2021 m. balandžio 17 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Naujos knygos, leidiniai

*print*

Archyvas :: Dienos šviesą išvydo knygos apie tautinių mažumų teisinį reglamentavimą

2021-03-18
 


Dr. Halina Kobeckaitė

Datos ir įvykiai kartais sutampa visiškai atsitiktinai. Taip ir šį kartą. Kovo 5 d. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės surengė naujos dviejų tomų knygos „Tautinių mažumų teisinis reglamentavimas" nuotolinį pristatymą. O prieš trejus metus kovo 5-9 d. Lietuvoje viešėjo Europos Tarybos Patariamojo komiteto ekspertų grupė. Kovo 7 d. Trakuose ekspertai buvo susitikę su įvairaus amžiaus karaimų bendruomenės atstovais, domėjosi, kaip vykdoma prieš 20 metų įsigaliojusi Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija (žr.: Halina Kobeckaitė, „Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijai - 20 metų", in: Trakų žemė, 2018 m. kovo 23 d., Nr. 12 (1010), p. 1-8 ir 2018 m. kovo 30 d., Nr. 13 (1011), p. 8). Lietuvoje ši konvencija buvo ratifikuota 2000 m. kovo 23 d. Tad irgi kovo mėnuo.
O štai dabar, paėmusi į rankas pirmąjį knygos „Tautinių mažumų teisinis reglamentavimas" tomą, radau to Patariamojo komiteto ekspertų vizito Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Šalčininkuose ir Trakuose) ataskaitą. Ją rengdami ekspertai rėmėsi ne tik tiesioginiais susitikimais su tautinėmis mažumomis, bet ir mūsų valstybės 2017 m. parengtu 4-uoju dokumentu apie Konvencijos principų įgyvendinimą. Toli gražu ne visada po vizito sulaukiame grįžtamojo ryšio, o juk įdomu, ką svečiai (juolab, savotiški kontrolieriai) pamatė ar pajautė, kokį patyrė įspūdį, kokias pateikė rekomendacijas, nes juk komitetas patariamasis, o ne baudžiamasis?
Jau pirmasis šio dokumento, įvardinto kaip „Patariamojo komiteto ketvirtoji nuomonė dėl tautinių mažumų teisių užtikrinimo Lietuvoje", sakinys parodo bendrą vertinimo nuostatą, kuri svarbi ne tik atskiroms tautinėms bendruomenėms, bet ir visiems Lietuvos piliečiams bei gyventojams: „Lietuvos visuomenė pasižymi didele tolerancija ir pagarba asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms. Valdžios institucijos ir toliau laikosi įtraukaus požiūrio į Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos taikymo sritį. Atkūrus Tautinių mažumų departamentą, tautinių mažumų problemos tapo labiau matomos šalies politiniame gyvenime, o įvairios politikos sritys, turinčios įtakos tautinėms mažumoms, tapo labiau koordinuojamos. Vis dėlto dėl išsamios teisinės sistemos stokos ir toliau esama kliūčių įgyvendinant tam tikras svarbias kalbos teises, numatytas Pagrindų konvencijoje. Tai visų pirma pasakytina apie asmenvardžių rašymą oficialiuosiuose dokumentuose ir topografinių nuorodų rašymą mažumų kalbomis. Viešos diskusijos šiais klausimais vis dar smarkiai politizuotos, ir tai yra pragmatiškiems sprendimams rastis nepalankus nepalankus reiškinys („Tautinių mažumų teisinis reglamentavimas", Vilnius 2020, p. 575).
Ekspertai neslepia, kokie nusiskundimai pasiekė jų ausis: „Patariamasis komitetas sužinojo, kad kai kurių tautinių mažumų atstovai jautėsi nepakankamai įtraukti į Kauno, kaip 2022 metų Europos kultūros sostinės, iškilmių paruošiamuosius darbus" (p. 578). Ir čia pat yra pastebėjimas, veikiau, rekomendacija: „Patariamojo komiteto nuomone, būtų tikslinga aktyviai išnaudoti kiekvieną progą parodyti, kad tautinės mažumos yra vertinamos dėl savo įvairovės ir tuo pat metu yra laikomos visos Lietuvos visuomenės sudėtine dalimi" (p. 579).
Tai iš tiesų yra labai reikšminga rekomendacija, kuri, beje, nei valstybei apskritai, nei juo labiau savivaldybėms nieko nekainuoja. Argi, sakykim, būtų kam nors blogiau, jei į paruošiamuosius darbus Kaune būtų įtraukti rusų bendruomenės atstovai? Ar į Trakų bendradarbiavimą, pavyzdžiui, su Lucku, būtų įtraukti ir karaimų bendruomenės atstovai? Juk Lucke tarpukariu gyveno gana skaitlinga karaimų bendruomenė, Trakų ir Lucko bendravime ši tema galėtų būti tokia egzotiška ir istoriškai reikšminga gija, nereikalaujanti papildomų finansinių investicijų. Į šią Patariamojo komiteto rekomendaciją ir į visą šį skyrių atkreipiau dėmesį dėl to, kad dabar, šią medžiagą paviešinus lietuviškai, akivaizdžiai matyti, kaip ja gali pasinaudoti įvairios Lietuvos institucijos, susiduriančios su tautinių mažumų reikalais.
Patariamasis komitetas ragina savivaldybes labiau įsitraukti į tautinių mažumų veiklos palaikymą ir kurti tinkamus konsultacinius mechanizmus, kurie leistų tautinėms mažumoms dalyvauti priimant sprendimus ypač tais atvejais, kai jie susiję su pačiomis tautinėmis mažumomis.
Labai svarbi ir Patariamojo komiteto nuomonė dėl tautinių mažumų jaunimo išsimokslinimo. Pateiksiu čia ilgesnę citatą, nes ji atspindi ir tą įspūdį, kurį svečiai susidarė susitikę Trakuose su karaimų atstovais: „Nors gyventojų skaičius nuolat mažėja, Patariamąjį komitetą sužavėjo vizito metu sutikti jauni žmonės, kurių dauguma buvo daugiakalbiai, išsilavinę ir teigiamai vertinantys savo, kaip Lietuvos piliečių, situaciją. Karaimų jaunimas, pavyzdžiui, dažnai kalba ne tik karaimų ir lietuvių, bet ir lenkų ir (arba) rusų kalbomis, o anglų kalbą moka kaip užsienio kalbą. Susidarė įspūdis, kad jaunimas, priklausantis tiek rusų, tiek lenkų mažumoms, visiškai nejaučia nerimo dėl savo nevienalytės tapatybės kaip Lietuvos piliečiai, tautinių mažumų atstovai ir europiečiai. Šis įspūdis prieštarauja politiniam diskursui apie lenkų mažumos moksleivių pasiekimus laikant valstybinės kalbos egzaminą, kuriame jie, užuot skatinus vienodai gerai išlaikyti ir lietuvių, ir savo tautinės mažumos kalbos egzaminus, vaizduojami kaip aukos. Patariamasis komitetas mano, kad tautinių mažumų jaunimą svarbu laikyti vertybe ir daryti viską, kas įmanoma, kad būtų galima jiems padėti gerai išmokti ir valstybinę, ir jų mažumos kalbą. [...] Veikla, skatinanti kultūrų tarpusavio supratimą tarp tautinių mažumų mokyklų mokinių, yra vykdoma, tačiau poreikis vis dar stipriai juntamas, ypač tarp lenkų tautinės mažumos atstovų ir mokytojų Lietuvos pietryčiuose. Deja, vis dar trūksta konceptualaus požiūrio į dvikalbį ir daugiakalbį ugdymą nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų iki tretinio mokslo lygio" (p. 583).
Svečiai domėjosi Tautinių mažumų padėtimi įvairiose visuomenės gyvenimo srityse. Viena svarbiausių - galimybė dalyvauti visuomenės veikloje ir būti atstovaujamiems renkamuose organuose. Šiuo klausimu buvo pastebėta: „Pažymėdamas, kad vidaus diskusijos dėl tautinių mažumų teisių daugiausia susijusios su lenkų mažumų klausimais, Patariamasis komitetas neišgirdo kritikos iš mažesnių tautinių mažumų bendruomenių, pavyzdžiui, karaimų, apie jiems suteikiamų galimybių veiksmingai dalyvauti stoką" (p. 584).
Patariamojo komiteto nariai domėjosi kiekvieno Konvencijos straipsnio įgyvendinimu ir pateikė savo pastabas bei rekomendacijas. Ypač jiems užkliuvo tautinių mažumų spaudos ir kitų projektų finansavimas. Jų nuomone, tokiems projektams reiktų suteikti finansinę paramą ilgesniam nei vieneri metai laikotarpiui. Jie atkreipė dėmesį, kad be žiniasklaidos rusų ir lenkų kalbomis „vieną laikraštį leidžia totorių bendruomenė, o karaimų bendruomenei tradiciškai skiriamas vienas puslapis Trakų vietiniame laikraštyje. [,,,] Patariamasis komitetas ragina valdžios institucijas ir toliau remti mažumų žiniasklaidą per Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ir stabilizuoti tautinių mažumų žiniasklaidos padėtį, numatant šiuo tikslu atskirą finansavimo eilutę" (p. 601-602). Tikiuosi, kad šią rekomendaciją perskaitys bei išgirs ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo atstovai.
Atspausdinus šią Patariamojo komiteto „Nuomonę" buvo įgyvendinta viena svarbiausių rekomendacijų - pagarsinti ją nacionaline kalba.
Pristatant knygą kalbėjo Tautinių mažumų departamento direktorė dr. Vida Montvydaitė, kurios iniciatyva šis dokumentų rinkinys ir pasirodė, knygos sudarytoja LR Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) aukštojo komisaro tautinių mažumų klausimais patarėja Elžbieta Kuzborska-Pacha ir šių eilučių autorė kaip buvusi pirmoji Tautybių departamento generalinė direktorė ir pirmojo tarptautinių dokumentų, apsaugančių tautinių mažumų teises, rinkinio, išleisto 1996 m., iniciatorė. Būtent anas pirmasis rinkinys ir paskatino dabartinę Departamento direktorę Vidą Montvydaitę imtis naujo darbo. Ši iniciatyva sveikintina ir visokeriopai remtina. Kaip pati direktorė ir pažymėjo, dabar visi suinteresuoti šia tema valstybės tarnautojai ir pačios tautinės bendrijos turės po ranka savotišką dokumentų, kuriuose kalbama apie tautinių mažumų teises ir pareigas, sąvadą. Svarbu pabrėžti, kad šioje knygoje yra spausdinami ne tik tarptautiniai dokumentai, bet ir Lietuvos įstatymų, kuriuose šie klausimai vienaip ar kitaip reglamentuojami, atskiri straipsniai.
Lietuvoje 1989 m. lapkričio 23 d. priimtas Tautinių mažumų įstatymas buvo pirmas toks aktas Europoje, ir už tai mes buvome ne kartą giriami įvairiuose tarptautiniuose forumuose. Bet, gausėjant migrantų srautui, valstybėms vis labiau juntant ir jose nuo seno gyvenančių įvairių tautybių žmonių norą puoselėti savo tautinę kultūrą, mokytis gimtosios kalbos, burtis į organizacijas, klausimas apie valstybės santykį su tautinėmis mažumomis darėsi vis aktualesnis. Pasirodė, kad ši tema nėra lokali, kad atskirose valstybėse yra daug sąlyčio taškų, daug panašumų. Klausimas apie tarptautinius tautinėms mažumoms priklausančių asmenų gyvenimo ir jų santykio su valstybe reglamentavimo principus įgavo platesnį skambesį, ir įvairios tarptautinės organizacijos jį įtraukė į savo darbotvarkę. Knygoje randame Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, Europos Tarybos dokumentus ir tų organizacijų ataskaitas apie situaciją Lietuvoje.
Antrajame šio dokumentų rinkinio tome spausdinamos ESBO aukštojo komisaro tautinių mažumų klausimais rekomendacijos. Jos adresuotos visoms šios organizacijos valstybėms narėms. Kaip pažymėjo šio pareigūno, reziduojančio Haagoje, patarėja Elžbieta Kuzborska-Pacha, Lietuva ir vėl pasirodė esanti pirmoji valstybė, išvertusi šias rekomendacijas į valstybinę kalbą ir jas paskelbusi. Aukštojo komisaro pareigybė buvo įsteigta 1992 m. rudenį, ir vienas pirmųjų tuo metu naujai paskirto aukštojo komisaro ambasadoriaus Max van der Stoel vizitų buvo į Lietuvą 1993 m. sausį. Tad iš tiesų smagu kalbėti apie pagyrimo vertus darbus, prie kurių prisidėjo ir karaimų bendruomenės Trakuose atstovai ir kuriuos atliko Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Norintiems susipažinti su aptariamuoju leidiniu, pateikiu internetinį jo adresą: https://tmde.lrv.lt/lt/veiklos- sritys-1/informacijos-sklaida/leidiniai
 
 
„Trakų žemė" 2021 m. kovo 12 d. Nr. 10 (1164)

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-03-18 12:14
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media