Nuomonių barometras

Žiniasklaidoje ("Delfi", "Lietuvos rytas") pasirodė daugybė pedagogą smerkiančių publikacijų. Jį viešai pasmerkė ne tik gimnazistės tėvai, vaiko teisių apsaugos specialistai ir prokuroras, bet regis ir visuomenė. Už savo elgesį buvusiam direktoriui nepakaks atsipirkti 30 tūkst.litų, sumokėtų auklėtinės tėvams. Jam gręsią 4 metai belangės.

Lietuvos žmogaus teisių centras, minėdamas savo veiklos dvidešimtmetį, kviečia Jus į tarptautinę konferenciją “Nuomonės raiška internete: žmogaus teisės, etika ir teismų praktika”. 2015 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje bus nagrinėjama žodžio laisvės ribos: remiantis ekspertų žiniomis bei užsienio partnerių patirtimi analizuojamos ir lyginamos šiuolaikinės žodžio laisvės ribos, kada baigiasi nuomonės raiška ir prasideda neapykantos kurstymas, šios ribos kaita bei suderinamumas su etikos ir žmogaus teisių standartais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta, kad dienraštis „Lietuvos rytas“ publikacijoje apie „Snoro“ banko laikinąjį administratorių Simoną Vincentą Freakley pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą.

„Atkreipkite dėmesį: Vladimiras Putinas lygiai tuo pačiu apdovanojimu, kuriuo dabar pamalonino Ramzaną Kadyrovą, apdovanojo ir Aleksandro Litvinenkos žudiku laikomą Andrejų Lugovojų“, – sako LRT apsilankęs garsus Ukrainoje dirbantis Rusijos žurnalistas Jevgenijus Kiseliovas, komentuodamas Boriso Nemcovo nužudymo pasekmes ir kontekstą.

Už 2014-ųjų metų geriausius Lietuvos teatrų scenos darbus premijomis ir atminimo ženklais kovo 27 d. tradiciškai Tarptautinės teatro dienos proga bus apdovanoti geriausi šalies teatro menininkai. Pagal Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijavimo nuostatus pretendentus Auksinių scenos kryžių premijoms turėjo teisę siūlyti profesionalūs teatrai, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Valstybės teatrų asociacija, Scenos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos muzikų sąjunga, Šiuolaikinio šokio asociacija, fiziniai asmenys.

Ketvirtadienį portale „delfi.lt“ pasirodžius straipsniui, aprašančiam bylą, kurią apeliacine tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, šio teismo teisėja Danutė Giačaitė nusprendė pateikti komentarą žiniasklaidai, siekdama objektyvumo ir aiškumo vertinant teismo sprendimą.

Visuomenei per mažai aiškinta dar 2008 m. iš esmės pakeistą kandidatų reitingavimo rinkimuose sistemą, todėl dar ir dabar daugelis rinkėjų nežino, kad nuo 2008 m. vieta partijos kandidatų sąraše, suvedant rinkimų rezultatus, jokios reikšmės neturi, viską lemia kandidato gauti reitingo balsai. Ši 2008 m. rinkimų reforma sutiekė rinkėjams galimybę skirti savo balsą kuriai nors vienai partijai ir rinkėjo pasirinktiems 5 konkretiems kandidatams. Vadinasi, jeigu rinkėjas biuletenyje kandidatų nereitinguoja, jis savo balsą atiduoda pasirinktam sąrašui, o jei reitinguoja – konkretiems asmenims.

Alytaus miesto savivaldybės meras Jurgis Krasnickas šeštadienio vakare kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl socialiniuose tinkluose išplatinto neva jo pokalbio įrašo. Alytaus miesto savivaldybės meras J. Krasnickas pareiškime paprašė nustatyti asmenį ar jų grupę, tyčia ir sąmoningai socialiniuose tinkluose paskleidusius neva jo pokalbio įrašą bei nustatyti tuo suinteresuotus užsakovus minėtą įrašą paskleisti kuo plačiau.

Verslas neduoda pinigų, žiniasklaidos priemonės neviešina veiklų, jaunimo organizacijos nevykdo įdomių projektų – nevyriausybinio sektoriaus realybė šiandien ar mitai, kuriems sulaužyti reikia daugiau pastangų? Apie tai daugiau nei 100 atstovų iš įvairių jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų diskututavo liepos 2 dieną prasidėjusiame Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) Vasaros forume.

Kasmet, nuo 2009 m. rugpjūčio 2 d., Pasaulio romai (o jų, manoma, vien tik Europos valstybėse yra apie 12 milijonų. Rumunija, Egiptas, Ispanija, Bulgarija, Slovakija, JAV, Meksika, Brazilija ir Argentina – valstybės, kuriose jų gyvena daugiau nei po milijoną. Gausių čigonų grupių sutiktumėm buvusiose Jugoslavijos valstybėse, Čekijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Moldovoje bei Turkijoje. Įvairiais duomenimis, Lietuvoje romų priskaičiuotumėm apie 2100) mini Tarptautinę romų holokausto dieną (2009 m. birželio 29 d. Europos Tarybos nutarimu rugpjūčio 2-oji paskelbta Tarptautine romų holokausto aukų atminimo diena), kai prievarta iš šio pasaulio, kankinant, badu marinant, nuodingomis dujomis troškinant, šaudant bei kariant tik Lietuvoje sunaikinta per 500 romų (manoma, Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje išgyvenusių romų skaičius sudarė tik 20-30% nuo jų skaičiaus karo pradžioje. Beveik 80% buvo nužudyta, o tai sudaro beveik pusę milijono žmonių).

2014 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Pauliaus Lukausko ieškinį atsakovei Birutei Vėsaitei dėl tikrovės neatitinkančios garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Š. m. rugsėjo 6 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas pareiškėjo Švenčionių rajono savivaldybės mero Vytauto Vigelio (toliau – Pareiškėjas) skundas dėl publikacijoje „Kas valdo rajoną?“ („Žeimenos krantai“, 2013-08-24, Nr. 59/8176) paskelbtos informacijos. Pareiškėjas nurodė, kad publikacijoje paskelbta informacija neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą.

Išnagrinėjęs administracinę bylą pagal UAB „Šiaurės rytai“ skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2095/2013, kuria paliko galioti žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. SPR-14. Šiuo sprendimu žurnalistų etikos inspektorius privataus asmens skundą dėl publikacijoje „Išėjo į objektą – liko tik pėdsakai“ (Šiaurės rytai, 2012-11-24) paskelbtos informacijos pripažino iš dalies pagrįstu.

Vos ne kasdiena, kai ta pati naujiena: žurnalistams sunku gauti informaciją iš savivaldybių ar kitokių valstybės institucijų. Ką tokiu atveju patarti? Čia mano mintis grįžta prie mus auklėjusios Švedijos pavyzdžio ir knygos „Spaudos laisvė demokratinėje visuomenėje“. Ją parašė, kaip autorius pats save pristatė, Suomijos švedas Erikas Bagerstamas ir pirmiausia išleido Estijoje, o lietuviškai 1994 metais išspausdino Suomijoje.

Lietuvių kalbos išlikimu, tyrimu ir puoselėjimu užsiimantis Lietuvių kalbos institutas (LKI) patyrė kruopščiai parengtą tarptautinę ataką. Šią savaitę aukščiausių Lietuvos institucijų vadovams buvo išsiųsta peticija, kurioje reiškiamas susirūpinimas tariamai prastėjančia instituto moksline veikla.