2021 m. spalio 23 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Redaktoriaus žodis

*print*

Archyvas :: Kino ir radijo spektaklių režisieriui, scenaristui Gyčiui Lukšui – 75-eri. Sveikiname!

2021-05-16
 
Gytis Lukšas

Gytis Lukšas

Vytautas Žeimantas
Šiandien žinomas meninio, televizijos ir dokumentinio kino ir radijo spektaklių režisierius, scenaristas, skaitovas Gytis Lukšas pažymi gražią sukaktį - 75-metį.
Gytis Lukšas gimė 1946 m. gegužės 16 d. Kaune. 1971 metais baigė Kinematografijos institutą Maskvoje. 1971-1991 m. dirbo Lietuvos kino studijoje, kur pasirodė kaip lietuviškų tradicijų dirvą purenantis kūrėjas, nuoseklus lietuvių literatūros ekranizuotorius, režisuojantis (kartais ir su kitais ir rašantis scenarijus) filmus su būdinga jam poetinė pasaulėjauta.
Jau pirmieji jo sukurti filmai - novelė „Telefonas" televizijos filme „Linksmos istorijos" (1973 m.) ir televizijos filmas „Žvangutis" (1974 m.) susilaukė nemažo dėmesio.
Pirmasis jo pilnametražis filmas-legenda „Žvangutis", pasakojantis apie dviejų vyrų meilę vienai moteriai, buvo sukurtas pagal lietuvių tautosakos temas stilizuojančią Kazio Sajos pasaką. XIX a. pabaigoje, nešini „stebuklingomis" vytelėmis, du vandens ieškantys draugai Vilimas ir Ulys ateina į vaizdingą žemaitišką Kalniškių kaimą. Čia gyvenantys vargo žmonės tiki piktąja jėga, kuri neva knibžda vietinėse pelkėse, bet valstiečių atmintyje tebegyvas ir realus 1863 m. sukilimas, kurio aukoms vietiniai dievdirbiai tebeskaptuoja kryžius....
Nors nuo šio filmo pasirodymo praėjo beveik penkiasdešimt metų, jis, mano galva, yra nepasenęs. Jį verta pažiūrėti jau vien dėl „zimagorus" vaidinančių jaunų aktorių Juozo Kisieliaus ir Viktoro Šinkariuko, dėl atvirai nedemonstruojamo, tačiau vidiniai jaučiamo noro parodyti lietuvišką patriotizmą, lietuvišką pradą, dėl mielos, jaudinančios poetikos, net ir subtilios ironijos akimirkų.
Prisimenu, kaip su dideliu pasisekimu buvo demonstruojamas G. Lukšo filmas „Virto ąžuolai". Jis buvo sukurtas 1976 metais, pagal Juozo Baltušio knygą „Parduotos vasaros". Filmas susilaukė didelio žiūrovų dėmesio, nes išsiskyrė nuo kitų lietuviškų filmų didelėmis aistromis, ryškiu, prieštaringu moters, samdinės Kazytės paveikslu, kurį gražiai sukūrė aktorė Nijolė Lepeškaitė. G. Lukšui meistriškai pavyko atskleisti šiurpą keliančią istorija, kaip samdinė Kazytė, sumaniusi tapti pasiturinčios sodybos šeimininke, be jokių skrupulų šalino iš savo kelio visas kliūtis. Vieniems tai pasirodė „šekspyriškos aistros lietuviškame sodžiuje", kiti samdinėje Kazytėje net įžvelgė „lietuvišką ledi Makbet".
Vėliau sekė kiti G. Lukšo filmai. 1977 metais - lyriškas, pagal Juozą Aputį, filmas „Mano vaikystės ruduo", pasakojantis jau apie sovietinio kaimo kasdienybę. 1979-1980 metais - dviejų serijų televizijos filmas „Žaltvykslės". pagal danų rašytoją Hansą Kristianą Anderseną, 1982 metais - niūresnių intonacijų filmas „Vasara baigiasi rudenį", sukurtas pagal Romualdo Granausko scenarijų. Tais pačiais 1982 metais - vaidybinis filmas „Anglų valsas", anglų rašytojo Džono Golsvorčio pjesės „Džoja" ekranizacija. 1984 metais - muzikinis televizijos filmas „Vakar ir visados", įtaigiai parodantį lietuvių papročius, apeigas, dainas, dvasinę tautos savastį. Beje, šis filmas, kaip mokymo priemonė, buvo naudotas Sorbonos ir kituose užsienio universitetuose. 1988 metais - dviejų serijų vaidybinis filmas „Žolės šaknys", pagal Vidmantės Jasukaitytės romaną, pasakojantis dar Rusijos imperijos laikais vykusią romantišką istoriją apie lietuvių ir latvių bendravimą.
Dabar įprasta sakyti, kad sovietmečiu nebuvo sukurta jokių vertingų kino kūrinių, nes buvo partinis diktatas, sovietinė cenzūra, komunistinės ideologijos diktatas. Taip, visa tai buvo, ir visą tai labai slėgė kūrėjų pečius, stabdė jų fantaziją, galimybę reikštis. Bet buvo ir tokie kūrėjai, kaip G. Lukšas, daug kitų, kurie net per dvigubus trigubus bendros cenzūros sietus, praeidavo su savomis idėjomis, kartais prisidengę „socialistinio realizmo" skraiste, kartais pasitelkę Ezopo kalbą. Todėl net sovietinės cenzūros sąlygomis Lietuvoje buvo sukurta tokių filmų, kurių autoriams rūpėjo tiesiogiai ar ezopine kalba skelbti tris svarbiausius būties klausimus: „Kas mes, iš kur mes ir kur einame?"
„Noriu priminti, kad būtent okupacijos metais buvo sukurta daug filmų, kurie sudaro mūsų kino aukso fondą. Štai „Herkus Mantas" - iki šiol vienintelis istorinis lietuvių filmas, kuriame okupantų kariuomenė masinėse scenose vaidino ir vokiečių riterius, ir prūsus. „Skrydis per Atlantą" - pasakojimas apie Darių ir Girėną, kurį kuriant dalyvavo visa Lietuva, buvo daugiausia žiūrovų anuomet surinkęs lietuviškas filmas. „Velnio nuotaka" - pirmas lietuviškas miuziklas - iki šiol esantis legendiniu pavyzdžiu," - prieš keletą metų sakė G. Lukšas, kai jis važinėjo po Lietuvą, rengdamas „Lietuviškas kino pamokas".
Prasidėjus Atgimimui, susigrąžinus Nepriklausomybę atsivėrė naujos galimybės kurti, kurti laisvai, pagal savo sąžinę, savo supratimą.
1992 metais G. Lukšas sukuria „Žemės keleivius", pirmąjį vaidybinį filmą apie postsovietinį gyvenimą Lietuvoje, apie tuometinę žmogaus sielos būseną. 1997 metais Lietuvos kino bei CineMark studijose jis sukuria meninį filmą „Mėnulio Lietuva", Sauliaus Šaltenio novelės „Duokiškio baladės" motyvais. Filme rodoma tragikomiška istorija su mitologiniais elementais vyksta pokario Lietuvos miestelyje. Čia vieni tarnauja sovietų okupantams, kiti - kovoja už tėvynės laisvę, laukdami pagalbos iš Vakarų. Aktorė Dalia Michelevičiūtė už vaidybą šiame filme tarptautiniame kino festivalyje „Eurasia" 98 buvo apdovanota prizu už geriausią moters vaidmenį.
2005 metais pasirodo dokumentins filmas „Dieviškoji šviesa". Filmo herojus - garsus lietuvių kilmės Amerikos menininkas, vitražo dailininkas Albinas Elskus, kurio pavardė pasaulinėse meno enciklopedijose rašoma šalia Pablo Picasso, Henri Matisse ir kitų garsenybių. Tai filmas - kelionė po įstabų A. Elskaus sakralinių vitražų pasaulį, kuris stulbina žiūrovą savo monumentalumu, vaizdų ir plastikos subtilumu bei įvairove.
2009 metais G. Lukšas sukūrė filmą „Duburys", pagal rašytojo Romualdo Granausko romaną. Tai filmas apie žmogaus likimą, sovietmečio santvarkos palaužtą žmogų, dramatiška meilės istorija sovietmečio Lietuvoje. Šis filmas susilaukė didelio tarptautinio dėmesio. Jo premjera 2009 metais įvyko Monrealio Pasaulio filmų festivalyje, filmas atstovavo Lietuvai 82-uosiuose Amerikos kino akademijos „Oskaruose", buvo parodytas specialioje programoje Modernaus meno muziejuje MoMa Niujorke, rodomas Baltijos filmų festivalyje Berlyne, Indijoje vykusiame Tamil Nadu Chennai festivalyje, Palm Springs kino festivalyje (JAV), Geteborgo tarptautiniame kino festivalyje (Švedija), Prahoje, Edinburge, Sietle, Šanchajuje, Madisone, Briuselyje.kitur vykusiuose kino festivaliuose. 2009 metais jam buvo suteikta „Auksinės Piramidės" nominacija tarptautiniame Kairo filmų festivalyje. Lietuvos kinematografininkų sąjunga apdovanojo jį už vizualinę kalbą, Lietuvos kino operatorių asociacija „Ąžuolas" apdovanojo už geriausią operatoriaus darbą. 2009 metų „Sidabrinės gervės" apdovanojimai už pagrindinį moters vaidmenį bei antraplanius moters ir vyro vaidmenis irgi atiteko šio filmo aktoriams.
2010 metais apdovanojimai tęsėsi: Talino „Black Nights" filmų festivalyje gauti apdovanojimai už geriausią aktorės vaidmenį ir geriausią operatoriaus darbą, „Sidabrinės vynuogės" apdovanojimas atiteko Centrinės ir Rytų Europos filmų festivalyje „Lubuskie Lato Filmove". Filmas buvo nominuotas Rusijos kino akademijos pagrindiniam apdovanojimui „NIKA".
Paminėjau tik keletą G. Lukšo filmų. Visų jų viename straipsnyje neaprašysi. G. Lukšas, jo kūryba verta solidžios monografijos. Todėl trumpai pakalbėsiu apie kitą sukaktuvininko veiklą.
Gytis Lukšas 1991 metais buvo išrinktas Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininku. 2012 metais - Kopenhagoje išrinktas į Europos kino režisierių federacijos (FERA) vykdomąjį komitetą. Jis pirmasis Baltijos šalių atstovas FERA vykdomajame komitete.
LRT radijuje G. Lukšas režisavo radijo spektaklius. Tarp jų įsiminė Nikolajaus Jevreinovo „Naujasis Faustas" (2000), Dafnė diu Morje „Paukščiai" (2002), Antono Čechovo „Vyrų melai" (2003), Moriso Meterlinko „Nekviestoji viešnia" (2004).
G. Lukšas LRT radijuje pasireiškia ir kaip skaitovas. Jo balsu per radiją skambėjo Justino Marcinkevičiaus poema „Carmina Minora", Marcelijaus Martinaičio eilėraščiai, Henri Toro, Aurelijaus Augustino kūryba.
Be jau minėtų įvairiuose tarptautiniuose kino festivaliuose gautų apdovanojimų, G. Lukšas 2000 metais buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2006 metais - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 2010 metais - LATGA-A apdovanojimu „Aukso žvaigždė". 2012 metais jam buvo įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija. 2016 metais - Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija ir Lietuvos Kultūros ministerijos aukso garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk"
Palinkėkime gerbiamam sukaktuvininkui sėkmės gyvenime ir kūryboje.
 
Rubrika Redaktoriaus žodis yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis. 
 
 
Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-07-02 14:50
 
 

Komentarai (21)

Jūsų el. paštas

Stasys Lipskis

2021-05-20 08:11

nuoširdžiausi sveikinimai ir linkėjimai,/nors ir pavėluoti/.Bet visada džiaugiausi Gyčio gražiais kūrybiniais darbais, o dabar spaudoje pastebėjau ir jo talentingai išverstų literatūros kūrinių. Šaunuolis. Dar kartą - SĖKMĖS.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Aurika Merkienė

2021-05-17 12:32

Sveikinimai!!!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rita Aleknaitė

2021-05-17 12:28

Nuoširdžiausi sveikinimai ir geriausi linkėjimai jautriam ir kūrybingam žmogui!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Aušra Ļukošiūnienė

2021-05-17 08:26

Nuostabus kino magas. Sveikinu!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Irena Elertienė

2021-05-16 23:07

Nuoširdžiausi sveikinimai!!!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Birutė Kurgonienė

2021-05-16 23:06

Ilgiausių metų!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Laima Onusaitienė

2021-05-16 22:40

Sveikinu!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Ričardas Venckūnas

2021-05-16 22:23

Nuoširdžiausi sveikinimai!!!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media