Nuomonių barometras

Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Arvydo Anušausko, daugėja atvejų, kai nebaudžiamai platinama tikrovės neatitinkanti informacija, neigianti SSRS agresiją prieš Lietuvą, ypač kai kalbama apie 1991 metų Sausio 13-osios įvykius.2013 m. spalio 4 d. 18.55 val. televizijos „Pervyj baltyjskij kanal" (PBK) laidoje „Žmogus ir įstatymas" buvo menkinami 1991 m. Sausio 13-osios įvykiai, įžūliai išsityčiota iš mūsų tautos kovos už laisvę 1991 metų sausį.

Praėjusį penktadienį moderavau Knygų festivalio diskusiją „Leidybos politika Lietuvoje“. Po to pasirodė dailus pranešimas. Štai ištrauka: Diskusijos dalyvių buvo sutartinai pabrėžta įstatyminės bazės, reglamentuojančios leidybos sektorių, nebuvimas ir išreikštas aiškus poreikis leidybos politikos formavimui. Tikrai niekas nesumeluota. Bet ir nieko nepasakyta. O kadangi dalyvavau diskusijoje ir savo laiką skyriau pro bono, tai galiu pasakyti tai, kas man užkliuvo klausantis prelegentų diskusijoje „Leidybos politika Lietuvoje“.

Ar esi už aukštesnius žurnalistikos standartus? Jei tiki, kad žurnalistikoje nėra vietos rasizmui, ksenofobijai ar neapykantai – dalyvauk žurnalistų ugdymo programos mokymuose Lietuvoje. Tapk tarptautinio projekto „Žmogaus teisių adresas – žurnalistika“ dalimi. Registracija vyksta iki rugsėjo 28 d.

Tris rugsėjo pirmadienius (2, 9 ir 16 dienomis) LRT radijas dokumentiniuose pasakojimuose kalbės būtent apie tai –Lietuvos žydų istoriją ir skaudžiausią jos tarpsnį – Holokaustą. O prieš pat žydų genocido aukų atminimo dieną, rugsėjo 20-ąją, kviesime klausytis specialios LRT radijo transliacijos, skirtos Vilniaus geto likvidavimo 70-osios metinėms.

Nuo rugsėjo 4 d. televizijos eteryje startuoja LRT televizijos ir SEB banko verslo dokumentikos projektas „Lietuva gali“, skirtas padrąsinti iniciatyvius žmones imtis verslo regionuose, kurti ten darbo vietas sau ir kitiems. Dėl didelės emigracijos į didmiesčius ir į užsienį, nedarbo bei žemesnio pragyvenimo lygio, regionai atrodo nepatrauklūs plėtoti verslą. Skaičiuojama, kad pastaruoju metu apie 70 Lietuvoje įkurtų įmonių susitelkia trijuose didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Projektas „Lietuva gali“, pasitelkdamas įkvepiančius pavyzdžius, nori parodyti, kad sėkmingą verslą galima kurti ne tik didmiesčiuose

Sakoma, kad Čingischano armija toli gražu nebuvo tokia milžiniška ir žiauri. Tiesiog jos vadai jau tuomet gerai išmanė informacinio karo meną – gandas apie armijos jėgą ir žiaurumą aplenkdavo karius, taigi dažnas miestas pasiduodavo ir be kovos, o kovotojai į mūšį eidavo tikėdamiesi pralaimėti. Kovą dėl žmonių protų gerai supranta ir šiuolaikiniai karo strategai – kylant konfliktui poveikį mėginama daryti keturiais kanalais: diplomatiniu, ekonominiu, kariniu ir informaciniu. Stiprindama pirmus tris, Lietuva šiandien jau moka ketvirtojo pamiršimo kainą.

Taip, pakartosiu: klipas genialus. Tūlo, biurokratinio mąstymo lietuviui filmuko režisūrinė idėja neįkandama, deja. Kodėl? Atsakymas paprastas: trūksta asociatyvinio mąstymo. Tai mąstymas reikalaujantis drąsos matyti kitaip, nebijoti atverti horizontų, fantazuoti. Užsienio reikalų ministerija padarė klaidą išimdamas filmuką iš viešosios erdvės. Mūsiškiai garsūs viešųjų ryšių ekspertai paslydo lygioje vietoje. Kas neįtiko?

Baltarusijos Respublikos ambasada Lietuvoje informavo, kad 2013 metų rugpjūčio 17 dieną 12 val. Astravo (Островец) mieste esančiame Baltarusijos atominės elektrinės informaciniame centre įvyks susitikimas su Lietuvos visuomene. Susitikime dalyvaus AE specialistai. Susitikimo tema – viešai apsvarstyti paruoštą ataskaitą apie galimą Baltarusijos AE įtaką aplinkai. Ši ataskaita bus paskelbta lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Lietuvos piliečiai, kurie išreikš norą dalyvauti šiame susitikime, galės kreiptis į Baltarusijos Respublikos ambasadą Lietuvoje ir ten gauti nemokamas vizas.

Seimo narys, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą su prašymu ištirti, ar nebuvo falsifikuojamas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus interviu 2013 m. liepos 11 d. LNK žinių reportaže.

Vakar vakare buvau unikaliame renginyje – Uzbekistano Nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių asociacija atidarė pirmąjį šiame regione Žiniasklaidos nuotolinio (on-line) mokymo centrą. Ta proga centrą simboliškai atidarė ir jame improvizuotą kelių valandų spaudos konferenciją surengė dabartinio šios šalies prezidento dukra Gulnara Karimova.

Kontekstas – mano straipsnis, kritikuojantis beribės žodžio laivės idėją, kurią savo liūdnai garsiu pareiškimu platino Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pamenat? „Vien tik už žodžius iš darbo neatleidžiu“. Kokie gi buvo tie buvusios teisėjos, o dabar kaltinamos keturiomis šiurkščiomis nusikaltimo veikomis jau Seimo narė N. Venckienės pareiškimai skirti savo kolegoms teisėjams? „Degradai, išgamos, kalės, kurvos“ ir taip toliau.

Europos Sąjungos tema Lietuvos žiniasklaidoje atsirado dar praėjusiame šimtmetyje. Kai tik Lietuva pareiškė norą stoti į ES, pasipylė daug diskusijų apie šio politinio žingsnio naudą ir net galimas grėsmes. Stojimo kampaniją vainikavo tautos referendumas ir valdžios bei verslo mestos gausios pastangos įtikinti lietuvius, kad ES - tai neišvengiamas gėris.

Rinkimų kampanijos metu žiniasklaidoje randasi vis daugiau politinio turinio, kuris yra vienokia ar kitokia forma finansuojamas. Tačiau dalis turinio yra aiški politinė reklama, kitas - nepriklausomų žurnalistų parengtas turinys.

Dar vakar rašiau apie tai, jog buvo planuota tiesioginė partijos „Drąsos kelias" internetinės TV transliacija su šios partijos lydere, buvusia teisėja, dabar kandidate į Seimą Neringa Venckiene. Internetinės TV transliacijos ar kokių nors įrašų šiuo metu anksčiau pačios partijos nurodytu adresu rasti jau nebegalima. Kaip žinia, įstatymai partijoms draudžia turėti televiziją, juo labiau ja naudotis neturint licencijos. Apie tai rašiau aš, tai viešai naujienų portalui Delfi.lt patvirtino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos teisininkas.

Šiandien vos grįžęs iš atostogų perskaičiau man liūdną žinią - savaitraštis „Atgimimas" dėl finansinių problemų penktadienį nepasirodė. BNS žinutė naujienų portale Delfi.lt skelbia, kad „redakcija tikisi, kad leidyba bus atnaujinta jau kitą savaitę".