Radijas

Dramatiška 1990 m. sausį teko vadovauti Radijo monitoringui, užrašinėti užsienio radijo pranešimus apie Lietuvą, perduoti surinktą informaciją Aukščiausiosios Tarybos vadovybei. Pasaulis suklusęs sekė įvykius ne tik Persijos įlankoje, kur prasidėjo Kuveito vadavimas nuo Irako okupacijos, bet ir Sovietų Sąjungos rengimąsi agresijai prieš Baltijos valstybes.

Sausio 7 d. „Laisvosios Europos" radijas paskelbė: „12 valandą Pabaltijo karinės apygardos vadas generolas Kuzminas pranešė Latvijos vyriausybei, kad SSRS gynybos ministras Jazovas nutarė pasiųsti kelias desantininkų divizijas į Pabaltįjį. Jų tikslas esą užtikrinti vaikinų šaukimą į tarybinę armiją. Po kelių valandų Kuzminas tą patį pranešė ir Lietuvos AT pirmininkui Vytautui Landsbergiui".Tos pačios dienos vakare šis radijas jau transliuoja Vytauto Landsbergio žodžius, perduotus telefonu:"Čia labai brutalus žingsnis, kuriuo siekiama sukelti konfliktus ir destabilizaciją. Ligšiolinės provokacijos dar nedavė tokio efekto, kokį duos tūkstančių žmonių gaudynės po visą Lietuvą". Po to perduodamas Lietuvos atstovo Vašingtone ir prie Šventojo Sosto Stasio Lozoraičio pareiškimas: „Sovietų kariškiai ir vėl bando dideliu mastu provokuoti taikingus Lietuvos gyventojus. Turbūt nereikia kartoti, kad jie neturi jokios teisės reikalauti, kad Lietuvos jaunimas eitų tarnauti į svetimą kariuomenę...Ir šitai provokacijai nereikia pasiduoti. Užsienyje Lietuvos diplomatinė tarnyba ir visos lietuvių organizacijos bei visuomenė dar ryžtingiau imsis ginti Lietuvą nuo agresijos".

Sausio 7 d. „Vokiečių banga" savo komentare pažymi, kad naujos griežtos Maskvos akcijos Pabaltijo respublikų atžvilgiu sukėlė griežtą Vakarų politikų reakciją nuo JAV iki Danijos. Komentare nurodoma, kad sovietų kariniai daliniai siunčiami ne tik į Pabaltįjį, bet ir į Armėniją, Gruziją, Moldovą, Ukrainą. Skelbiama, kad Gruzijoje į karinius komisariatus atvyko tik 10 procentų šaukiamųjų, Lietuvoje - 12, Estijoje - 24, Latvijoje - 25, Armėnijoje - 28 procentai šaukiamųjų.

Pasak „Amerikos balso", sausio 8 dieną JAV prezidento Dž. Bušo administracija griežtai sukritikavo Sovietų Sąjungos vadovybės sprendimą pasiųsti į Baltijos valstybes karinius dalinius. Baltųjų rūmų atstovas Marlenas Ficvoteris pareiškė, kad tai bauginimas ir provokacija. Tą pačią dieną „Amerikos balsas" informuoja, kad Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Duglas Herdas desantininkų dislokavimo klausimą kėlė susitikime su Sovietų Sąjungos ambasadoriumi Zamiatinu. Herdas paragino pradėti derybas su Baltijos respublikomis dėl jų nepriklausomybės. Radijas cituoja „The Washington Post". kuris savo vedamajame pažymi, kad Michailas Gorbačiovas daro rimtą klaidą, siųsdamas kariuomenę į septynias nepriklausomybės siekiančias respublikas. Jis prašosi konfrontacijos su tų kraštų žmonėmis, kuriuos remia vietos gyventojai.

„Vatikano radijas" informuoja, jog Danijos užsienio reikalų ministras Jansonas pareiškė, kad Danija yra pasiruošusi priimti tuos Baltijos kraštų jaunuolius, kurie atsisako tarnauti sovietų kariuomenėje. Jis perspėjo Sovietų Sąjungą nepasiduoti pagundai panaudoti jėgą prieš Baltijos kraštus tuo metu, kai pasaulio dėmesys yra nukreiptas į Persijos įlankos krizę.

Sausio 8 dieną „Amerikos balsas" pranešė, kad JAV senatorius Alfonsas Damatas spaudos konferencijoje informavo, jog kuriama senatorių grupė ,.kuri rūpinsis padėtimi Baltijos valstybėse Mes reikalaujame, sakė senatorius, nutraukti ekonominę pagalbą Sovietų Sąjungai.

„Laisvosios Europos" radijas nurodo, kad Kanados užsienio reikalų ministras Klarkas kreipėsi į SSRS pasiuntinį Kanadoje, prašydamas, kad Maskva susilaikytų nuo jėgos naudojimo Baltijos valstybėse. JAV ambasadorius Maskvoje D. Metlokas susitiko su SSRS užsienio reikalų ministru E.Ševardnadze, išreiškęs jam susirūpinimą dėl kariuomenės telkimo Baltijos valstybėse.Radijas informuoja, kad Lietuvos AT pirmininkas Vytautas Landsbergis kreipėsi į užsienio valstybes ir demokratines jėgas informuodamas apie padėtį Lietuvoje ir prašydamas paramos, kad būtų sužlugdyti sovietinės agresijos planai.

Tuomet Aukščiausioje Taryboje buvo akredituota daugiau kaip 20 užsienio žurnalistų. Kai įsisiautėję desantininkai Vilniuje praliejo kraują, užgrobė televizijos bokštą, radijo ir televizijos rūmus jau tą pačią dieną apie tai informavo visos stambiausios pasaulio radijo stotys.Aukščiausioje Taryboje pastoviai buvo rengiamos spaudos konferencijos pateikiant naujausią informaciją apie padėtį Lietuvoje. Aktyviai veikė Aukščiausioje Taryboje sudaryta visuomeninė informacijos kaupimo, analizavimo ir platinimo taryba, kurią sudarė visų svarbiausių ministerijų bei su informacijos platinimu susijusių institucijų atstovai. Tarybai vadovavo deputatas Aleksandras Abišala, vėliau tapęs ministru be portfelio bei premjeru. Tarybai pritarus pradėjome leisti savaitraštį „RTV bangos", kuriame spausdinome aktualiausius užsienio radijo stočių pranešimus, komentarus, spaudos apžvalgas. Savaitraštis buvo platinamas visuose Lietuvos spaudos kioskuose. Visa tai padėjo skleisti objektyvią informaciją apie sovietinę agresiją, atremti melagingą Kremliaus propagandą, kuri įžūliai tvirtino esą dėl kraujo praliejimo kalta Lietuvos vadovybė, o SSRS prezidentas M. Gorbačiovas apie tai sužinojo tik pirmadienį, nes sekmadienį ramiausiai „miegojo". Net sausio 16 dieną, kai Vilniuje buvo laidojamos kruvinojo sekmadienio aukos, SSRS televizija parodė Leningrado televizijos darbuotojo, KGB globojamo A. Nevzorovo falsifikaciją, neva dokumentinį filmą „Bokštas", kuriame vaizduojama, kaip lietuviai šaudo desantininkus.Nevzorovas pranašavo,

jog ateis laikas, kai prie TV bokšto stovės paminklas jį užgrobusiems desantininkams.

Jo pranašystė neišsipildė. Dabar čia stovi paminklas laisvės gynėjams ir ošia jų atminimui pasodinti ąžuolai.

 

Rubrika Radijas yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

.