Nuomonių barometras

2020 m. gegužės 6 dieną įvyko žurnalo „Reitingai" spaudos konferencija, kurioje kalbėjo žurnalo vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas ir žurnalistė Jonė Kučinskaitė. Konferencijoje buvo pristatyti skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingai ir vertinimai. Ka gi mes ten išgirdome?

I. GIMNAZIJŲ REITINGAS 

Žurnalas „Reitingai" jau septintą kartą pristato institucinį visų šalies gimnazijų reitingą. Vertindamas gimnazijas, žurnalas „Reitingai" mokinius atsirenkančias mokyklas atskyrė nuo mokyklų, kurios priima mokytis visus mokinius.

Teisę atsirinkti mokinius pagal akademinius rodiklius šiuo metu turi 12 šalies gimnazijų, neįskaitant specializuotų mokyklų, pavyzdžiui, menų.

Taigi šiemet geriausios mokinius atsirenkančios mokyklos yra šios: 

1. Vilniaus licėjus (pernai buvo 1-as),

2. KTU gimnazija (pernai buvo 2-a),

3. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija (pernai buvo 4-a). Ir tai yra aukščiausia šios gimnazijos iki šiol užimta vieta. Pastaraisiais metais ši gimnazija reitinge nuolat kilo.

Beje, jeigu lygintume šias mokyklas kartu su visomis mokyklomis, taip pat ir neatrankinėmis, tai šis trejetukas išsaugotų tas pačias pozicijas. Gi kitos atrankinės gimnazijos nebūtinai lenkia mokyklas, kurios moko visus mokinius.

Na, o didžiausias krytis tarp atrankinių mokyklų yra Vilniaus jėzuitų gimnazijos. Ji smuktelėjo į iki šiol žemiausią - 5-ą vietą. 

O geriausios mokyklos, nedarančios mokinių atrankų: 

1. Klaipėdos licėjus (pernai buvo 1-as),

2. Vilniaus „Saulės" privati gimnazija (pernai buvo 18),

3. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija (pernai buvo 4-a),

4. Šiaulių J. Janonio gimnazija (pernai buvo 5-oje vietoje),

5. Kauno „Saulės" gimnazija (pernai buvo 2-oje vietoje),

6. Vilniaus Š. Aleichemo gimnazija (pernai buvo 27-oje vietoje),

7. Vilniaus „Gabijos" gimnazija (pernai buvo 3-oje vietoje),

8. Šiuolaikinės mokyklos centras (Vilnius) (pernai buvo 34-oje vietoje),

9. Vilniaus S. Daukanto gimnazija (pernai buvo 6-oje vietoje),

10. Alytaus A. Ramanausko - Vanago gimnazija (pernai buvo 48-oje vietoje)

Iš viso buvo vertintos 356 gimnazijos, kurios nedaro mokinių atrankų.

Pirmą kartą greta gimnazijos vietos reitinge pateikiami ir finansiniai rodikliai: kiek skiriama lėšų vieno mokinio išlaikymui kiekvienoje konkrečioje mokykloje. 

Tiesa, šis kriterijus nebuvo nevertinamas ir vieno mokinio ugdymo kaina buvo pateikta tik „Reitingų" skaitytojų dėmesiui, idant mokinių tėvai patys įsitikintų, ar mokyklai sunkiai sekasi išmokyti mokinius akademinių dalykų bei užtikrinti gerą mikroklimatą dėl to, kad yra prastai finansuojamos, ar dėl kitų priežasčių.

Spaudos konferencijos dalyviai priminė, kad mokyklos gausiausiai yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, o antrasis mokyklų finansavimo šaltinis yra vadinamosios lėšos aplinkai. Jas mokykloms skiria savivaldybės. Tiesa, privačios mokyklos, išskyrus katalikiškas mokyklas, vadinamųjų „aplinkos lėšų" negauna. Bet privačios mokyklos yra dar finansuojamos pačių mokinių tėvų. Mokymasis privačioje mokykloje kainuoja nuo 5 iki daugiau nei 1500 eurų per mėnesį. Tėvų įmokėtos už vaikų mokslą lėšos žurnale pateiktoje lentelėje neatsispindi. 

Paradoksalu, bet mokyklose, kurios finansuojamos iš tiesų dosniai, mokinių pasiekimai būna iš tiesų žemi, o kurios finansiškai yra skriaudžiamos, mokiniams dažnai suteikia išties didelę pridėtinę vertę. Tarkime, Vilniaus rajono Valčiūnų gimnazijoje bendros išlaidos vienam mokiniui siekia net 4546 eurus per metus, bet ji jau septynerius metus sukiojasi reitingo apačioje (šiemet 342 vieta), o Vilniaus Gabijos gimnazijoje išlaidos vienam mokiniui per metus siekia tik 1632 eurus, bet ji niekada nėra iškritusi iš pirmojo geriausių gimnazijų penkioliktuko. 

Taigi, iš tiesų finansavimas nebūtinai turi įtakos mokinių pasiekimams, Lietuvoje dažnai viskas būna netgi atvirkščiai.

Beje, Lietuvos gimnazijų asociacijos taryba atliko tyrimą, kuris parodė, kad reitingus analizuojančios ir tikslus pakilti iš autsaiderių išsikeliančios mokyklos nuosekliai kyla tiek pagal akademinius rezultatus, tiek gerėja jų mokinių savijauta. Ir tai nėra susiję vien su finansavimu.

Vienas šios Asociacijos tarybos narių, Tauragės Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas kartu su kolegomis sudarė gimnazijų, kurias kasmet baigia ne mažiau nei 20 mokinių ir kurios nuo 2014 m. nuosekliai kyla žurnalo "Reitingai" sudaromuose reitinguose, sąrašą. Ir pasirodo, kad tai ne jokios elitinės didmiesčių mokyklos. Tai rajonų ir mažų miestelių mokyklos: Kaišiadorių rajono Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija, Širvintų Lauryno Stuokos - Gucevičiaus gimnazija, Raseinių rajono Ariogalos gimnazija, Tauragės Žalgirių gimnazija, Molėtų gimnazija, Kauno rajono Raudondvario gimnazija, Lazdijų rajono Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija, Panevėžio rajono Velžio gimnazija, Visagino "Atgimimo" gimnazija, Klaipėdos "Žemynos" gimnazija ir kt. Anksčiau iš daugelio jų vaikai bėgdavo į aplinkinių miestų mokyklas, nūdien situacija atvirkštinė. 

Gimnazijos, kaip ir kasmet, buvo sureitinguotos įvertinus - visų 2019 m. laidos abiturientų, baigusių konkrečią gimnaziją kiekvieno valstybinio brandos egzamino, tai yra: lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, anglų kalbos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos balų vidurkius. Aukščiausią įvertį už konkretų egzaminą turinti gimnazija gavo aukščiausią balą, tai yra 8 taškus. Žemiausią įvertį turinti mokykla gavo 0 taškų.

Taip pat remiantis Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, buvo vertinama, kiek dvyliktokų konkretų brandos egzaminą išlaikė vienu šimtuku (1 taškas), kiek dviem - (2 taškai), trimis - (3 taškai), keturiais - (keturi taškai) ir kiek penkiais šimtukais - (5 taškai). Tos gimnazijos, kurių 2019 m. laidos abiturientai negavo nė vieno šimtuko, buvo įvertintos 0 taškų.

Remdamiesi Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, buvo vertinama, kiek kiekvienos gimnazijos absolventų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas (8 taškų svoris). 

Taip pat, remiantis gimnazijų pateikta informacija, buvo atsižvelgta ir kiek mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus. Mokykla, kurios didžiausia dalis 2019 m. laidos abiturientų išvyko studijuoti į užsienio šalių universitetus gavo 3 taškus. 

Be to, 2 taškų svoriu buvo įvertintas ir mokinių nubyrėjimas: kiek visų 2017 m. į gimnazijos III (11 kl.) klasę priimtų gimnazistų ją baigė 2019 m. Kai kuriose gimnazijose per paskutinius dvejus metus matomas akivaizdus mokinių nubyrėjimas.

II. PRADINIŲ MOKYKLŲ IR PROGIMNAZIJŲ VERTINIMAS

Žurnalas „Reitingai" šeštą kartą pristato ir absoliučios daugumos šalies mokyklų, dalyvavusių nacionaliniame moksleivių pasiekimų patikrinime (anksčiau vadintame standartizuotais testais) vertinimą. Be to, kartu pateikiamas ir mokinių nubyrėjimo rodiklis, tai yra, kiek moksleivių buvo priimta į pirmą klasę ir, kiek jų baigė ketvirtą klasę arba kiek buvo priimta į penktą klasę ir kiek baigė aštuntą klasę.

Pagal ketvirtokų pasiekimus pirmauja: 

1. Šiaurės licėjus

2. Kauno Tirkiliškių mokykla - darželis

3. Panevėžio A. Lipniūno progimnazija

O pagal šeštokų pasiekimus pirmas trejetukas išsidėstė taip: 

1. KTU Vaižganto progimnazija

2. Klaipėdos „Universa Via" tarptautinė m-kla

3. Kauno Šv. Lazimiero progimnazija

Šie testai rodo pradinių mokyklų ir progimnazijų indėlį į vaikų akademinę sėkmę, o nubyrėjimas - vaikų savijautą ir mokyklos (klasės) klimatą.

III. PAGRINDINIŲ MOKYKLŲ VERTINIMAS

Ketvirtą kartą buvo pristatytas ir pagrindinių mokyklų vertinimas, kuris atliktas, remiantis dešimtokų laikomais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais.

Iš viso Lietuvoje yra 250 pagrindinių mokyklų, tiesa, jų dydis yra skirtingas. Taigi, vertinant pagrindines mokyklas jos buvo skirstomos pagal mokinių skaičių. Stipriausia pagrindinė mokykla kategorijoje nuo 1 iki 9 (dešimtokų) yra:

Akmenės raj. Kruopių pagrindinė m-kla. 

Stipriausia pagrindinė mokykla, kurioje mokosi iki 20-ies dešimtokų yra Anykščių raj. Kavarsko pagrindinė m-kla.

Stipriausia pagrindinė mokykla, kurioje mokosi daugiau nei 21 dešimtokas yra Plungės "Ryto" pagrindinė mokykla. 

O tarp pagrindinių tautinių mažumų mokyklų stipriausia yra Vilniaus raj. Kyviškių pagrindinė mokykla.

IV. UNIVERSITETŲ REITINGAS

Septintą kartą buvo pristatytas institucinis Universitetų reitingas. 

1. Vilniaus universitetas, surinkęs 64,09 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);

2. Kauno technologijos universitetas, surinkęs 62,2 taško (pernai jis taip pat buvo antras);

3. Vilniaus Gedimino technikos universitetu, surinkęs 58,4 taško (pernai jis buvo ketvirtas; tai aukščiausia šio Universiteto vieta);

4. Vytauto Didžiojo universitetas, surinko 55,08 taško (pernai jis buvo penktas);

5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, surinkęs 50,85 taško (pernai jis buvo trečias).

Privačių universitetų pozicijos trečius metus lieka nepakitusios: 

1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 55,52 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);

2. LCC Tarptautinis universitetas, surinkęs 37,47 taško (pernai jis buvo trečias);

3. Europos humanitarinis iniversitetas, surinkęs 31,07 taško (pernai jis buvo antras).

Kaip buvo reitinguoti universitetai?

Iš viso universitetai buvo vertinti pagal 48 skirtingus parametrus, kurie yra sugrupuoti į šešis stambius kriterijus: I. Mokslo, meno ir / ar sporto veikla bei personalo pasiekimai - 25 taškų svoris; II. Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai - 25 taškų svoris; III. Studentai ir studijos - 18 taškų svoris; IV. Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje - 16 taškų svoris; V. Esamas ir ateities akademinis personalas - 10 taškų svoris; VI. Studentų nuomonė - 6 taškų svoris.

Iš viso už šiuos kriterijus buvo galima surinkti 100 taškų, tačiau tiek nesurinko nė viena aukštoji mokykla.

Instituciškai stipriausiu universitetu visus šiuos metus buvo ir yra Vilniaus universitetas (VU), surinkęs 64,9 taško (pernai - 61,7 taško), antras, kaip ir ankstesnais metais, Kauno technologijos universitetas (KTU), surinkęs 62,2 taško (pernai KTU surinko 61,1 taško). 

Reitinguojant universitetus dauguma rodiklių buvo vertinti imant ne absoliučiuosius dydžius, o santykinius, tai yra tenkančius vienam studentui, vienam sąlyginiam darbuotojui, vienam dėstytojui ir pan.

V. KOLEGIJŲ REITINGAS

Valstybinių kolegijų reitingo geriausiųjų penketuke: 

1. Vilniaus kolegija, surinkusi daugiau kaip 74,94 taško iš galimų surinkti 100 taškų (pernai ši kolegija taip pat buvo pirma);

2. Kauno kolegija, 69,27 taško (pernai ši kolegija buvo trečia);

3. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (65,25 taško (pernai ši kolegija buvo ketvirta);

4. Kauno technikos kolegija (surinkusi 62,25 taško (pernai ši kolegija buvo antra); 

5. Utenos kolegija (61,24 taško) (pernai ši kolegija buvo šešta);.

O štai nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja:

1. Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 67,26 taško (pernai ši kolegija irgi buvo pirma);

2. Šv. I. Lojolos kolegija, surinkusi 66,38 taško (pernai ši kolegija buvo penkta); 

3. Vilniaus verslo kolegija, surinkusi 63,25 taško (pernai ši kolegija buvo antra) 

Kaip buvo reitinguojamos kolegijos?

Iš viso kolegijos buvo vertintos pagal penkis stambius parametrus (kurių kiekvienas yra sudarytas iš dar keletos kitų kriterijų): 

I. Studentai ir studijos (už šį kriterijų jos galėjo gauti 40 taškų)

II. Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai (už šį kriterijų galėjo gauti 30 taškų)

III. Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje (už šį kriterijų galėjo gauti 14 taškų)

IV. Kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė (už šį kriterijų galėjo gauti 10 taškų)

V. Studentų požiūris į savo kolegiją (už šį kriterijų galėjo gauti 6 taškus).

Daugiau informacijos apie šią spaudos konferenciją bei reitingus Jums gali suteikti: G. Sarafinas, žurnalo „Reitingai" vyr. redaktorius, Mob. tel.: 8 - 682 43659, El. paštas: reitingai@gmail.com