Redaktoriaus žodis

Kolegė Raimonda Karnackaitė, dabar dirbanti Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyriuje, kviesdama į spaudos konferenciją, šį kartą labai suintrigavo. “Spaudos konferencija vyks lašišų nerštavietėje, prie Neries upės, šalia Panerių gyvenvietės,” – pasakė ji. Ir jau negalėjau atsakyti, kad nevažiuosiu.

Vilniuje ES kultūros ir audiovizualinių reikalų ministrai susitikime aptarė ir žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo užtikrinimo iššūkius besikeičiančiose audiovizualinėje ir žiniasklaidos srityse. Anot jų, šiandienos iššūkis politikams – rasti būdą greitai besikeičiančių technologijų aplinkoje užtikrinti Europos turinio įvairovę bei jo prieinamumą, išsaugoti Europos žiniasklaidos įvairovę ir kokybę.

Mūsų LŽS internetinis laikraštis toliau plečiasi. Tai džiugina. Prieš kelias dienas atidarėme naują “Fotografijos” rubriką, šiandien leidžiame startuoti dar dvejoms naujoms rubrikoms “Televizijai“ ir “Radijui”. Šiomis temomis mes rašėme ir anksčiau. Bet tos publikacijos pasklisdavo po įvairias rubrikas. Dabar šios dvi temos koncentruosis po savomis rubrikomis.

Džiugu, kad mūsų internetinis laikraštis priverstas plėtis. Naujos temos, autorių gausėjimas jau neleidžia suktis senuose rėmuose. Nuo šiandien atidarome naują rubriką – Fotografiją. Tikiuosi, kad naujoji rubrika visada bus užpildyta įdomia informacija apie mūsų Lietuvos ir pasaulio fotografiją.

Ačiū kolegoms, kad neduodate man ramiai gyventi. Dažnas Jūsų siūlo ir kaip labiau pagerinti LŽS internetinį laikraštį. Nemažai patarimų randu ir komentaruose prie jau paskelbtų straipsnių. Ypač aktyvus humoro mėgėjai. Dažnas iš jų siūlo laikraštyje įvesti naują rubriką, skirtą humorui ir satyrai. O šiandien, štai, gavau laišką iš mūsų žurnalistų patriarcho, docento Virgilijaus Juodakio, kuriam dažnokai nusiunčiu elektroniniu paštu ką nors juokingą

Mūsų Žurnalistų sąjungos svetainėje atsirado dar dvi naujos rubrikos: „Žurnalistų namuose“ ir „Sukaktys, jubiliejai“.

Pradėjęs redaguoti LŽS internetinę svetainę, pažadėjau, kad ieškosiu ir naujų išraiškos formų. Netrukus pajutau, kad ne visos įdomios ir, mano nuomone, reikalingos žurnalistams temos telpa į jau nusistovėjusias svetainės rubrikas. Idėją sukurti naują rubriką „LŽS pirmininkas“ kilo besišnekant su mūsų sąjungos pirmininku.

Baigiasi vasara, atostogų metas, artėja politinis darbymetis, visuomeninės veiklos atgijimas, įgaus naują pagreitį Seimas, ministerijos, šveitimo, kultūros įstaigos. Su rugsėju atsinaujins visomenės politinis aktyvumas. Todėl dabar pakartotinai kreipiuosi į kolegas, kurie triūsia viešųjų ryšių baruose. Ir kuriems dažnai reikia rengti įvairiais spaudos konferencijas. Tada jums didžiausias rūpestis – kaip sukviesti į ją žurnalistus. Ir galvos skausmas, jei į Jūsų rengiamą spaudos konferenciją ateina tik vienas kitas kolega. Čia mes Jums galime padėti. Lietuvos žurnalistų sąjungos internetinė svetainė (www.lzs.lt) jau suaktyvino rubriką „Spaudos konferencijos“. Mes pasiruošę iš anksto skelbti informaciją apie visas Lietuvoje vykstančiais spaudos konferencijas.

Laba diena, gerb. koleges ir kolegos, dabar pats vasaros dūkimas, atostogų ir įdomių kelionių metas, o aš, štai, užsivelku darbo drabužius ir pradedu administruoti LŽS internetinę svetainę.

Paskutinį kartą rašau redaktoriaus žodį. Išeinu iš šių pareigų, nes pakvietė kiti darbai ir įsipareigojimai. Džiaugiuosi portale LZS.lt įgyta patirtimi. Mano siekis buvo įkvėpti gyvybę į kiek sustingusę Lietuvos žurnalistų sąjungos svetainę. Sakyčiau, kad šis tikslas iš dalies buvo pasiektas. Labai tikiuosi, kad tinklalapis pulsuos gyvybe ir po mano pasitraukimo iš pareigų, kad jis džiugins skaitytojus naujomis temomis.

Pripažįstu, kad šio teksto pavadinimas gali kiek klaidinti. Kai kalbama apie žurnalistų tylėjimą, dažniausiai turima galvoje bandymą ką nors nuslėpti nuo visuomenės. Tokia formuluotė ypač patinka sąmokslo teorijų gerbėjams. Tačiau aš noriu čia pakalbėti apie kitą reiškinį – apie tylėjimą, kurį sąlygoja gilūs asmeniniai išgyvenimai.

Kam mokėti už visą laikraštį, jeigu skaitote, pavyzdžiui, tik sporto naujienas? Be to, kam mokėti už visas sporto naujienas, jeigu jums patinka, kaip jas pateikia vienas, konkretus žurnalistas? Tiesiog sumokėkite simbolinį mokestį ir skaitykite tik tai, ką rašo tas – jums patinkantis – autorius. Tokiu principu veikia internetinis olandų naujienų kanalas „De Nieuwe Pers“ („Nauja spauda“).

Kas yra žurnalistas? Ko gero, nemaža dalis žmonių, neturinčių nieko bendro su žiniasklaida, atsakytų į šį klausimą gana miglotai. Jau nebe pirmą kartą pastebiu, kad žurnalistai pirmiausia asocijuojami su šlove (juos gi rodo per televiziją!), neretai ši šlovė yra skandalinga, bet tai irgi žurnalistinio žavesio dalis. Dar žurnalistai asocijuojami su įtaka. Žinoma, ne visos asociacijos yra tokios malonios. Daug kas žurnalistų nemėgsta, manydami, kad žurnalistas – tai parazitas, gyvenantis iš svetimo skausmo ir svetimų nelaimių.

Praeitą savaitę VU Komunikacijos fakulteto Studentų mokslinės draugijos organizuotoje konferencijoje teko klausytis dr. Lauro Bielinio pranešimą apie politinės komunikacijos aspektus. Pranešime nemažai dėmesio buvo skirta ir žiniasklaidos vaidmeniui šios komunikacijos kontekste.

Naujausią tarptautinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ naujienlaiškį tradiciškai lydi informacija apie situaciją globaliame žurnalistikos pasaulyje. Šiai dienai ji atrodo taip: nuo metų pradžios pasaulyje 15 žurnalistų buvo nužudyta, 180 žurnalistų laikomi kalėjimuose dėl savo profesinės veiklos, o dar 151 žmogus įkalintas dėl savo veiklos internete, kuri iš dalies arba visiškai atitinka žurnalistinio darbo principus.

Vertinti įrašus spaudžiant mygtuką „Patinka“ socialiniuose tinkluose jau tapo įprastu reikalu. Tai, galima sakyti, net tapo gero tono ženklu – paspausdamas paminėtą mygtuką tu rodai dėmesį įrašą palikusiam asmeniui, patikini, kad jo pastangos (keletą parašytų frazių, ar interneto platybėse atrastas ir paskyroje patalpintas paveiksliukas) buvo įvertintos teigiamai.

Trumpai panagrinėjęs draugų įrašų srautą savo Facebook paskyroje įsitikinau, kad aktualiausias klausimas, kuris visus šiandien kamuoja būtų ne įtampa Korėjos pusiasalyje ar Visagino atominės elektrinės projekto ateitis, bet tai – kada pagaliau ateis pavasaris? Nors šia tema vienaip ar kitaip rašė visi naujienų portalai (pastaruoju metu sinoptikai galėjo pasijusti tikromis žvaigždėmis), tačiau ji nebuvo pagrindinė.