Nuomonių barometras

Replika

 Laikraštis pasmirdo...

    Daugelį metų prenumeruoju ir skaitau „Lietuvos rytą". Dažniausiai pradedu nuo antro ar trečio puslapių, kur spausdinami šmaikštūs, kartais aštroki publicisto Aido Puklevičiaus, rašytojo Sigito Parulskio ir kitų autorių rašiniai. Itin patinka diplomato ir politikos analitiko Mečio Laurinkaus pastabos „Be kaukės". Bet štai 2016 m. gruodžio 6-osios antras „Lietuvos ryto" puslapis... pasmirdo! A.Puklevičiaus rašinyje „Geranoris kvailys - vertybė" randu eilutes: „... kvailiai kniūbsti apsitriestų saugodami tradicijas visa įstatymo rūstybe." O rašytojo S. Parulskio pats rašinio pavadinimas „Apie džiaugsmą ir bezdalus" dvoktelėjo. Tekste dar daugiau „kvapų" : „... ir tegul Dievas man padeda daryti visus tuos sutiktai malonius darbus..."; „... tegul pats šėtonas mane nusitempia į pragarą ir mano išangei surengia inkviziciją." Rašytojas, cituodamas Selindžerį (J. D. Salinger‘į), mėgaujasi garsaus rašytojo kadaise išsakyta mintim: „... vienas mokinys per vidurį kalbos kad driokstels, kad nusipers, net sienos sudreba... Tai natūrali paauglio reakcija į tą šūdą..." 

   Perskaičiau balsu ir tuoj nubėgau išskalauti burną, pravalyti ausis - pasidarė šleikštu, nors cituotų žmonių mintys aktualios. Bet ar reikia tokios smarvės, ar dabar taip jau madinga į valias paleisti mintį ir ranką, kai visa tai skaityti nemalonu?

                                                                                                                                                                   Apolinaras JUODPUSIS