Naujos knygos, leidiniai

Būna knygos, kurias norisi pavartyti, ir būna knygos, kurias norisi ne tik perskaityti, bet ir rekomenduoti kitiems. 2025 metais leidykla „Homo liber" išleido Pranciškos Reginos Liubertaitės sudarytą knygą „Lemtis būti fotografu". Leidykla ją pristatė Vilniaus knygų mugėje. Ši knyga apie vieną iškiliausių XXI a. fotomenininkų Algimantą Žižiūną. Joje persipina A. Žižiūno dienoraščių įrašai, amžininkų, bendražygių, draugų prisiminimai, knygos autorės išgirstos istorijos - daug balsų, pasakojančių apie fotografijos meistro lemtį ir nepaskaičiuojamą pasišventimą profesijai.

Fotomenininkas Algimantas Žižiūnas gimė 1940 m. sausio 10 d. Kaune. Mokėsi Kauno 14-ojoje vidurinėje mokykloje.1963 m. baigęs Kauno maisto pramonės technikumą, pagal paskyrimą dvejus metus dirbo Anykščių vyno gamykloje.

1965 m. įstojęs į Vilniaus universitetą neakyvaizdžiai studijuoti žurnalistiką, pradėjo dirbti Anykščių rajono laikraščio redakcijoje.

1956-1957 m. dalyvavo Kauno Vėlinių įvykiuose, buvo keletą dienų įkalintas, tardomas. Išėjus į laisvę, KGB „priežiūros" šleifas lydėjo jį per visą sovietmetį.

Vidurinės mokyklos aukštesnėse klasėse, technikume bei dirbdamas Anykščiuose fotografavo, rašė į laikraščius ir žurnalus, dalyvaudavo respublikinėse ir tarptautinėse fotoparodose. Yra suorganizavęs pirmąją Anykščių rajono fotomėgėjų darbų parodą.

1970 metais persikėlė gyventi į Vilnių. Buvo savaitraščio „Liaudies sargyboje" literatūrinis darbuotojas. Dirbo savaitraštyje „Kalba Vilnius", Lietuvos enciklopedijų redakcijoje, dienraštyje „Komjaunimo tiesa", savaitraštyje „Dialogas", žurnale „Mokykla". 1973 Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. LŽS narys.

Surengė daugiau kaip 30 individualių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Laimėjo du aukso medalius sąjunginėse parodose ir vieną sidabro tarptautinėje fotoparodoje „Žena-88" Čekoslovakijoje, turi per 50 kitų apdovanojimų.

Svarbesni fotografijų ciklai: „Lietuvos gamta" (1958-2007), „Anykščiai ir anykštėnai" (1963-2007), „Žurnalistai", „Akimirkos" (abu 1965-2007), „O, muzika!" (1969-2007), „Ančiškis - Lietuvos vidurys", „Rašytojai", „Dailininkai", „Teatralai", „Mokslininkai", „Visuomenės veikėjai" (visi 1970-2007), „Ten, kur Uralas", „Sibiras" (1972-87), „Kolos pusiasalyje" (1974), „Mano vizijų moterys" (1977-2007), „Veidai ir mintys" (1977-2007 kaupta fotografuotų meno veikėjų portretų su autografais kolekcija, fotografuota apie 1500 asmenų), „Vizijos" (1977), „Prie jūrų marių" (1978), „Turkmėnija" (1989-1995).

2009 m. ir 2015 m. fotografijų ir negatyvų archyvus perdavė Lietuvos centriniam valstybės archyvui.

Bibliografija: „Lietuvos fotografija" (Vilnius, 1971, 1974, 1978, 1981, 1986, 1987), „Ōīņī Photo" (Maskva, 1974), „International Center of Photography. Encyclopedia of Photography" (Niujorkas, 1984), „Fotojarbuch International" (Leipcigas 1982), „Fotografen aus der UdSSR" (Baden Badenas, 1982), „Fotografija v strukture massovoj komunikacii" (Vilnius, 1986), „Žurnalistikos enciklopedija" (Vilnius, 1997), „Lietuvos laisvės sąjūdis" (Vilnius, 1998), „Lietuva. Praeitis, kultūra, dabartis" (Vilnius, 1999), „Lietuva laisva" (Vilnius, 2000), „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien" (Vilnius, 1997, 1998, 1999, 2001, 2002, 2003 ir t. t.), „Kas yra kas Lietuvoje" (Kaunas, 2006), "Žurnalistai senjorai (Vilnius, LŽS, 2024).

Fotomenininkas nemažai kūrinių yra parašęs vaikams, tarp kurių ir poemą „Eketės paslaptys". Ji iliustruota dailininkės Serenos Pečiūnaitytės, 2005 m. išėjo atskira knygele.

Daugelis Lietuvos istorinių, literatūrinių ar kitokių dokumentinių bei enciklopedinių leidinių iliustruoti ir A. Žižiūno nuotraukomis. Jo fotografuotų rašytojų portretai panaudojami leidžiant lietuvių autorių knygas Lietuvoje bei išverstas į kitas užsienio kalbas įvairiose šalyse.

Suvaidino fotografą A. Grikevičiaus filme „Vilkolakio pėdsakai".

Kultūros ministro įsakymu suteiktas meno kūrėjo statusas (2005).

Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys (2014). Apdovanotas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos I laipsnio žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai" (2015).

Mirė Vilniuje 2023 m. vasario 15 d. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

Knyga gausiai iliustruota A. Žižiūno kūryba - reportažinėmis, arba spaudos, dokumentinėmis bei meninėmis fotografijomis.

Algimanto Žižiūno fotografijos saugomos Lietuvos centriniame valstybės archyve, dalį šių fotografijų galite pamatyti www.e-kinas.lt.

Knygą „Lemtis būti fotografu" taip pat galima užsisakyti internetu LFS knygyne.