Nuomonių barometras

asociacijos LAISVĖ RINKTIS pirmininkė
 

Daugelis išgirdęs „gyvūnų teisių aktyvistai" įsivaizduoja protestuotojus, taškančius pomidorų padažu kailiniuotas ponias ar su plakatais skanduojančiais gyvūnų išlaisvinimo šūkius prie fermų. Tai - gerokai pasenęs stereotipas. Pastaraisiais metais pradėjau giliau nagrinėti gyvūnų teisių aktyvistų viešą komunikaciją. Didžiausias atradimas - aktyvistai (bent jau sėkmingiausi) naudoja itin profesionalią komunikaciją, emocines jautrias žinutes, itin kokybiškai parengtą audiovizualinį turinį, daugybinius medijų kanalus ir skiria solidžius biudžetus.

Pagrindinis tikslas - mažinti gyvūninės kilmės produktų vartojimą. Šiame tekste pateiksiu pavyzdžius iš Lietuvos ir tarptautinės medijų erdvės. Pateikti dekonstruoti pavyzdžiai gali nustebinti net visko mačiusius žiniasklaidos profesionalus.

Vienas iš ryškiausių pastarojo meto kovos dėl gyvūnų teisių Lietuvos žiniasklaidoje pavyzdžių - draudimas auginti gyvūnus dėl jų kailio. Iki šio politinio sprendimo buvo daromi įvairūs politiniai ir viešųjų ryšių žingsniai mažiausiai 8 metus. Pagrindinis draudimo iniciatorius - VšĮ „Tušti narvai", pagarsėjusi įvairiais slaptais tyrimais iš audinių, vištų, kiaulių fermų, kuriuose viešinami žiaurūs kenčiančių gyvūnų vaizdai ir šiurpiai įtaigūs tekstai. Dalis šių vaizdo įrašų pasiekė ir žiniasklaidą. Kiek apskritai ūkinių gyvūnų gerovės klausimas natūraliai jaudina visuomenę, kaip ir kokiais būdais buvo viešai komunikuojama iš dalies atskleidė komunikacijos specialisto, Vilniaus universiteto docento Liutauro Ulevičiaus, psichologo, prof. Gedimino Navaičio ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės „Mediaskopas" atliktas apžvalginis tyrimas, kuriame buvo vertinamas 2020-2024 m. viešas diskursas apie kailinius žvėrelius viešojoje erdvėje. Iš viso išanalizuota per 3,6 tūkst. viešų pranešimų.

Pirmiausia, remiantis visuomenės nuomonės apklausomis (Vilmorus 2017, 2021), GOOGLE paieškos duomenimis: „Natūralus visuomenės dėmesys kailinių žvėrelių tematikai yra artimas nuliui, todėl viešoji diskusija yra iš esmės interesų grupių ir jų lyderių aktyvumo rezultatas",- rašoma tyrimo išvadose. Antra, VšĮ „Tušti narvai" per pastaruosius ketverius metus yra vienas iš didžiausių reklamos FACEBOOK pirkėjų (nr. 15 -as reklamdavys sąraše, Meta Ads Library duomenys). Ką tai rodo? Pasitelkus į jausmus orientuotą komunikaciją, solidų biudžetą galima dirbtinai kelti susidomėjimą, jaudinti visuomenę, spausti politikus ir sėkmingai pasiekti ideologinių tikslų. Palyginus VšĮ „Tušti narvai" biudžetą su viešame diskurse dažniausiai reaktyviai situaciją komentuojančios Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos biudžetu matome, kad aktyvistai turi keliskart didesnius finansinius pajėgumus (VĮ Registrų centras duomenys). Vietoje savanorių aktyvistai samdo darbuotojus, viešųjų ryšių agentūrą, naudojasi tarptautinės skėtinės organizacijos „Anima international" sukurtu profesionaliu audiovizualiniu turiniu.

Tyrimo metu pagal statistinius duomenis ir raktinius žodžius sugrupuoti pagrindiniai naratyvai. Tai:

1. Fizinis smurtas ir žiaurus elgesys.

Šio pobūdžio žinutės skirtos sukrėsti, šokiruoti auditoriją.

2. Dujų kamerų siaubas. „Kūnai pradeda trūkčioti, tampytis ir gyvūnai uždūsta", „tikras kankinimas" - teigiama, jog dujų kamerų naudojimas audinėms ar kitiems žvėreliams žudyti pateikiamas kaip ypač žiaurus, sukeliantis dideles kančias. Nesigilinsime, kad veterinarijos gydytojai nesutinka su šiuo požiūriu, tačiau aiškiai matome paralelę su nacių taikytais žudymo metodais.

3. Kailis yra prabangos prekė. Šis naratyvas skirtas sugėdinti kailio pirkėjus ir nuteikti prieš juos kitus žmones.

4. Sisteminė kontrolės problema. „Valstybinė kontrolė neveikia", „masinė netvarka". Sudaromas įspūdis, kad gyvūnai niekam nerūpi, tik aktyvistams, tai gerokai stiprina atjautos gyvūnams jausmus.

5. Aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos rizikos. „Aplinka dvokia", „plinta parazitai", „industrija yra tarši. Iš esmės tai - gąsdinimo taktika.

6. Pasenusi praktika. „Nesuderinama su šiuolaikinėmis vertybėmis", „dauguma Europos šalių jau uždraudė. Kitaip tariant, sukeliama emocija, kad tie, kurie neprieštarauja žvėrelių laikymui, yra prasteni, nepritampantys prie bendruomenės, bendrų normų.

7. Nuoroda į emocijas ir solidarumą. „Dešimčių tūkstančių žmonių prašymai", „rašyti laiškus politikams", „ši pergalė - žmonių". Tai - kvietimas prisijungti prie laiminčios visuomenės grupės ir pajusti vidinį pasitenkinimą.

8. Ekonominė argumentacija. „Kailinių žvėrelių verslas yra bereikšmis/nesvarbus". Tai - sumenkinimo taktika.

Pažymėtina tai, kad viešinant šiuos naratyvus nėra pasitelkiami faktai ar skaičiai. Pavyzdžiui, kiek per metus tarnybos aptinka pažeidimų ūkiuose, kaip ir kodėl sukurtos gyvūnų migdymo metodikos, kokie realūs taršos kiekiai susidaro fermose, kokios pajamos gaunamos. Tyrimo autoriai pateikia išvadą: „Draudimo šalininkų komunikacija rėmėsi išimtinai manipuliatyviais emociniais gyvūnus sužmoginančiais naratyvais, kurie buvo plėtojami ne tik per tradicinę žiniasklaidą, tačiau ir kitais komunikacijos kanalais - socialiniais tinklais (įskaitant aktyvią reklamą), specialiomis interneto svetainėmis, elektroniniu paštu".

Pastebėti ir ryškūs komunikacijos aktyvumo pakilimai. Gerokai aktyvesnė viešoji komunikacija vykdavo tuomet, kai Seime virė įstatymo svarstymas, pasiruošimas balsavimams, ir tais laikotarpiais, kuomet renkama 1,2 proc. nuo GPM parama nevyriausybinėms organizacijoms.

Trumpai apžvelkime tos pačios organizacijos komunikaciją apie kitus ūkinius gyvūnus. Nagrinėjant aktyvistų žinutes iš kokybinės pusės susidaro įspūdis, kad geriausi receptai jau atrasti ir sėkmingai tiražuojami.

Kaip viešojoje vaizduojamas gyvūnas? Pirmiausia, jam suteikiamos žmogiškos savybės. Gyvūno poreikiai, jausmai prilyginami žmogaus jausmams ir poreikiams. Pavyzdžiui, ašarotos veršelio akys nuotraukoje, kaip rašo aktyvistai, reiškia, kad jis liūdi be mamos. Veterinarijos gydytojo išvada: ašarotos veršiuko akys reiškia, kad jis yra sveikas, jei akys būtų sausos - jam reikėtų pagalbos.

Neretai gyvūnai vaizduojami kraupiai sužeisti ar itin ligoti. Visuomeniškas pilietis, pamatęs tiek sužeistą ar neprižiūrėtą gyvūną, turi iškart skambinti policijai. Tačiau kraupūs vaizdai viešumą pasiekia po kelių mėnesių ar net metų, tuomet, kai įvykiai, net jei tokių buvo, jau nebeatsekami. Šalia kenčiančio gyvūno nuotraukos atsiranda užrašai: „fermų kasdienybė", „padėkite (pinigais) stabdyti masinį gyvūnų kentėjimą", „baisiomis sąlygomis" laikomi visi gyvūnai (kiaulės, karvės, vištos, triušiai, žuvys). Sudaromas įspūdis, kad gyvūnai laikomi ne dėl jų teikiamos naudos, maisto gavybos, o tam, kad būtų kankinamas.

Turint omeny, kad gyvūnų gerovės standartai Europoje yra griežčiausi pasaulyje ir nuolat tobulinami remiantis mokslininkų rekomendacijomis, šie kaltinimai turėtų kelti abejones kritiškai mąstančiai auditorijai.

Tokiu būdu organizacija renka dešimtis tūkstančius sekėjų, dosnią finansinę paramą. Joje dirba ne savanoriai, o profesionalūs darbuotojai (viešai matomi darbo skelbimai, siūlomas konkurencingas atlyginimas).

Sutapimas ar ne, tačiau „Tušti narvai" yra patekę ir į Lietuvos šaulių sąjungos nekinetinių operacijų specialistų akiratį. „Viešos žinutės, kuriose žaidžiama emocijomis, mums įžiebia raudoną lemputę",- teigia Gediminas Armonavičius, žinomas Lietuvoje nekinetinių operacijų metodininkas, sukaupęs ne vienerių metų kovos su propaganda patirtį.

AR EGZISTUOJA RACIONALUS PAAIŠKINIMAS ATSISAKYTI GYVULININKYSTĖS?

Gyvūnų gynėjai siekdami skatinti visuomenę atsisakyti gyvūninės kilmės produktų naudoja dvi strategijas - gailesčio gyvūnams sukėlimo arba motyvuodami nauda sveikatai bei planetai. Pirmąją aptarėme, antroji ne mažiau įdomi.

Iškart paminėsiu, kad veganinė mityba nėra priskiriama sveikatai palankiam mitybos būdui. Dietologų, gydytojų ir mokslininkų sudarytuose dietų reitinguose šios gyvensenos nėra pirmame penketuke (JAV Širdies asociacija, Forbes sveikatos analitikų tyrimas, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos). Gyvulininkystė ir mėsos valgymas nėra ir didžiausi klimato kaitos kaltininkai. 2017 m. pabaigoje JAV Žemės ūkio departamentas (Department of Agriculture) atliko tyrimą, kiek pasikeistų žemės ūkio sukeliama tarša, jei visi JAV gyventojai taptų veganais. Galimas poveikis - vos 2,5 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas. Turime įvertinti, kad mityboje atsirastų stiprus stygius riebiųjų rūgščių, vitaminų A, B12 ir kalcio. Jų trūkumą tektų kompensuoti masine maisto papildų gamyba, jų pakavimu ir gabenimu. Be to, Europoje iššvaistoma apie 30 proc. maisto, t.y. apie 60 mln tonų kasmet, tad, ko gero, tausoti aplinką reikėtų pradėti nuo racionalesnių sprendimų.

Bendraujant su esamais ir buvusiais veganais, labai dažnai įvardijama, kad gyvūninės kilmės produktų atsisakė būtent pamatę šokiruojančius vaizdus socialiniuose, dokumentinius (?) filmus.

Vienas iš ryškiausių pavyzdžių - Cowspiracy. Jame ūkininkai kaltinami ne tik gyvūnų kankinimu, aplinkos teršiami bet ir savotišku pasauliniu industrijos sąmokslu. „The Game Changers" - garsaus Holivudo prodiuserio James Cameron sukurtas „dokumentinis" filmas apie atletus veganus, kurie laimi galiūnų čempionatus (kaip vėliau paaiškėja, veganų čempionatus) sulaukė didžiulio populiarumo. Vėliau paaiškėjo, kad J. Cameron su žmona valdo milijoninę veganiškų maisto papildų kompaniją. Jis pripažino viešame interviu, kad naudojosi savo statusu „dėl gero tikslo".

Išvardijau vos kelis pavyzdžius. Nuolat publikuojami nauji reportažai, knygos, dokumentika, sukurti propaguoti veganišką darbotvarkę. Ar tai būdas skatinti mėsos pakaitalų industriją, ar ideologijos plėtra - neturiu atsakymo. Nesu nei vienos gyvensenos šalininkė. Esu įsitikinusi, kad geriausi sprendimai priimami vadovaujantis protu, faktais, o ne jausmais. Todėl manau, kad bet kokios emocinės manipuliacijos, faktų iškraipymas, konteksto nevertinimas trukdo žmogui, bendruomenei ar net valstybei laisvai pasirinkti.

Pabaigai - dvi Tomo Akviniečio citatos, kurios apibūdina visą išdėstytą turinį ir žmogaus galimybes kritiškai mąstyti: „Žmogaus pasirinkimas yra laisvas tiek, kiek jis racionalus" ir „Tikinčiam paaiškinimų nereikia".