Laikraščių tiražai krenta, didelis PVM žlugdo verslą, mokesčiai nepakeliami, reklamos mažėja, žmonės mažiau skaito, internetas ir televizija ima dominuoti ir t.t. Tai vienos banaliausių priežasčių, kuriomis dažnai aiškinamas sunkus laikraščių gyvenimas Lietuvoje. O 180 tūkstančių (!) tiražą turinčio savaitraščio „Savaitė" vienas redaktorių Arūnas Marcinkevčius su tuo nesutinka - jo nuomone, tiražus augina įvairi ir įdomi žurnalistika, o smukdo spaudą - paviršutiniškumas ir negatyvas.

Žinodamas, kad didžiausio tiražo savaitinis žurnalas yra „Žmonės", kažkaip pamiršdavau „Savaitę". Matyt, ne aš vienas. Apskritai, kuomet žiniasklaidos analitikai kalba apie Lietuvos „didžiausią" spaudą, mini „Lietuvos rytą", „Respubliką", kartais kalbėdami apie šiokią tokią įtaką dar pamini „15 minučių", „Verslo žinias", su etiką ne kartą turėję problemų „Vakaro žinios" ar „Lietuvos žinios" taip pat tik minimos.

Tačiau savaitraščio „Savaitė" kuklus buvimas rinkoje, atrodo, net nepastebimas. Na, o jei jei imsime vien tik įspūdingą jo tiražą, tai, pasak kolegos A. Marcinkevičiaus, jų leidinio vienos savaitės tiražas - tai „pilna fūra". O tokią „fūra" spaudos - tai milžiniška auditorija. Juolab, kad sudėję bet kurios eilinės savaitės dienos „didžiausių" net kelių dienraščių tiražus į vieną „fūrą", jos tikrai neužpildysime.

Todėl šiandien apie „Savaitės" sėkmingą plėtrą, konkurentų nesėkmes ir spaudos perspektyvas kalbuosi su Arūnu Marcinkevičiumi. Štai viena jo citata:

„Pas mus nėra „nušovė, papjovė, išprievartavo, išvirė ir suvalgė." Pas mus to absoliučiai nėra. Užtenka apie visas tas prieblandas ir gatvės pjautynes rašo kas tik nori. Antra, pas mus nėra politinės kasdienybės: kas ką apspjovė ir kas ką aplojo. Pas mus nėra to kasdieniško paviršutiniškumo."

Linkiu gero žiūrėjimo. Pažadu, pokalbis neturėtų prailgti. Vaizdo reportažą žiūrėkite paspaudę čia.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2012-04-16 20:50

Atgal