Nuomonių barometras

Žiniasklaidos lauke formuojasi svarbus teisminis precedentas. Vilniaus miesto apylinkės teismas sutiko su „Delfi" vertinimu, kad jos atžvilgiu UAB „SKR Baltic" taiko SLAPP praktiką. Taigi, teisėja Rima Lipeikienė nutarė tenkinti „Delfi" prašymą ir ieškovės dėl dalykinės reputacijos gynimo ieškinį palikti nenagrinėtą. Redakcijos žiniomis, tai yra pirmasis toks atvejis Lietuvos žiniasklaidos istorijoje.

ESMINIAI TEISMO ARGUMENTAI

Ši balandžio 4 d. teismo nutartis dar gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui.

Ieškovė UAB „SKR Baltic" 2024 m. pareiškė ieškinį, kuriame formulavo atsakovės „Delfi" atžvilgiu reikalavimus dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais dalykinę reputaciją. Ši bendrovė prašė teismo įpareigoti tokius duomenis paneigti, taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 10 tūkst. eurų žalos atlyginimą. Verslininkams nepatiko 2022 m. gegužės mėnesį publikuota „Delfi" žurnalisto Tomo Janonio publikacija. Tai yra žurnalistinio tyrimo ciklo dalis. Šiame publikacijų cikle buvo nagrinėjamas bandymas įgyti teisę į kelis milijonus kainuojančią valstybinę žemę Vilniuje. Buvo svarstoma, ar verslininkų planai nesikerta su viešuoju interesu. Tuo metu „Delfi" prašė teismo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 951 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą ir ieškinį palikti nenagrinėtą. Teismas šį „Delfi" prašymą tenkino. „Delfi" teisme laikėsi pozicijos, kad jos atžvilgiu taikoma SLAPP (angl. Strategic lawsuit against public participation). Kitaip tariant, tai yra strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (strateginis bylinėjimasis).Tai suprantama kaip tam tikra teisinio procesinio pobūdžio persekiojimo forma, naudojama prieš viešojo intereso klausimu viešai pasisakančius asmenis.

„Išanalizavus bylos šalių argumentus ir atsikirtimus, išsakytus dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, spręstina, kad egzistuoja pakankamas pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą dėl to, kad juo siekiama pakenkti UAB „Delfi" veiklai, daryti spaudimą dėl tolimesnio visuomenės informavimo apie ketinamą įsigyti 8 ha didelės vertės valstybinės žemės sklypą, su tuo susijusią procedūrą", - konstatavo teismas. Ir ten pat dėstoma toliau: „Visų pirma, ieškovės pareikštas ieškinys neabejotinai sukuria atsakovei ir žurnalistui Tomui Janoniui, rašiusiam straipsnių ciklą apie 8 ha valstybinės žemės sklypą, esantį Oslo g. 1, Vilnius, spaudimą - jie turi skirti bylinėjimuisi ne tik finansinius išteklius, bet ir laiką. Ieškinys yra pareikštas išimtinai dėl atsakovės vykdomos veiklos - visuomenės informavimo apie visuomenei reikšmingą viešąjį turtą, t. y. daugiau nei 8 ha valstybinį žemės sklypą, galimybę jį įgyti privačion nuosavybėn. Iš ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškovės netenkina atsakovės aktyvus veikimas, kai visuomenė yra informuojama apie vertingo, didelio valstybinio žemės sklypo įsigijimo galimybes iš valstybės bei žurnalisto atliktą tyrimą, rengiant publikacijų ciklą. Akcentuodama atsakovės veiklos pobūdį - viešą informavimą, ieškovė ignoruoja faktą, kad visuomenė privalo būti informuojama apie reikšmingą viešąjį turtą - valstybinį žemės sklypą ir su juo įgijimu vykstančius procesus. Vien dėl to, kad atsakovė ir jos žurnalistas šiuo klausimu supažindina visuomenę, leidžiant pasisakyti publikuojamame ginčo straipsnyje ir suinteresuotoms pusėms (...) bei veikia aktyviai, atsakovės veikla negali būti ribojama. Atsakovė iš esmės pagrįstai teigia, kad ieškinys turi atgrasomojo poveikio požymių."

Teismas konstatavo ir tai, kad šias teismo išvadas sustiprina ir iki šio ieškinio 2024 09 27 patiekimo ieškovės buvęs veikimas ir teikti prašymai, nurodymai atsakovei kaip visuomenės informavimo atstovei, kaip ir kokiu būdu reikia teikti informaciją visuomenei. „Kaip matyti iš atsakovės atsiliepime į ieškinį dėstytų faktinių aplinkybių, ieškovė prasidėjus straipsnių ciklui apie 8 ha valstybinės žemės sklypą bei galimybes jį įsigyti privačion nuosavybėn 2022 sausio 11 dieną, ne kartą teikė raštus, reikalaujant paneigti straipsnį ta pačia tema su pateiktais nurodymais dėl informacijos turinio, o siekiant po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sprendimo civilinėje byloje taikaus susitarimo, aktyviai siūlė naujo straipsnio redakcines galimybes bei naujo žurnalisto parinkimą korekcijoms atlikti, tokiu būdu diskredituojant ir veikusio žurnalisto veiklą. Tai, kad yra diskredituojamas ir žeminamas žurnalistas, ieškovei ir jos atstovui teikiant įvairaus pobūdžio skundus ir raštus, pažymėjo žurnalistų etikos inspektorė, priimdama 2024 10 10 sprendimą, pasisakydama dėl ieškovės atstovo advokato ir advokatų profesinės bendrijos skundo bei Lietuvos žurnalistų sąjunga, reaguodama į Lietuvos žurnalistų sąjungos nario Tomo Janonio kreipimąsi dėl patiriamo persekiojimo atliekant žurnalisto darbą", - dėstė teismas.

ŽURNALISTĄ PALAIKĖ PROFESINĖ BENDRUOMENĖ

Ir čia reikia priminti, kad 2024 m. „Delfi" specialusis korespondentas Tomas Janonis, žinomas visoje Lietuvoje plačiai nuskambėjusiais tyrimais apie viešojo intereso pažeidimus, sulaukė Lietuvos žurnalistų sąjungos paramos. Situaciją išnagrinėjusi Lietuvos žurnalistų sąjungos valdyba įvertino, kad T. Janonis nepagrįstai persekiojamas už kritiką, bandoma sumenkinti jo reputaciją darbdavio akyse bei sukelti jam neigiamas pasekmes. Lietuvos žurnalistų sąjunga įžvelgė ir SLAPP požymių. Apie tai, kad T. Janonis susidūrė su viename iš šių straipsnių aprašyto verslininko persekiojimu, buvo informuota visuomenė „Delfi" straipsnyje. Tačiau „SKR Baltic" advokatas Kristijonas Paliutis ir Šedbaro advokatų profesinė bendrija šį straipsnį apskundė Žurnalistų etikos inspektoriui, nes esą buvo pakenkta teisininkų reputacijai. Skundą išnagrinėjusi žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė jokių pažeidimų nenustatė. Be to, spaudimą patiriančiam žurnalistui T. Janoniui palaikymą išreiškė ir Interneto žiniasklaidos asociacija.

Grįžtant prie Vilniaus miesto apylinkės teismo motyvų, teismas pažymėjo: „Dar daugiau, šio ieškinio pateikimą kaip teisinę spaudimo priemonę leidžia vertinti ir tas faktas, kad ginčo publikacija, dėl kurios teiginių yra ginama ieškovės dalykinė reputacija, buvo paskelbta dar 2022 05 30, o ieškinys teismui pateiktas tik 2024 09 27, t.y. po daugiau nei dviejų metų. Kaip matyti iš ieškinio reikalavimų ir paties ieškovės atstovo pozicijos, teikiant nuomonę dėl SLAPP procedūros, dalis ginčytinų ir neigtinų teiginių yra analogiški ar artimi aptartiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sprendime, o ginčo straipsnis buvo publikuotas po 20 dienų, kai ieškovė kreipėsi į teismą minėtoje byloje dėl dalykinės reputacijos gynimo. Nei minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu reikalavimai nebuvo tikslinti, nei po 2022 05 30 publikacijos paviešinimo naujienų portale „Delfi" ieškovė savo galimai pažeistų teisių iš karto nesiekė ginti ir negynė."

Teismas pažymėjo, kad atsakovė pagrįstai atkreipia dėmesį, kad ieškovės argumentai kuria preliminarų įspūdį, jog dalis ieškinio reikalavimų yra pertekliniai, pasikartojantys su išnagrinėtoje civilinėje byloje ginčytais teiginiais ir (ar) neproporcingi. Iš ieškinio turinio preliminariai aišku, kad ieškovė prašo įpareigoti atsakovę paneigti ginčo informaciją ne tik tokiu būdu, kokiu informacija buvo paskleista, bet taip pat nurodo ir savo paneigimo antraštę, paneigiant visą straipsnį kaip tokį. Dar daugiau, ieškovei aiškiai neišskiriant tam tikrų teiginių vertinimo per žinios ir nuomonės prizmę, ieškiniu bandoma pateikti, kad visa publikacija skleidžia žinią, pažeidžiančią ieškovės dalykinę reputaciją, dėl ko būtinas ir atitinkamo paneigimo antraštės formulavimas.

„Be reikalavimo dėl dalykinės reputacijos gynimo ir įpareigojimo teiginius paneigti ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 10 tūkst. Eur žalos atlyginimą, kurio net objektyviai nekonkretizuoja, neįvardijant, kokio pobūdžio tai žala. Preliminariai įvertinus ieškovės pateiktus argumentus, kuriais įmonė grindžia šį reikalavimą ir jo apimtį, darytina išvada, kad toks reikalavimas pareikštas ne siekiant realiai apginti ieškovės teises, bet bauginti atsakovę. Vien turtinio reikalavimo suma daro emocinį poveikį kitai pusei. Ieškovė tik abstrakčiai įvardija, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė 10 tūkst. Eur žalą, ieškinyje kalbant ir apie didesnę, t.y. 33 401,15 Eur nuostolių sumą. Tačiau prašomos priteisti žalos atlyginimo dydžio ieškovė iš esmės nesieja su ginčo teiginių paskleidimu šioje konkrečioje publikacijoje, kai pirmojoje civilinėje byloje, ginant dalykinę reputaciją, žalos klausimas iš viso nebuvo keltas ir įrodinėtas, nors teikiama informacija iš dalies buvo tapati, kaip ir ginčo publikacijoje", - dėstė teismas.

Galiausiai teismas konstatavo, kad ieškovė ne kartą įžeidžiančiai vadino žurnalistą T. Janonį. „Taip pat preliminariai spręstina, kad ieškovė nesąžiningai (siekdama didesnio atgrasomojo poveikio) ieškinį pareiškė atsakovei, bet ne kartą vartoja įžeidžiančio pobūdžio teiginius ir apie publikacijos autorių žurnalistą Tomą Janonį, kaip galimai esant neišmanėliu, negebančiu suprasti informacijos ir kt.", - konstatavo teismas. Galiausiai teismas nurodė: „Sprendžiant dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, svarbu tai, kad ieškovės siekimas įgyti 8 ha didelės vertės žemės sklypas yra reikšmingas viešasis turtas, todėl, kaip pagrįstai teigia atsakovė, ieškovė turi būti pakantesnė kritikai, nors atskirais atvejais galimai išsakomai nevisiškai korektiškai ir tiksliai. Be to, teisės skleisti informaciją ribos viešojo intereso klausimais yra platesnės nei įprasta, jose turi būti toleruojamas tiek didesnis emocionalumas, tiek galimas perdėjimas."

DAINIUS RADZEVIČIUS: ŠI NUTARTIS SVARBI VISIEMS ŽURNALISTAMS

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius teigiamai įvertino Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir teigė, kad ji kuria precedentą SLAPP ieškinių prieš žurnalistus ir redakcijas atvejais. Jo teigimu, teisėja tinkamai įsigilino į situaciją ir priėmė apgalvotą sprendimą. Taigi, jo žodžiais tariant, ši nutartis svarbi visai Lietuvos žiniasklaidos bendruomenei.

„Aš pirmiausia sveikinu žurnalistą Tomą Janonį. Strateginio ieškinio gavimas yra pripažinimas, kad tai, ką daro žurnalistas ir redakcija, yra labai svarbu. Iš tikrųjų sveikinimas kiekvienai redakcijai, kuri turi tokį drąsų veikimo modelį. Ir strateginiai ieškiniai tik įrodo, kiek svarbias temas ir interesus yra palietę žurnalistai", - teigė D. Radzevičius.

Jis teigė, kad ši teismo praktika yra formuojanti precedentą: „SLAPP procedūra ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje yra labai nauja. Nepaisant to, kad tą reiškinį žurnalistai patiria jau dešimtmečius, bet teisinis instrumentas, teisinis poveikis atsirado palyginti neseniai. O Lietuva šita prasme dar turi labai mažai patirties, kad teismuose žurnalistai turėtų galimybę kuo ankstesnėje stadijoje apsiginti, parodydami, kad tai yra SLAPP."

D. Radzevičiaus teigimu, SLAPP patiriantys žurnalistai ir redakcijos pirmiausia turėtų netylėti ir apie tai kalbėti viešai. „Kuo šis atvejis svarbus? Svarbu, kad žurnalistas T. Janonis netylėjo. Jis redakcijoje apie tai kalbėjo, su Lietuvos žurnalistų sąjunga dalinosi, su visa žurnalistų bendruomene dalinosi. Mes, kaip bendruomenė, priėmėme bendrą sprendimą, matydami visus požymius, kad tai yra SLAPP reiškinys. Mes tą priėmėme, įvardijome, raštu užfiksavome, teismą informavome - nenutylėjome. Strateginiais ieškiniais, kuriais siekiama užčiaupti žurnalistus, siekiama išimti žurnalistus iš aktyvios veiklos. Čia yra pagrindinis dalykas. Svarbiausia netylėti, stabdyti kuo ankstyvesnėje stadijoje. Dabar liko vienintelis žingsnis - parodyti visuomenei. Kad ir kitiems nebūtų noro persekioti žurnalistus. Kitaip tariant, turime apsaugoti ateities žurnalistus. Kad tai yra precedentas, tai taip. Labai svarbu, kad iš didelės redakcijos atėjęs precedentas ateityje galėtų būti kaip pagalbinis instrumentas mažoms redakcijoms. Labai svarbu kalbėti apie mažas redakcijas arba iš viso individualius žurnalistus, kuriems daug sunkiau apsiginti", - nurodė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.

Mažoms redakcijoms ir žurnalistams jis siūlė naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba. „Taip pat svarbu priminti, kad mūsų valstybė yra priėmusi sprendimą, jog tais atvejais, kai maža redakcija ar žurnalistas negali sau leisti teisinės pagalbos, galima naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba. Čia yra proga priminti, kad toks mechanizmas yra. Žurnalistų organizacijos pripažinimas, kad yra strateginis ieškinys prieš redakciją, yra pagrindas gauti tokią teisinę pagalbą. Čia taikoma išimtis, kai valstybė nežiūri tavo pajamų ir teikia paramą", - aiškino D. Radzevičius.

Jo teigimu, šis konkretus atvejis bus svarbus įvairiems mokymams. „Šitas atvejis bus vienas pirmųjų mokymams, kuriuos šiais metais valstybės garantuojama teisinė pagalba planuoja rengti ir specializuoti advokatus. Advokatams labai svarbu žinoti ne tik teoriją, europinį reguliavimą, bet ir šitą bylą, jie turės išsistudijuoti šitą konkrečią nutartį", - teigė D. Radzevičius.

TOMAS JANONIS: PLANUOJANTYS PERSEKIOTI ŽURNALISTUS GAVO SKAUDŽIĄ PAMOKĄ

Verslo spaudimą patiriantis T. Janonis taip pat džiaugėsi šia Vilniaus miesto apylinkės nutartimi. Jis aiškino, kad kuriamas svarbus precedentas, kuris yra aktualus visai Lietuvos žiniasklaidai.

„Iš nutarties suprantu, kad teismas sutiko su mūsų vertinimu, jog prieš mane ir prieš „Delfi" redakciją jau kelis metus sistemingai ir brutaliai taikoma SLAPP praktika. Jau nesuskaičiuoju, kiek pretenzijų, skundų, reikalavimų esame gavę. Ir tiesiog kryptingai bandoma paralyžiuoti redakcijos darbą. Mane stebina, kad šiame procese dalyvauja ir advokatai. Regis, jiems keliami aukštesni etiniai lūkesčiai. Tačiau panašu, kad vedini finansinio intereso laisva valia neria į SLAPP praktikos taikymą", - dėstė T. Janonis.

Jo vertinimu, Lietuvoje nemažai žurnalistų patiria SLAPP, todėl labai svarbu, kad teismai mokėtų strateginius ieškinius atpažinti.

„Čia bus svarbus precedentas, kuris turės įtakos visam žiniasklaidos laukui. Labai tikiuosi, kad tai bus pamoka ir kitiems, dar tik planuojantiems persekioti žurnalistus", - teigė T. Janonis.

Delfi inf.