Archyvas :: Apie žiniasklaidą ir politinę komunikaciją
Viktoras Denisenko (Stasio Paškevičiaus nuotr.).
Viktoras Denisenko
Praeitą savaitę VU Komunikacijos fakulteto Studentų mokslinės draugijos organizuotoje konferencijoje teko klausytis dr. Lauro Bielinio pranešimą apie politinės komunikacijos aspektus. Pranešime nemažai dėmesio buvo skirta ir žiniasklaidos vaidmeniui šios komunikacijos kontekste.
L. Bielinis pažymėjo, kad politikai neretai norėtų, jog žiniasklaida būtų traktuojama kaip valdžios partneris ar informacinis valdžios agentas. Tačiau demokratijos sąlygomis tokia politinio pasaulio ir žiniasklaidos simbiozė nepasiteisina, o žiniasklaidos priemonės, prisiimančios sau tokį vaidmenį, dažniausiai (kalbant apie pažengusios demokratijos valstybes) ilgai neišgyvena, nes tampa nuobodžiomis, praranda skaitytojų pasitikėjimą.
Be jokių abejonių, ši problema yra aktuali ir Lietuvai. Žiniasklaidos priemonių ir valdžios suartėjimas neretai pastebimas rajonuose (vietinės valdžios lygmeniu). Gana dažnai tenka girdėti apie atvejus, kai kurio nors vietinio laikraščio savininkas ar redaktorius būna ir savivaldybės tarybos narys ar priklauso kuriai nors politinei partijai. Tai beveik visada daro poveikį ir leidinio turiniui.
Žinoma, pilnavertė politinė komunikacija būtų neįmanoma be žiniasklaidos, tačiau norėtųsi, kad žiniasklaida nepamirštų apie tai, jog vienas iš svarbiausių jos uždavinių - užtikrinti nuomonių įvairovę, lesti lygiomis teisėmis konkuruoti skirtingoms politinėms idėjoms. Deja, būtent apie tai kol kas tenka tik svajoti, kai kalbame apie gerą žiniasklaidą ar apie gerą politinę komunikaciją.
Prenumeruoti komentarus: El. paštu RSS
čia ir problema manau
2013-04-29 12:52
mano ir šalia esančiam rajono laikraštyje tokia ir yra situacija: verslininkas, kuris tampo po to tarybos nariu nusipirko laikraštį; apie kitą nežinau, bet matosi, kad lojalus vietinei valdžiai (tikriausiai gauna iš to naudos)
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Komentarai (1)