Nuomonių barometras

Alytaus miesto savivaldybės meras Jurgis Krasnickas šeštadienio vakare kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl socialiniuose tinkluose išplatinto neva jo pokalbio įrašo. Alytaus miesto savivaldybės meras J. Krasnickas pareiškime paprašė nustatyti asmenį ar jų grupę, tyčia ir sąmoningai socialiniuose tinkluose paskleidusius neva jo pokalbio įrašą bei nustatyti tuo suinteresuotus užsakovus minėtą įrašą paskleisti kuo plačiau.

Verslas neduoda pinigų, žiniasklaidos priemonės neviešina veiklų, jaunimo organizacijos nevykdo įdomių projektų – nevyriausybinio sektoriaus realybė šiandien ar mitai, kuriems sulaužyti reikia daugiau pastangų? Apie tai daugiau nei 100 atstovų iš įvairių jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų diskututavo liepos 2 dieną prasidėjusiame Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) Vasaros forume.

Kasmet, nuo 2009 m. rugpjūčio 2 d., Pasaulio romai (o jų, manoma, vien tik Europos valstybėse yra apie 12 milijonų. Rumunija, Egiptas, Ispanija, Bulgarija, Slovakija, JAV, Meksika, Brazilija ir Argentina – valstybės, kuriose jų gyvena daugiau nei po milijoną. Gausių čigonų grupių sutiktumėm buvusiose Jugoslavijos valstybėse, Čekijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Moldovoje bei Turkijoje. Įvairiais duomenimis, Lietuvoje romų priskaičiuotumėm apie 2100) mini Tarptautinę romų holokausto dieną (2009 m. birželio 29 d. Europos Tarybos nutarimu rugpjūčio 2-oji paskelbta Tarptautine romų holokausto aukų atminimo diena), kai prievarta iš šio pasaulio, kankinant, badu marinant, nuodingomis dujomis troškinant, šaudant bei kariant tik Lietuvoje sunaikinta per 500 romų (manoma, Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje išgyvenusių romų skaičius sudarė tik 20-30% nuo jų skaičiaus karo pradžioje. Beveik 80% buvo nužudyta, o tai sudaro beveik pusę milijono žmonių).

2014 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Pauliaus Lukausko ieškinį atsakovei Birutei Vėsaitei dėl tikrovės neatitinkančios garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Š. m. rugsėjo 6 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas pareiškėjo Švenčionių rajono savivaldybės mero Vytauto Vigelio (toliau – Pareiškėjas) skundas dėl publikacijoje „Kas valdo rajoną?“ („Žeimenos krantai“, 2013-08-24, Nr. 59/8176) paskelbtos informacijos. Pareiškėjas nurodė, kad publikacijoje paskelbta informacija neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą.

Išnagrinėjęs administracinę bylą pagal UAB „Šiaurės rytai“ skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2095/2013, kuria paliko galioti žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. SPR-14. Šiuo sprendimu žurnalistų etikos inspektorius privataus asmens skundą dėl publikacijoje „Išėjo į objektą – liko tik pėdsakai“ (Šiaurės rytai, 2012-11-24) paskelbtos informacijos pripažino iš dalies pagrįstu.

Vos ne kasdiena, kai ta pati naujiena: žurnalistams sunku gauti informaciją iš savivaldybių ar kitokių valstybės institucijų. Ką tokiu atveju patarti? Čia mano mintis grįžta prie mus auklėjusios Švedijos pavyzdžio ir knygos „Spaudos laisvė demokratinėje visuomenėje“. Ją parašė, kaip autorius pats save pristatė, Suomijos švedas Erikas Bagerstamas ir pirmiausia išleido Estijoje, o lietuviškai 1994 metais išspausdino Suomijoje.

Lietuvių kalbos išlikimu, tyrimu ir puoselėjimu užsiimantis Lietuvių kalbos institutas (LKI) patyrė kruopščiai parengtą tarptautinę ataką. Šią savaitę aukščiausių Lietuvos institucijų vadovams buvo išsiųsta peticija, kurioje reiškiamas susirūpinimas tariamai prastėjančia instituto moksline veikla.

Kai tik įvyksta žiaurūs nužudymai, visuomet žiniasklaidoje pasigirsta balsų reikalaujančių grąžinti mirties bausmę. Netrukus, po jaunos mergaitės išniekinimo ir sudeginimo per LNK laidą „Valanda su Rūta“ buvo nagrinėjami mirties bausmės aspektai, deja, mano nuomone, jie nebuvo visapusiškai aptarti.

Tyrimas rodo: labiausiai diskriminacines nuostatas formuoja žinių stoka, prietarai ir žiniasklaida; dažniausiai patiriama amžiaus diskriminacija, mažėja netolerancija homoseksualiems asmenims Daugiausiai įtakos diskriminacinių nuostatų formavimui(-si) Lietuvoje turi žinių ir informacijos stoka (31 proc. respondentų), prietarai ir išankstinės nuostatos (30 proc.) bei žiniasklaida (28 proc.). Draugų, šeimos narių, bendradarbių įtaką nurodė dar 11 proc. apklaustųjų.

Lapkričio 27 d., trečiadienį, 14 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II r.) Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė, Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė kviečia diskutuoti apie lituanistikos įprasminimo veiklos gaires (2015-2020 m.).

Per LNK mačiau siaubo laidą. Ir, nenustebkite, ta laida vadinasi „Valanda su Rūta“. Taip, taip – „pramoginė“ laida. Laidoje buvo kalbama apie priverstinę motinų sterilizaciją. Žiūrėjau į gražius ir švelnius laidos dalyvių veidelius (pavyzdžiui, L.Imbrasienės) ir galvojau, iš kur toks kraugeriškumas? O kai S.Siparis pradėjo oponuoti prievartai, jo žodžius, montuodami laidą, matyt, iškirpo.

UAB „Švyturys – Utenos alus“nutraukė visas esamas ir planuotas reklamos transliacijas „Pirmajame Baltijos kanale“ (PBK). Tokį sprendimą didžiausias šalies aludaris priėmė dėl šio televizijos kanalo antivalstybinių laidų, niekinančių Sausio 13-osios įvykius.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (Komisija) kreipėsi į Latvijos jurisdikcijai priklausantį „Pirmąjį Baltijos kanalą“ (PBK), reikalaudama paneigti melagingus, tikrovės neatitinkančius ir Lietuvos piliečius įžeidžiančius faktus apie Sausio 13-osios įvykius, kurie buvo viešai paskelbti š. m. spalio 4 d. „PBK Lithuania“ laidoje „Žmogus ir įstatymas“.

Žemės ūkio ministerija praneša, kad spalio 7 d. viceministras Rytis Šatkauskas, po spalio 6 d. TV3 laidoje “Savaitės komentarai" parodyto reportažo, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo valstybės tarnautojui, šmeižto bei nustatyti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti kaltus asmenis.