2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Nuomonių barometras

*print*

Archyvas :: Mokesčių mokėtojų pinigais kompensuoti žiniasklaidai dėl kazino reklamos netekimo patirtus nuostolius yra amoralu

2020-06-15
 
Gerbiamas LR Ministre Pirmininke, kreipiuosi į Jus dėl šią savaitę LR Prezidento Gitano Nausėdos komandos parengto prašymo LR Vyriausybei, kuriame deklaruojamas tikslas padėti kompensuoti dėl COVID-19 sukeltos krizės žiniasklaidos priemonių patirtus nuostolius. Nepaisant mūsų redakcijos labai aiškiai išreikštų pastabų, pateiktas siūlymas tiek teisiškai, tiek vertybiškai yra ydingas ir naudingiausias galingiausioms žiniasklaidos grupėms. Tai sietume arba su noru įsiteikti galingiausioms žiniasklaidos grupėms, arba tiesiog su Lietuvos politikų demonstruojamu nepakankamu žiniasklaidos rinkai įtaką darančių veiksnių suvokimu.
Labai prašau įsigilinti į šią problemą, nes kalbame apie žiniasklaidos nepriklausomumą ir skaidrumą, kuris yra demokratinės valstybės pamatas, bei apie dabartinės valdžios gebėjimą COVID-19 sukeltai krizei skirtus mokesčių mokėtojų pinigus skirstyti laikantis elementarių moralės ir padorumo normų.
Šiuo metu LR Prezidento pateiktas siūlymas numato, kad žiniasklaidai valstybės lėšomis būtų kompensuojama 60 proc. patirtų nuostolių, tačiau vertinant tik reklamos pajamų sumažėjimą. Tai būtų daroma 2019-ųjų reklamos pajamas palyginant su 2020-ųjų reklamos pajamomis, pajamų skirtumą, kuris atsirado dėl COVID-19 sukeltos krizės, įvertinant kaip nuostolį ir kompensuojant 60 proc. šių praradimų. Šis kompensavimo mechanizmas būtų taikomas tik šių metų antro ketvirčio nuostoliams kompensuoti.
Kodėl šis siūlymas yra ydingas, amoralus ir silpninantis demokratiją?
1. Visų pirma, šis siūlymas yra selektyvus, todėl jau pats savaime yra ydingas. Jį realizuojant procentaliai bus labiau kompensuojami naujienų portalų ir televizijų patirti nuostoliai (ypač didžiųjų, tokių kaip delfi.lt ir „MG Baltic" valdomas televizijų tinklas), nes jų pajamų struktūroje reklama sudaro labai didelę dalį. O didelė dalis spaudos, taip pat ir kultūrinės, gaus gerokai mažiau pagalbos, nes spaudos pajamų struktūroje nemažą dalį pajamų sudaro leidinių pardavimas.
Labiausiai nukentės solidi, vertybinė žiniasklaida, tokia kaip mūsų žurnalas „Valstybė", nes mūsų redakcijos (kaip ir, tikėtina, „Verslo žinių") pajamų struktūroje (beje, tai įprasta ir solidiems leidiniams Vakaruose) nemažą dalį pajamų sudaro konferencijų organizavimo pajamos, kurios papildo leidinio įgyvendinamą misiją ir leidžia jam išgyventi. Taigi, selektyviai siūlant kompensuoti 60 proc., bet tik reklamos pajamų netekimo, iškraipoma konkurencinė aplinka ir stiprinamos dominuojančios žiniasklaidos grupės, tokios kaip delfi.lt ir „MG Baltic" televizijų grupė. Todėl toks siūlymas yra ydingas.
2. Antra, šis siūlymas yra ir amoralus, nes numato kompensuoti ir pajamas iš kazino reklamos. Nors siūlyme akcentuojama, kad jis inspiruotas ne tik nacionalinės, bet ir regioninės žiniasklaidos priemonių, kultūros leidinių bei žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis atstovų, kurie kreipėsi pagalbos, tikriausiai nesuklysime teigdami, kad kazino reklamos kultūriniuose leidiniuose nebuvo. Didelė dalis kazino reklamos pajamų atiteko tokioms žiniasklaidos grupėms kaip delfi.lt ir „MG Baltic" valdomų televizijų grupė. Taigi, prisidengiant kultūriniais leidiniais ir tautine žiniasklaida, tikėtina, siekiama mokesčių mokėtojų pinigais kompensuoti galingiausioms žiniasklaidos grupėms nuostolius, patirtus netekus kazino reklamos, nors dabartinė valdžia buvo pažadėjusi tokią reklamą apskritai uždrausti. Kaip mes žurnale „Valstybė" ne kartą rašėme, po valdančiųjų ir internetinės žiniasklaidos atstovų susitikimų, kurie taip ir liko neįvertinti teisiškai, staiga kazino reklamos draudimo buvo atsisakyta. Tad žiniasklaida, tiksliau - labai nedidelė įtakingiausių ir galingiausių žiniasklaidos priemonių grupė, praeitais metais galėjo gauti papildomai apie 3 mln. eurų pajamų. Galime tik spėlioti, kiek iš didžiausią dalį kazino reklamos pajamų gavusios žiniasklaidos gavo šią reklamą išsaugoję politikai. Manytume, jog akivaizdu, kad sprendimas kompensuoti kazino reklamos pajamų netekimą ne tik iškraipo konkurenciją ir premijuoja tokias žiniasklaidos grupes kaip delfi.lt ir „MG Baltic" televizijų grupė, nes kultūriniai leidiniai, didelė dalis regioninių leidinių ar ne tokios įtakingos žiniasklaidos priemonės tokios reklamos praktiškai negavo, bet ir yra amoralus, nes mokesčių mokėtojų pinigais COVID-19 sukeltos krizės sąlygomis bus kompensuojama galingiausioms žiniasklaidos grupėms negautos azartinių lošimų reklamos, kurią dabartinė valdžia žadėjo uždrausti, pajamos.
Reziumuojant galima teigti, kad LR Vyriausybei nusprendus žiniasklaidai selektyviai kompensuoti tik reklamos pajamų sumažėjimą ir neatsižvelgti į tai, iš kokių šaltinių ji gaunama, sudaromos sąlygos, kad tokia paramos forma bus neproporcingai naudinga oligarchų, valdžios ir kazino reklamos pinigus sėkmingiausiai pritraukiančiai žiniasklaidai, bet tikrai ne kultūrinei, tautinei ar regioninei žiniasklaidai. Ir tai, manyčiau, ne tik iškraipys konkurencinę aplinką bei, tikėtina, labai sustiprins oligarchijai draugiškas žiniasklaidos priemones, bet ir bus amoralu.
Kokia parama žiniasklaidai būtų skaidri ir morali bei stiprintų demokratiją?
Gerbiamas LR Ministre Pirmininke, esame pasiruošę informaciją pagal poreikį detalizuoti ir patikslinti, o čia tik trumpai pristatysime mūsų siūlymo esmę. Manytume, kad skaidriausias nepriklausomos, o ne įtakingosios žiniasklaidos stiprinimo būdas būtų kompensuoti ne tik reklamos, bet ir kitų žiniasklaidos priemonės gyvybingumą užtikrinančių pajamų (spaudos pardavimo, prenumeratos, konferencijų organizavimo) sumažėjimą. Tačiau kompensavimo dydį nustatyti iš 2019-ųjų pajamų eliminavus pajamas iš azartinių lošimų reklamos. Tai būtų padoru ir net leistų sutaupyti dalį lėšų.
Nekompensuojant kazino reklamos netekimo sutaupytus pinigus būtina panaudoti ilginant kompensavimo periodą. Dabar siūloma kompensuoti tik antrojo ketvirčio reklamos pajamų praradimą, o tai ir vėl, manyčiau, yra naudingiausia galingiausioms žiniasklaidos grupėms, nes tikėtina, kad joms COVID-19 smūgis buvo momentinis. O pasidomėjus, kaip sekasi kultūrinei, regioninei ir tautinių mažumų žiniasklaidai, būtų galima sužinoti, kad jos smūgį pajuto jau pirmo ketvirčio pabaigoje, ir nėra abejonių, kad COVID-19 pandemijos padariniai smaugs šias žiniasklaidos priemones ir visą trečiąjį ketvirtį. Todėl jei norima iš tiesų padėti regioninei, kultūrinei ir tautinei žiniasklaidai, vertėtų sumažinti kompensavimo procentą nuo 60 iki 50 ar net 40 procentų, tačiau pailginti pagalbos laikotarpį, kompensuoti žiniasklaidos funkcionavimui būtinas pajamas, kad jis apimtų pirmą, antrą ir trečią šių metų ketvirčius.
Priešingu atveju šios žiniasklaidos priemonės patirs milžinišką smūgį, o galingiausios žiniasklaidos grupės dar labiau sustiprės (jos ir taip skęsta ne tik kazino, bet ir galingiausių oligarchinių grupių bei valdžios reklamos užsakymuose).
Pabrėžtina, kad nekompensuojant kazino reklamos pajamų netekimo ir sumažinus kompensacijos procentą, net ir taikant kompensacijos mechanizmą ne vieną, o tris ketvirčius, lėšų poreikis galėtų nepakisti. Pakistų tik tai, kad COVID-19 sukeltos krizės sąlygomis didesnė dalis lėšų atitektų ne galingiausioms žiniasklaidos verslo grupėms, o regioninei, kultūrinei ir tautinėms mažumoms skirtai žiniasklaidai.
Gerbiamas LR Ministre Pirmininke, apibendrindamas noriu pabrėžti, kad jei LR Vyriausybė neturi tikslo numarinti visų, kurie neturi oligarchinio ar valdžios užnugario, ir padėti dar labiau sustiprėti tokioms žiniasklaidos grupėms kaip delfi.lt ir „MG Baltic" televizijų grupė, turėtų vengti selektyvumo kompensuojant žiniasklaidos priemonėms išgyventi reikalingų pajamų praradimą, taikyti ilgesnį kompensavimo laikotarpį - įtraukti pirmą ir trečią ketvirčius. O siekiant, kad žiniasklaidos gelbėjimas mokesčių mokėtojų pinigais nebūtų amoralus, jokiu būdu nekompensuoti kazino reklamos pajamų netekimo. Manau, jog akivaizdu, kad būtent tokie sprendimai leistų užtikrinti, kad bus stiprinama ne kazino ir dažnu atveju oligarchinių grupių reklamose skęstanti žiniasklaida ir kad didesnė lėšų dalis atiteks regioninei, kultūrinei bei tautinėms mažumoms skirtai žiniasklaidai.
Gerbiamas Premjere, dar kartą pakartosiu, kad galime detalizuoti tiek dabartinio sprendimo neigiamą įtaką, tiek ir mūsų siūlomų sprendimų įgyvendinimo naudą nepriklausomai žiniasklaidai ir demokratijai. Tačiau svarbiausia, ar LR Vyriausybė šiandien turi noro ir jėgų elgtis moraliai ir padoriai COVID-19 pandemijos sąlygomis gelbėdama ne galingiausią žiniasklaidą, o būtent kultūrinę, regioninę, tautinių mažumų ar vertybinę žiniasklaidą, kurią reprezentuoja ir mūsų leidžiamas žurnalas „Valstybė", - tai yra tas žiniasklaidos priemones, kurių egzistavimas stiprina Lietuvos demokratiją.
Be jokios abejonės, puikiausiai suprantu, kad tokiam sprendimui, kuris mažintų galingiausių žiniasklaidos grupių pajamas, pelnus ir jų galimybes per COVID-19 sukeltą krizę mokesčių mokėtojų pinigais įgyti dominuojančią galią, reikia drąsos. Tačiau neabejoju, kad jei siekiame sukurti demokratinę gerovės valstybę, būtent tokie drąsūs ir principingi sprendimai ir yra būtini.
Pagarbiai -
Eduardas Eigirdas
Demokratijos plėtros fondo prezidentas
Žurnalo „Valstybė" įkūrėjas ir vyr. redaktorius
Lietuvos ekonomikos konferencijos steigėjas
Rubrika Nuomonių barometras yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-06-29 16:48
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Neaišku

2020-06-15 21:10

Ko šis ponas prašo, ko reikalauja, dėl ko kreipiasi į Premjerą. Kad šitą talmudą rašliavos suprastum, reikia išgerti bent dėžę nealkoholinio alaus. Argi negalima savo mintis išdėstyti aiškiai, konkrečiai ir suprantamai. Dabar vos keletą eilučių perskaičius jau pradeda imti miegas. Neužimkite internetinės svetainės ilgiausiais romanais.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media