Nuomonių barometras

Išnagrinėjęs administracinę bylą pagal UAB „Šiaurės rytai“ skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2095/2013, kuria paliko galioti žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. SPR-14. Šiuo sprendimu žurnalistų etikos inspektorius privataus asmens skundą dėl publikacijoje „Išėjo į objektą – liko tik pėdsakai“ (Šiaurės rytai, 2012-11-24) paskelbtos informacijos pripažino iš dalies pagrįstu.

Vos ne kasdiena, kai ta pati naujiena: žurnalistams sunku gauti informaciją iš savivaldybių ar kitokių valstybės institucijų. Ką tokiu atveju patarti? Čia mano mintis grįžta prie mus auklėjusios Švedijos pavyzdžio ir knygos „Spaudos laisvė demokratinėje visuomenėje“. Ją parašė, kaip autorius pats save pristatė, Suomijos švedas Erikas Bagerstamas ir pirmiausia išleido Estijoje, o lietuviškai 1994 metais išspausdino Suomijoje.

Lietuvių kalbos išlikimu, tyrimu ir puoselėjimu užsiimantis Lietuvių kalbos institutas (LKI) patyrė kruopščiai parengtą tarptautinę ataką. Šią savaitę aukščiausių Lietuvos institucijų vadovams buvo išsiųsta peticija, kurioje reiškiamas susirūpinimas tariamai prastėjančia instituto moksline veikla.

Kai tik įvyksta žiaurūs nužudymai, visuomet žiniasklaidoje pasigirsta balsų reikalaujančių grąžinti mirties bausmę. Netrukus, po jaunos mergaitės išniekinimo ir sudeginimo per LNK laidą „Valanda su Rūta“ buvo nagrinėjami mirties bausmės aspektai, deja, mano nuomone, jie nebuvo visapusiškai aptarti.

Tyrimas rodo: labiausiai diskriminacines nuostatas formuoja žinių stoka, prietarai ir žiniasklaida; dažniausiai patiriama amžiaus diskriminacija, mažėja netolerancija homoseksualiems asmenims Daugiausiai įtakos diskriminacinių nuostatų formavimui(-si) Lietuvoje turi žinių ir informacijos stoka (31 proc. respondentų), prietarai ir išankstinės nuostatos (30 proc.) bei žiniasklaida (28 proc.). Draugų, šeimos narių, bendradarbių įtaką nurodė dar 11 proc. apklaustųjų.

Lapkričio 27 d., trečiadienį, 14 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II r.) Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė, Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė kviečia diskutuoti apie lituanistikos įprasminimo veiklos gaires (2015-2020 m.).

Per LNK mačiau siaubo laidą. Ir, nenustebkite, ta laida vadinasi „Valanda su Rūta“. Taip, taip – „pramoginė“ laida. Laidoje buvo kalbama apie priverstinę motinų sterilizaciją. Žiūrėjau į gražius ir švelnius laidos dalyvių veidelius (pavyzdžiui, L.Imbrasienės) ir galvojau, iš kur toks kraugeriškumas? O kai S.Siparis pradėjo oponuoti prievartai, jo žodžius, montuodami laidą, matyt, iškirpo.

UAB „Švyturys – Utenos alus“nutraukė visas esamas ir planuotas reklamos transliacijas „Pirmajame Baltijos kanale“ (PBK). Tokį sprendimą didžiausias šalies aludaris priėmė dėl šio televizijos kanalo antivalstybinių laidų, niekinančių Sausio 13-osios įvykius.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (Komisija) kreipėsi į Latvijos jurisdikcijai priklausantį „Pirmąjį Baltijos kanalą“ (PBK), reikalaudama paneigti melagingus, tikrovės neatitinkančius ir Lietuvos piliečius įžeidžiančius faktus apie Sausio 13-osios įvykius, kurie buvo viešai paskelbti š. m. spalio 4 d. „PBK Lithuania“ laidoje „Žmogus ir įstatymas“.

Žemės ūkio ministerija praneša, kad spalio 7 d. viceministras Rytis Šatkauskas, po spalio 6 d. TV3 laidoje “Savaitės komentarai" parodyto reportažo, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo valstybės tarnautojui, šmeižto bei nustatyti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti kaltus asmenis.

Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Arvydo Anušausko, daugėja atvejų, kai nebaudžiamai platinama tikrovės neatitinkanti informacija, neigianti SSRS agresiją prieš Lietuvą, ypač kai kalbama apie 1991 metų Sausio 13-osios įvykius.2013 m. spalio 4 d. 18.55 val. televizijos „Pervyj baltyjskij kanal" (PBK) laidoje „Žmogus ir įstatymas" buvo menkinami 1991 m. Sausio 13-osios įvykiai, įžūliai išsityčiota iš mūsų tautos kovos už laisvę 1991 metų sausį.

Praėjusį penktadienį moderavau Knygų festivalio diskusiją „Leidybos politika Lietuvoje“. Po to pasirodė dailus pranešimas. Štai ištrauka: Diskusijos dalyvių buvo sutartinai pabrėžta įstatyminės bazės, reglamentuojančios leidybos sektorių, nebuvimas ir išreikštas aiškus poreikis leidybos politikos formavimui. Tikrai niekas nesumeluota. Bet ir nieko nepasakyta. O kadangi dalyvavau diskusijoje ir savo laiką skyriau pro bono, tai galiu pasakyti tai, kas man užkliuvo klausantis prelegentų diskusijoje „Leidybos politika Lietuvoje“.

Ar esi už aukštesnius žurnalistikos standartus? Jei tiki, kad žurnalistikoje nėra vietos rasizmui, ksenofobijai ar neapykantai – dalyvauk žurnalistų ugdymo programos mokymuose Lietuvoje. Tapk tarptautinio projekto „Žmogaus teisių adresas – žurnalistika“ dalimi. Registracija vyksta iki rugsėjo 28 d.

Tris rugsėjo pirmadienius (2, 9 ir 16 dienomis) LRT radijas dokumentiniuose pasakojimuose kalbės būtent apie tai –Lietuvos žydų istoriją ir skaudžiausią jos tarpsnį – Holokaustą. O prieš pat žydų genocido aukų atminimo dieną, rugsėjo 20-ąją, kviesime klausytis specialios LRT radijo transliacijos, skirtos Vilniaus geto likvidavimo 70-osios metinėms.

Nuo rugsėjo 4 d. televizijos eteryje startuoja LRT televizijos ir SEB banko verslo dokumentikos projektas „Lietuva gali“, skirtas padrąsinti iniciatyvius žmones imtis verslo regionuose, kurti ten darbo vietas sau ir kitiems. Dėl didelės emigracijos į didmiesčius ir į užsienį, nedarbo bei žemesnio pragyvenimo lygio, regionai atrodo nepatrauklūs plėtoti verslą. Skaičiuojama, kad pastaruoju metu apie 70 Lietuvoje įkurtų įmonių susitelkia trijuose didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Projektas „Lietuva gali“, pasitelkdamas įkvepiančius pavyzdžius, nori parodyti, kad sėkmingą verslą galima kurti ne tik didmiesčiuose