2024 m. gegužes 4 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Nuomonių barometras

*print*

Archyvas :: Apie kompetenciją ir mokslus - valstybės tarnų ir žurnalistų. Yra spekuliacijų

2011-11-23
 
Dainius Radzevičius, Stasio Paškevičiaus nuotr.

Dainius Radzevičius, Stasio Paškevičiaus nuotr.


Šiandien gavau iš kolegų nuorodą apie viešoje erdvėje Rokiškyje užvirusią diskusiją apie valstybės tarnautojų mokymus, tam leidžiamus pinigus ir... žurnalistų kompetenciją bei jų mokslus. Būčiau gal ir nereagavęs, jei nebūtų tekę skaityti vieno bulvarinio leidinio teksto apie valstybės tarnautojų mokymus „Už valdiškus pinigus išrinktieji ne tik tobulinami, bet ir vėžinami bei migdomi". Panašių tekstų yra buvę ir daugiau.

Tada mane nemaloniai bet jau eilinį kartą šokiravo „žurnalistų" principinė pozicija dėl valstybės tarnautojų mokslų - nereikia ir dar kartą nereikia.

Ta pozicija matoma ne vien pavadinime. Štai kokios pastraipų antraštės:

„Mokslas - poilsis"
„Moko to paties"
„Žinios" - dykai"
„Pinigų plovykla"

Žodžiu, suprask - nieko gero iš tų mokymų. Nesutinku. Iš principo. Net tų pačių dalykų reikia kartais mokyti kelis kartus. Ir tai kai kam nepadeda. „Repetitia est mater studiorum"... Ir žurnalistams praverstų kai kuriuos esminius dalykus reguliariai pasimokyti - etikos, teisės, politikos mokslų. Dar sociologija neblogai būtų. Ir šiaip ką nors protingo paskaityti. O, pvz., kai kuriems bulvariniams leidiniams ar kai kurių televizijų suzombėjusiems turinio kūrėjams vertėtų bent etikos kodeksą pavartyti, o ne klykti, kad bet kuris jų kritikas smaugia žodžio laisvę. Kita vertus, mano vienas kolega yra pasakęs kad tokiems nepadės nei Žurnalistų sąjunga, nei profsąjunga, nei Europos Sąjunga. Jie - beviltiški. Nenorėčiau tuo tikėti...

Todėl kai „Gimtasis Rokiškis" beveik tokiu pat, bet gerokai mandagesniu, stiliumi straipsnyje „Valdininkų mokymai - puota maro metu?" parašė apie savivaldybės tarnautojų mokymus, nutariau sureaguoti:

„Beveik 175 tūkst. litų - tiek atsiėjo rajono savivaldybės specialistų mokymai, kai kurie jų vykę net Airijoje. Ar tai - ne puota maro metu?"

Ar yra maras Lietuvoje? Lyg ir ne. Tai kam tokį klausimą kelti viešai? Argi tai žurnalistika? Mano galva, tai tokia pati provokacija, kad žmonės išlietų emocijas apie valdžią. Mokymai už „šimtus tūkstančių" - geras pretekstas.

Todėl visai simptomiška, kad žmonės piktinasi tokiais dalykais komentaruose:

„Pijus
Liūdnas vaizdelis, kai mero patarėjas verslui ir investicijoms ir savivaldybės administracijos direktorius (vos ne pirmieji politikai rajone) lyg pirmokėlis užsienyje bando kalbėti angliškai. Lygis mūsų tikrai žemas. Neįsivaizduoju, ką gali patarti merui patarėjas apie verslą, jei jis nei bum - bum anglų kalba, vadinasi, visa, kas pasaulyje skelbiama šia kalba apie verslą, jam nežinoma."

Pasakysiu atvirai, esu kaip ir Pijus, nes manau, kad tikrai reikia visiems žmonėms mokytis visą gyvenimą. Ir jei versle investuojama į žmones, tai ir valstybės tarnyboje turi būti taip pat. Jei kartais ne visi gerai mokosi, ne viskas būna naudinga - tai yra metodika, kaip galima tobulinti mokslo procesą. Bet net mokykloje ne visi vaikai gerai mokosi, ne visiems sekasi, ne viskas ten gerai išdėstoma. Bet dėl to nepuolame sakyti, kad vaikų mokslas mokyklose, kuris kasmet kainuoja šimtus milijonų, yra puota maro metu.

O maro tikrai nėra. Maras mūsų galvose. Ir puota vadinti mokslus Airijoje galiu vadinti tik sąlyginai. Ne visi, kurie emigravo dirbti į Airiją, sutiks, kad ten yra rojus, kur tik puotos keliamos.

Todėl galėčiau sutikti, tiesa, be jokio pykčio, su vienu komentatoriumi, kuris parašė:

„Supykau
Būtų įdomu sužinoti, kaip dažnai mokosi ir tobulinasi „Gimtojo Rokiškio" žurnalistai, ypač šio straipsnio autorė? Gal niekada nėra išlindę iš savo kabinetų, tupi užsidarę ir nesuvokia, kokie reikalavimai yra keliami šiandienos išsilavinusiam žmogui. Mokytis dabar reikia visą gyvenimą. Viskas taip greitai keičiasi, kad su sena mąstysena nepastebėsi, kaip nepatenki į šiuolaikinio piliečio rėmus."

Manau, kad matydami šiandienos lietuvių keliamus reikalavimus valstybei ir jos tarnautojams, turėtume daugelį jų siųsti mokytis į Marsą. Nes tokių marsietiškų reikalavimų, lūkesčių ir norų patenkinti neįmanoma. Pvz., kai X rajone kai kurie žmonės nenori jokiu būdu leisti verslui plėstis ir dirbti konkurencinėje aplinkoje, nes lyg ir žmonėms tai „trukdo" (nemaloni gamyklos kaimynystė, vėjo malūnai kelia abrakadabra sveikatos sutrikimus), bet nori didesnių išmokų, pašalpų, savivaldos pagalbos skurstantiems, manau, kad susiduriame su elementaria šizofrenija. O tai reikalauja jau medicininių įgūdžių. Tad verta siųsti mokytis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2011-11-23 12:01
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Besidomintis

2011-12-12 12:10

Kodėl LŽS svetainėje neskelbiamos įvairių konkursų laureatų pavardės? Nejaugi gaila paskirti bent kelias eilutes tam, kad pagerbti nugalėtojus, laureatus? Štai, baigėsi rašinių konkursas antikorupcijos tema, prizai išdalinti, bet svetainėje apie tai nėra nei žodžio. Nežinia, kas tapo J.Vileišio premijos laureatais šiemet. O gal jau ta premija nunyko, net konkurso nebuvo? LŽS svetainė nespėja su gyvenimu. Imkime pavyzdį iš Kauno žurnalistų. Jų svetainė įdomi, informatyvi, skoningai sutvarkyta, informacija pateikiama operatyviai.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Kristina

2011-12-05 14:57

Na. nėra ten taip žiauriai parašyta tam Gimtajam... Sutinku, kad mokymų reikia. Ypač žurnalistam. Taigi, pirmyn, LŽS pirmininke. Mes mielai atvažiuosime pasimokyti. Ir gal jau nustosim save plakti - kokie mes blogi...

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media