas vadovus ir išprašė, kad sūnų grąžintų į seminariją. Pranas vėl buvo priimtas ir vėl galėjo tęsti mokslą. Bet Vilniaus panelės, matydamos tokį gražų vyrą, nedavė jam ramybės, o jo karštas jaunatviškas kraujas neleido atsispirti tų sirenų pagundoms. Pranas buvo vėl pašalintas iš seminarijos. Sūnelis palaidūnas grįžta į namus. Pravėręs duris, pasilenkęs valosi dulkėtas kelnes. Tėvas griežtai klausia: „Tai kur tavo sutana?" Paaiškėjus, kad sūnus išmestas iš seminarijos, nusprendžia: „Nu, jei nenorėjai žiūrėti į šventą altorių - žiūrėk į kumelės subinę." Davė botagą, pristatė prie gyvulių ganymo... Po kurio laiko Pranas apsigyveno pas brolį Vincą. Taip ir liko nevedęs, be sutanos, be žmonos, be savo kampo. Kartais noras gyventi linksmai, laisvai vargu tampa... V. Kuprys
Paskutinį kartą atnaujinta: 2024-10-05 18:20
Rašyti komentarą |
||||||||
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba. Sprendimas: Fresh media |
Komentarai (0)