Naujos knygos, leidiniai

Vaikystė ir jaunystė kiekvieno žmogaus gyvenime tikriausiai palieka gražiausius prisiminimus. Todėl suprantu, kad pedagogas ir žurnalistas Povilas Lapeikis ką tik išleistoje naujoje savo knygoje „...O aš prisimenu" pasakojimo objektu pasirinko būtent šį laikotarpį. Nostalgišku žvilgsniu ir jautriu žodžiu autorius mums pasakoja apie savo gimtąjį Surdegį, kur prabėgo jo vaikystė ir brendo jaunystė.

Knygos pradžioje išspausdintame eilėraštyje „Gimtajam Surdegiui" Povilas Lapeikis prisipažįsta dabar esantis tolokai nuo gimtojo miestelio ir nors „Retai čia būnu - metuose tik dieną. / Bet ta diena brangiausia iš visų".

Autorius suranda dėmesio tikrai vertų epizodų, kuriuos įsiminė jis visam gyvenimui. Būta čia visko - juk buvo pokaris. Bet Lapeikis stengiasi būti nešališkas jo pavaizduotuose epizoduose su skausmu pasakojama, kaip kaimo žmonės kentėjo pokario metais. Jam svarbiausia objektyvus žvilgsnis į dramatišką pokario laikotarpį.

Aukščiausio meninės prozos lygi verti epizodai apie autoriaus tėvuką ar pasakojimas, kaip mokinukai važiavo į

šventę rajono centre, o vadovė visiems dalino pionieriškus kaklaraiščius ir liepė užsirišti - ji norėjo, kad visi jaunieji surdegiečiai atrodytų tikrų tikriausiais pionieriais...

Prisiminimai baigiasi 1958 metų epizodu. Ir čia seka autoriaus sakinys: „Jei sveikata ir piniginė leis, bus tęsinys". Ką gi, tikėsimės gerais norais ir lauksime tęsinio.

Bet Povilas Lapeikis ne tik žurnalistas ir publicistas. Jis yra išleidęs ir nemaža lyrikos ar satyros knygų. Tad skyrelyje „Senatvės eilės" randame jautrių posmų, skirtų tokioms asmenybėms, kaip diplomatas Jonas Stanys, pirmasis Lietuvos televizijos diktorius Juozas Gediminas Baranauskas, literatūros klasikai Petras Cvirka ir Salomėja Nėris, profesorius Stanislovas Sakalauskas bei kiti. Čia skelbiamas ir jautrus Povilo Lapeikio eilėraštis, skirtas praėjusiais metais mirusiai dailininkei Aušrai Čapskytei-Šarauskienei, beje, iliustravusiai ne tik daugelį Povilo leidinių, bet sukūrusiai ir šios aptariamos knygos viršelį.

O skyrelyje „Tiems, kas kojomis žemės nesiekia" rasime šmaikščių, skambių posmų, skirtų kasdien regimiems mūsų politikams...